Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILERAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

Antanui Škėmai

Suprasti ne rūsčią malonę gyventi,
bet piktą džiaugsmą numirti.

IŠTRAKOS IŠ CHAPEL B*

Mirtis yra pasenęs ir nuvėsęs
saulėleidis virš Lietuvos gamtovaizdžio:
pavasary saulužė ištekėjo
už svetima kalba prašnekusio mėnulio.
Mirtis yra iškrypėliai malūnai,
už auksiną krintą į žvarbią vėjo pusę:
vidurnakty išslinko mergina
slapta sumalt padienio darbo grūdus.

Mirtis yra fanatiški artojai,
apakęs kraujo sakramentas su žeme:
kaip žvėrys sužeisti pakyla jie iš guolių
ir dūžta atsimušę į cementą vakare.
Mirtis yra į frontą sugrąžinti
pikti ir ciniški kareiviai su medaliais:
į šviesą puolė išbadėjus mergina,
netekus ašarų išverkti savo daliai.



Mirtis yra pageltę manuskriptai,
senųjų knygų tituliniai lapai:
pelėsių kronikon ir išnykimo daton
suriko žilas Vilniaus antikvaras.
Mirtis yra į patį žemės turtą
ištįsusių kolonijų žemėlapiai:
į prievartą paklojo Marija —
į krikštą — savo kūno liemenį.


Mirtis yra iš Afrikos žemyno įtraukti
naujų respublikų vardai istorijos žabangon:
netekus žado, klupo negrė Marija,
suspaudus ankštą amuletą rankom.
Mirtis yra sunaikintos valstybės,
žemėlapiuos ištrintos upės iki marių:
dainuoja sausrą negrė Marija
lelijų, ledo ir lietaus kalba.

Mirtis yra spalvoto stiklo ir vandens,
archyvuose nublunkantis kolažas:
su saule atsikėlė mergina,
su sauluže atsigulė į patalą.
Mirtis yra prieš juodą arba baltą
alyvų kalną ir ugnies pamokslą:
dainavus sausrą, gimdo Marija
į mirtį, kaip išnykusį gamtovaizdį.
 

 
VI
 
Rytoj mes tave išlydėsim
į taikią numirusių tautą:
mes šnekame mirčiai skirtąja,
bizūnais kapota kalba.


Buvę valstybės piliečiai,
įsidėmėkit jo mirtį:
pirštais jis buvo suvokęs
aklųjų raidyną — egzilę.

Numirusioj rankoj suspauski
ir mūsų išbrinkusį delną:
mes sklaidom ir sklaidom ir sklaidom
archyvinio sapno putas.

Buvę valstybės piliečiai,
įsidėmėkit jo mirtį:
grįždamas nebesugrįžo,
negrįždamas neatsigrįžo.

Rytoj mes tave išlydėsim
iš skaudžių nesąmonių laivo:
tai mes pasiliekam dairytis
žemėlapiuos prarasto laiko.

Buvę valstybės piliečiai,
įsidėmėkit jo mirtį:
kūnas pavirto į žodį,
ne žodis pavirto į kūną.

Sklaidom sapno putas
apsamanojusiom rankom,
pikto pavydo šauksmais
išlydime tolstantį plaustą.

VII

Tolsta mūsų egzilė,
tolsta mūsų kalba,
Žilvine, Žilvinėėli,..**
bespalvė plyšta puta.

Kraujo neišmatuosi,
skausmo neišdalinsi.
Žilvine, Žilvinėėli,
ką pasirinksi?

— Kas yra duota, kas yra išrinkta?
— Žemė duota, mirtis išrinkta.

— Kas yra duota, kas yra išrinkta?
— Nieko neduota, tik viskas išrinkta?

Į Eglės pasaką grįžta puta.
Žilvine, Žilvinėėli!
Tai tiek ir tebuvo duota,
Tai tiek ir tebuvo skirta.


 •1961.IX.13-14. Jamaica Ave., New York, N. Y. lai dotuvių direktoriaus pastatas: "Po vienu stogu dvi kop lyčios". Pirmoji koplyčia pažymėta užrašu Chapel A. antroji Chapel B. šioje pašarvotas ir Antanas Škėma.
** "Nėra pieno putos. Nėra kraujo putos. Yra. . žilvinėėli!" (Antanas Škėma, "žilvinėėli").
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai