Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
APIE MARIJONŲ VEIKLĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. K. A. Matulaitis, MIC   

Pranas Garšva, M.I.C., NEGĘSTANTI ŠVIESA. Marijonų veikla Amerikoje. Knygos leidėjas — prelatas Mykolas G. Kemėžis. Spausdino Draugo spaustuvė, Chicago, 111. 1964 m. Kaina 3,50 dol.

Pagrindinis knygos autoriaus tikslas — atskleisti marijonų veiklos vaizdą Amerikoje. Pateikdamas A-merikos marijonų istorijos apžvalgą, nurodo, ką jie yra gero padarę J. A. V. ir savo misijose per 50 metų ir ko marijonai siekia ateityje.

Bet laikas ir vieta sąlygoja savais reikalavimais vienuolinę veiklą. Autorius rašo: "Marijonų vienuolija taip pat atsiliepia laiko balsui ir sąlygų reikalavimams . . . Amerikos žemyne jos veikla daugeliu atžvilgių skiriasi nuo tos vienuolijos dalies, kuri yra likusi ir tebesidarbuoja savo kilmės žemėse — Europoje".

Knygos turinys yra suskirstytas į keturias nelygias dalis. Davęs istori-riškai krikščioniškąjį vienuolijų atsiradimui ir veiklai pagrindą, autorius pamini Marijonų vienuolijos pradžią, jos augimą ir persekiojimus, ir kaip Dievo Apvaizda išgelbėjo ją nuo visiško išnykimo. Dievo palaimos dėka vienuolija užima vis naujus darbo plotus.
Kad būtų pilnesnis vaizdas, autorius pateikia 36 puslapiuose Marijonų vienuolijos veiklos santrauką, pradedant 1673 m. spalio 24 d. ir baigiant 1913 m.

Antroji veikalo dalis, viso 111 puslapių, apima Marijonų vienuolijos 17 metų veiklą Amerikoje (1913-1930), kol ji sustiprėjo, padaugėjo nariais, įsikūrė tris vienuolynus ir buvo sudaryta atskira vienuolijos provincija. Šios dalies pradžioje autorius suglaustai pateikia lietuvių ateivių kūrimąsi Amerikoje ir prabėgomis duoda žinių apie dviejų tremtinių, "baltųjų" marijonų, veiklą JAV: kun. Andriejaus Strupinsko (1829-1892) ir kun. Jurgio Kalesinsko (1836-1912).
Atnaujintos vienuolijos atvykusieji Amerikon pirmūnai: kun. Feliksas Kudirka (1870 - 1932) ir kun. Julijonas Kazakas (1886-1960), rado Amerikoje apie 60 lietuviškų parapijų. Oficiali marijonų įsikūrimo Čikagoje data yra 1913 m. rugpjūčio 18 d.

Abudu kunigai marijonai užsiėmė sielovados darbais, misijomis, rekolekcijomis lietuvių parapijose, atidarė naujokyną, telkė kandidatus į marijonus, 1914 m. ėmė leisti mėnesinį religinės minties žurnalą "Tikyba ir Dora" ir savo straipsniais rėmė "Draugą" ir kitus katalikų laikraščius. Jų veikla sustiprėjo, gavus pagalbon veiklų misijonierių, autorių ir gerą administratorių kun. Vincentą Kulikauską (1878 - 1936), atvykusį Čikagon 1915 m. kovo 19 d. Mokslinis savos spaudos svoris žymiai padidėjo, kai 1916 m. lapkr. 1 d. atvyko Amerikon kun. prof. P. Būčys (1872-1951). Jis taip pat dirbo sielovadoj, spaudoj, draugijose, suruošė viešus apologetinius kursus, skelbė konferencijas, rašė ir leido knygas. Lietuvon buvo atšauktas 1921 m.

Į marijonų vienuoliją įsijungė 1917 Athol, Mass., klebonas, kun. Pranciškus Meškauskas, o 1918 m. įstojo į marijonus Aušros Vartų klebonas Čikagoje kun. Pranciškus Serafinas, miręs 1920. m.
Spaudos ir misijų darbams iš Lietuvos atvyko kun. dr. Ignas česai-tis 1921 m. Jis užėmė "Draugo" redaktoriaus pareigas; grynai misijų darbams atvyko 1922 m. kun. Pijus Andziulis ir kun. Andriejus Cikota. 1924 m. spaudos darbams atsiųstas kun. dr. K. Matulaitis.

Gausios lenkų katalikų parapijos Amerikoje išsikvietė lenkus marijonus misijoms. Atvykstantieji lenkai marijonai buvo lietuvių marijonų jurisdikcijoje. Pirmasis atvyko 1921 m. kun. Robertas Wierzejski: 1922 m. kun. Vladimiras Jakowski ir kun. S. Troszynski; tarp lenkų misijonieria-vo nuo 1923 m. kun. Mykolas Urbonavičius.

Generalinei kapitulai Dancige pasibaigus, 1923 m. į JAV atvyko porai metų pasidarbuoti kun. dr. K. Rėklaitis. Į Romą jis buvo atšauktas 1925 m. Tais pat 1923 m. Čikagoje pradėjo naujokavimo metus kun. Br. Bumšas.
Gausėjo pašaukimai ir į klierikus ir pasaulinius brolius. Pats pirmasis buvo Antanas Andriušis, į kunigus įšventintas 1930 m., stud. J. Mačiu-lionis 1917 m., broliai: Al. Navickas 1916; Stasys Montvydas 1916 m., VI. Cibulskis 1916 m., Jonas Peldžius 1917 ir daug kitų, neištesėjusių pašaukime.

Pirmąjį dešimtį metų baigdami marijonai Amerikoje turėjo viso 32 narius; jų tarpe 9 kunigus, 8 klierikus, 7 moksleivius, 8 postulantus. Visa vienuolija 1923 m. turėjo 16 vienuolynų ir 319 marijonų.

Amerikos marijonų darbus auginti, plėsti ir gerinti daug padėjo bendradarbių draugija. Pradžioje jie vadinosi Marijonų Kolegijos Rėmėjais; jie susiorganizavo į skyrius 1924-25 metais. Jų remiami, marijonai įsigijo spaustuvę, pasistatė naujokyną; nors su nuostoliais, bet nepaliovė leidę dienraštį "Draugą" (nuo 1919.1. 19), religinio visuomeninio turinio savaitraštį "Laivą" (nuo 1920 m.), o vėliau — 1947 m. angliškai kalbantiems lietuviams "The Marian" mėnesinį žurnalą.
Plačiausioji veikalo dalis yra pavadinta "Amerikos marijonų provincija". Ji užėmė knygoje 131 puslapį. Ten atpasakota marijonų veikla 1930-1963 m.
Tame laikotarpyje Marian Hills namuose pasilieka juvenatas, naujokynas ir provincijos centras; kolegija perkeliama į Marianapolį, Thompson, Conn. (1931) su 6 metų mokslo programa. Marijonų klierikams gausėjant, didinamas Marian Hills namas, pristatant šiaurinį sparną 1935 m. ir iš pietų šono gražią ir didelę koplyčią su tokio pat didumo apačioje sale 1936 m. ir ten įkuriama Marijonų seminarija, veikusi nuo 1934 iki 1955 m., kurioj mokėsi viso 90 klierikų. Jų pusė "nubyrėjo", o dalis tapo vyskupijų kunigais.

Vyskupų prašomi nesitraukti iš laikinai paimtų valdyti parapijų, marijonai įkūrė savo vienuolynus prie jų. Nuo 1931 m. marijonai turi Londono, Anglijoje, šv. Kazimiero lietuvių parapiją. Ji pradžioj buvo Lietuvos provincijos globoje, bet antrojo pasaulinio karo metu, negalint susisiekti su Lietuva, buvo Amerikos marijonų priežiūroje. Be to, 1939 m. pasiųsti misijonieriai Argentinon, vietos lietuviams padėti. Ten pastatytos dvi bažnyčios, du vienuolynai, dvi mokyklos, įsigyta spaustuvė ir išvystyta sielovada.

Čikagoje pastatyti marijonų centriniai namai, spaudos centras, žymiai pagerinta apsustuvė ir knygų leidimas bei jų platinimas.
Marijonai lenkai, globojami lietuvių marijonų nuo 1921 m., išugdė savo atžalą, įsigijo tris namus: Vašingtone, Stockbridge, Mass., ir Detroite, Mich. 1938 m. jie vyriausiojo vadovo aktu buvo išimti iš lietuvių marijonų jurisdikcijos, ir iš jų sudaryta atskira Amerikos lenkų marijonų šv. Stanislovo Kostkos provincija.

Patraukliai ir išsamiai rašo autorius apie Amerikos marijonų misijų darbus Argentinoje, paskirdamas 69 puslapius. Jis duoda vertingų žinių iš Argentinos lietuvių kūrimosi, gyvenimo; rašo apie jų spaudą, draugijų veiklą ir tautinį "nubyrėjimą". Veiklesnieji katalikai lietuviai jau 1925 m. norėjo gauti Argentinos marijonus, bet tik 1938 m., atsilankius ten prel. M. Krušui ir kun. J. Paš-kauskui ir pamačius Argentinos lietuvių dvasinį vargą, imta rimtai galvoti apie misijas Argentinoje.
Tuometinis provincijolas kun. Jonas J. Jakaitis, pasiėmęs kun. Antaną Andriušį ir kun. Kazimierą Vengrą, išplaukė Argentinon 1939 m. vasario 11 d. šiaip taip įkurdinęs pirmuosius, kun. J. Jakaitis išvyko į Ameriką 1939 m. bal. 29 d. Neįsivaizduojamai sunkią pirmųjų marijonų misijonierių padėtį Argentinoje galima daugiau atjausti, negu patirti iš švelnių autoriaus žodžių: juk išnuomotame bute, kur įruošė laikiną koplytėlę, palijus vanduo per plaštaką apsemdavo grindis, ir jiedu laikydavo mišias basi.

Perleidęs provincijolo pareigas kun. J. Navickui, kun. J. Jakaitis atvyko antru kart į Argentiną 1940 m. Avel-lanedoje įsigijo žemės, padarė planus ir 1941 m. jau buvo šventinamas kertinis bažnyčiai akmuo. Į naujai pastatytą vienuolyną persikėlė gyventi misijonieriai 1942 m. 1941 m. gavo du pagelbininkus: kun. Bronių Vitkų ir kun. Joną Baltrušaitį, o kun. Andriejus Naudžiūnas ten nuvyko 1942 m.
Iškilmingas Aušros Vartų bažnyčios pašventinimas Avellanedoje buvo 1942 m. rugpjūčio 16 d. Tuoj ten ėmė veikti parapijos mokykla, trijų sesučių kazimieriečių prižiūrima: dabar joje mokosi per 500 mokinių.

1945 m. trejiems metams atvyko į misijas kun. Stanislovas Saplis ir kun. Vincentas Raitelis, pakeisti nuilsusių misijonierių. Po trejų metų iš Romos buvo pasiųsti Argentinon: kun. Pranas Brazys, kun. Pranas Garšva, klierikas Vitas Šimanskis, kun. Juozas Grišans (latvis) ir kun. Steponas Chojnacki (lenkas), o 1949 m. ten nuvyko iš JAV kun. Juozas Margis.

Parapijos mokyklai 1948 m. pastatyta atskira patalpa su sale antrame augšte, 450 sėdimų vietų talpos. Ten vyksta visi draugijų parengimai ir susirinkimai. Pradėta spausdinti mėnesinis žurnalas "Laikas" 1948 m. Po 4 metų jis jau buvo spaudžiamas naujai įsigytoje marijonų spaustuvėje.

Rosario šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno pradininkai buvo kun. Juozas Grišans ir kun. K. Vengras. Kardinolo A. Caggiano kviečiami, marijonai ten nuvyko 1949 m. o 1950 m. prie jų prisidėjo kun. Jonas Duoba, kuris buvo pakviestas į arkivyskupijos seminariją profesoriauti.

1952 m. Rosario marijonų vyresniuoju buvo paskirtas pasižymėjęs bažnyčių statytojas kun. J. Jakaitis. Jis gavo kuriamai parapijai ribas, įsigijo reikalingą žemės plotą. Bažnyčiai, mokyklai, vienuolynui sudarė planus, ir 1953 m. gegužės mėnesį buvo pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. Tų pat metų gale į vienuolyną įėjo gyventi mūsų misijonieriai. Rosario šv. Kazimiero bažnyčia buvo iškilmingai pašventinta 1954 m. vasario 28 d. Ir nuo to laiko parapijoje prasidėjo gyvas darbas. Marijonai gavo vargšų apgyventus kvartalus. Teko suorganizuoti jų šalpą ir globą, vaikų katekizaciją; pagausėjo suaugusiųjų krikštai; sutvarkyta nemažai neteisėtai sudarytų santuokų, sustiprinta lietuvių bendruomenė, įkurtos brolijos ir draugijos, kun. V. Šimanskis sudarė parapijos chorą, pradėta aprūpinti Santa Fe ir Cordobos lietuviai.

1954 m. Rosario vyresniuoju paskirtas buvo kun. P. Brazys. Jis pradėjo organizuoti vienuolyno patalpose parapijos mokyklą. Atskiros mokyklai patalpos buvo pastatytos kun. J. Margio 1962 m. Mokykla pašventinta 1963 m. Ten dabar gražiai veikia kun. K. Černiauskas, kun. V. Šimanskis ir kun. Juozas Petraitis.
Marijonų prieaugliui Argentinoje padauginti yra įkurtas juvenatas 1961 m. Villa Elisa miestely, kun. Antano švedo priežiūroje. Jis taip pat aptarnaudavo ir Verisso miesto lietuvius.

Kas metai organizuojama didelės jaunimo vasaros stovyklos Villa del Dique miestely prie ežero ir Cordobos kalnų. Berniukų stovyklai vadovauja kunigai marijonai, o mergaičių — seserys kazimierietės.
Pamažu pradeda atsirasti vietinių kunigų lietuvių. Aušros Vartų bažnyčioje 1950 m. įšvęstas kunigu Vitas Šimanskis; primicijas laikė kun. Vytautas Palubinskas, be to, ir vyskupijų kunigai: P. čemeška, J. Kli-mauskis, L. Zubauskas ir J. Stasiulevičius savo primicijas atlaikė marijonų bažnyčioje.

Sielovados darbų plotai labai dideli. Avellanedos Aušros Vartų parapijai priklauso apie 25,000 vietinių ir apie 18,000 lietuvių. Rosario šv. Kazimiero parapijai priklauso apie 15,000 vietinių ir apie pora tūkstančių lietuvių. Avellanedoje per 20 metų (1942-62) marijonai pakrikš-tino 5,748; moterysčių palaimino— 2,064. Rosario per 8 metus (1954-1962) buvo per 2,000 krikštų ir apie 700 santuokų. Tie skaičiai parodo vien darbo vaisius, bet nepavaizduoja įdedamo darbo.

Argentinos marijonų parapijose ir misijose yra apie 60,000 žmonių. Tų žmonių žymi dalis, pati didžiausioji, nepratę lankytis sekmadieniais į bažnyčią, neina sakramentų, atidėlioja krikštą dažnai iki vedybų, kviečia kunigą ligoniui numirus, eidami prietaru, esą, kunigas gali ligonį išgąsdinti. Daug įvairaus darbo, Evangelijos šviesos, gailestingos širdies laukia dideli sielų plotai Argentinoje.

Baigiamasis autoriaus žodis yra apie marijonų planus. Stiprinama Marianapolio mokykla, kuri vėl gali pradėti kolegijos kursą; apie Čikagą pasigendama augštesniosios mokyklos berniukams ir, jei prieauglis padidės, — gali iš naujo pradėti veikti Marijonų seminarija. Parapijose eina pastovus sielovados darbas; vystomas spaudos centras Čikagoje. Visus tuos darbus dabar dirba 59 kunigai, 4 klierikai, 13 brolių, 8 bandiniai ir 1 pagelbininkas be įžadų. Po 50 metų marijonų šeima iš dviejų išaugo į 85 (1963).

"Negęstanti šviesa" parašyta patraukliai, bet skubotai, norint suspėti išspausdinti marijonams bešven-čiant 50 metų veiklos sukaktį Amerikoje. Per skubotumą, nepastebėta spaustuvės klaidų, nors jų nėra daug, tik 24, bet poroj vietų teksto eilutės išmestos, o klaidingos sudėtos. Taip 126 p. teisingoji pirmos pastraipos eilutė pašalinta, o į jos vietą dėta antrosios pastraipos pirmoji eilutė. Ten, atrodo, autorius norėjo pasakyti: "Marijonų rėmėjai buvo padaryti Kongregacijos nuopelnų dalininkais".

315 puslapyje yra supainioti kun. Antano Andriušio metai. Jis gimė 1883.12.27; į marijonus įstojo 1913. 9.8; kunigu įšvęstas Kaune 1930.4.4. ir mirė Čikagoje 1946.9.12. Stodamas į marijonus jis turėjo 29 metus, o į kunigus įšvęstas, kai ėjo 47 metus.

Veikalą žymiai pagerina ir pagražina dedamieji asmenų ir įstaigų atvaizdai. Dievo Tarno Kazimiero Višinskio atvaizdas pateko į 75 psl., kai jo vieta buvo kur nors apie 20 puslapį. Pasigendama pirmojo marijonų vienuolyno atvaizdo — šv. Mykolo parapijos klebonijos Čikagoje.

Jei būtų spausdinama antroji veikalo laida, būtinai reikėtų įdėti asmenų ir dalykinė rodyklė: veikalas didelis, 351 psl., ir norint surasti žinių apie kurį asmenį ir jo veiklą į-vairiose pareigose ir vietose, tokia rodyklė labai praverstų.
Istorikai yra pratę jieškoti įvykiams pažinti priežasčių ir įvykius vertinti kuriuo vienu žvilgsniu, šiuo atveju kiekvienas asmuo yra istorikui problema. Pr. Garšva savo veikalu pasitarnauja istorikams galimose jų studijose, atskleisdamas faktus, bet nesigilindamas į priežastis, ar jas užuominomis apeidamas. Gyvenime būna ir tarp tobulybės siekiančių įvairių nesklandumų, nesusipratimų ir įvairių šešėlių. Juos paliko autorius nuošaliai, o duoda tikrai gražų ir patrauklų marijonų veiklos vaizdą. Veikalas "Negęstanti šviesa" yra vertingas ir naudingas.
Kun. K. A. Matulaitis, MIC

 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai