Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŽVILGSNIS Į JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ IR JOS ATEITĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Gailiušis   
Žvelgiant iš laiko perspektyvos į ateitį, netenka ieškoti atliktų darbų, istorijos užfiksuotų faktų, nes jų dar nėra. Kalbant apie JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) ateitį, čia bus paliesti kai kurie labiau aktualūs praktiniai klausimai, išryškinti galimi pasikeitimai ir ateities veiklos gairės. Kalbėsime apie tą bendruomenės dalį, kuri organizuota ir reprezentuoja visą lietuvių išeiviją.

Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, Vakarų sąjungininkai Vokietijoje ir Austrijoje rado didelį skaičių lietuvių pabėgėlių — tremtinių, kurie po karo tikėjosi Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir greito grįžimo į laisvą savo kraštą. Sąjungininkai visus užsieniečius surinko į stovyklas. Greit paaiškėjo sąjungininkų politiniai tikslai, ir grįžimo viltys į Lietuvą mažėjo. Klausimas, kaip reikės gyventi ir kur įsikurti, dar labiau prislėgė lietuvį. Svetimuose kraštuose pasidarė problema, kaip nenutausti ir išauginti jaunimą susipratusiais lietuviais. Stovyklos buvo laikinos, visi užsieniečiai turėjo grįžti į savo kraštus arba būti įkurdinti užjūrio kraštuose.

Išemigravus iš Europos, tautinio išlikimo problema pasidarė daug didesnė — reikėjo patiems tėvams savo pastoge, ištekliais rūpintis lietuvišku jaunimo švietimu. Stovyklose tas klausimas nerūpėjo, nes stovyklų globėjai ne tik išlaikė tautines mokyklas, bet ir skatino jas steigti. Be to, ir suaugusiems reikėjo lietuviško dvasios peno: kultūrinių parengimų, laikraščių, knygų ir kt. Pavieniai asmenys viso to negalėjo padaryti, turėjo jungtis ir bendrų tikslų siekti organizuotai. Tą galėjo padaryti vienas nepartinis, visus jungiantis sambūris. Sakau vienas, nes kelios organizacijos tik skaldytų jėgas ir desniems užmojams vykdyti nė viena nebūtų pajėgi. Vienos, visus jungiančios, organizacijos labai trūko. Tą matė Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, kurio tikslas ir yra rūpi Lietuvos ir lietuvių tautos likimu.

Lietuvių Bendruomenė ir jos pobūdis
1946 m. įvyko Hanau stovykloje (Vokietijoje) lietuvių tremtinių suvažiavimas, kuris įsteigė visus jungiančią Lietuvių Tremtinių Bendruomenę (LTB) ir priėmė VLIKo paruoštą konstituciją, kur buvo numatyti jai šie uždaviniai: 1. išlaikyti sveiką ir pajėgią tremtyje esančią tautos dalį; 2. saugoti gerą lietuvių vardą; 3. rūpintis tremtinių švietimo, kultūros ir socialiniais reikalais; 4. vykdyti tremtinių paruošimą atitinkamoms naujose sąlygose profesijoms bei specialybėms; 5. ugdyti tremtinių solidarumą, demokratinę sąmonę ir darbo meilę. Kaip matome, LTB-nei buvo numatyti tik švietimo ir kultūriniai uždaviniai, atseit, jos pobūdis buvo tik kultūrinis.

Išsiskirsčius po įvairius pasaulio kraštus. LTB nebeturėjo vieno centro, visus jungiančio į pasaulinį vienetą. Tremtiniai naujuose kraštuose rado seniai įsikūrusių bendrovių. LTB buvo skirta tik tremtiniams ir negalėjo sutelkti seniau atvykusių. VLIKas vėl ėmėsi iniciatyvos — 1949 m. paskelbė Lietuvių bendruomenę ir įsteigė Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, kuri jungtų visus — seniau ir naujai atvykusius lietuvius, gyvenančius svetimuose kraštuose. Todėl 1950 m. LTB persiorganizavo į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB), kuri veikia šiandien visame laisvame pasaulyje, kur yra lietuvių. Perimdama LTB-nės palikimą, PLB perėmė ir jos kultūrinius uždavinius, šalia kurių Lietuvių Charta jai numatė ir politinio pobūdžio pareigų.

Kaip visus jungianti, PLB yra nepartinė — "kas ateina į bet kurią PLB vadovybę, turi iškilti viršum savo partijos egoistinių reikalų" (prel. M. Krupavičius). Dar ryškiau tą pabrėžė dr. J. Girnius: "Nors ir telkdama įvairių srovių lietuvius, LB yra bendro darbo dirva, o ne arena srovėms rungtyniauti" (Pasaulio Lietuvių Bendruomenės IV Seimas, 1973 p. 8). Todėl LB, jungdama visus lietuvius, padėjo savo pagrindan ne jų junginius, ne federacijos principą, bet atskirą asmenį — individą. Tas apsaugo nuo partinių skersvėjų LB viduje ir nuo aštrių pasaulėžiūrinių nesusipratimų padalinių vadovybėse. Tokiu būdu LB pasiekia kiekvieną lietuvį tiesiog, be organizacijų tarpininkavimo. Ši tvarka garantuoja kiekvienam lietuviui LB-nės reikaluose turėti savo nuomonę, laisvą nuo partijos ar kurios kitos organizacijos nurodymų. Tai yra LB stiprybė ir laidas, kad egzistuos, kol bus gyvi bent du lietuviai.

Lietuvių Bendruomenė ir politika
Šiuo klausimu Amerikoje tarp veiksnių nėra sutarimo, vyksta kova, ypač su Amerikos Lietuvių Taryba. Šios kovos pagrindams suprasti pirmiausia išsiaiškinkime, dėl kokios politikos kovojama. Ši kova liečia vieną sritį, būtent Lietuvos laisvinimą. Kas turi teisę JAV rūpintis Lietuvos lais-reikalais? ALTa tvirtina, kad tik ji viena gali Šia politika užsiimti, ir niekas kitas, tai esanti jos privilegija. Ypač LB-nei nepripažįsta šios teisės, motyvuodama tuo, kad LB esanti tik kultūrinė organizacija ir kaip tokia negalinti leistis politikon, atseit, neturinti teisės dirbti Lietuvos la minimo darbo. Kai kalbama apie veiksnių vienybę, reikia ją suprasti kaip susitarimą dėl LB-nės teisės laisvinti Lietuvą ir prašyti iš visuomenės tam reikalui finansinės paramos.

Lietuvių Chartos 6 str. sako: "Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga... Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę". Kaip matome, yra įpareigotas kiekvienas lietuvis, o tuo labiau toks junginys kaip LB, rūpintis Lietuvos laisve. Besirūpindama tautinės kultūros ugdymu, LB negali nesirūpinti to darbo išlikimo sąlyga — Lietuvos nepriklausomybe. LB yra savarankiška, nepriklausoma ir pati nustato savo darbo sritį, jo apimtį ir tikslus. Taip pat neprašo kitų organizacijų patarimo, kaip užsibrėžtų tikslų siekti.
Tą tvarko LB vyriausias organas Taryba, kuriai niekas negali įsakyti, ką ir kaip dirbti ir ko nedirbti. Jos darbą riboja tik krašto įstatymai, bet ne ALTa. Lietuvos laisvės klausimas yra visos tautos reikalas, t.y. visa tauta turi juo rūpintis, ne vien kelios politinės partijos.

Pradžioje LB buvo užsiėmusi savo organizaciniu darbu ir įsistiprinimu lietuvių visuomenėje, neturėjo laiko ir reikalingų žmonių imtis naujų užmojų, ypač politinių. Laikui bėgant, ėmė ryškėti ALTos nepakankamos pastangos Lietuvos laisvės reikalu, matėsi susenėjimas, veikla pavirto šablonu — kelione į Washingtoną kartą kitą per metus, trūko iniciatyvos, išradingumo. Labai svarbaus propagandos darbo beveik visai nebuvo. Tokia padėtis pasidarė pavojinga. Nebeužteko kelių senesnio amžiaus asmenų, reikėjo jaunesnių, energingesnių, kurie visą darbą suaktyvintų. Todėl 1971 m. JAV LB Taryba, remdamasi Lietuvių Charta, LB-nės aktu 1951 m. ir susidariusia faktine padėtimi, nutarė aktyviai įsijungti į laisvinimo darbą. Nuo tada JAV LB oficialiai ir teisėtai "politikuoja". Šiam darbui vesti suorganizuota LB Visuomeninių reikalų taryba, kuri tą darbą sėkmingai atlieka. Kas tebetvirtina, kad LB yra tik kultūrinė organizacija, prasilenkia su teisybe ir kitus klaidina. Jos politinis pobūdis užfiksuotas LB įstatuose, 3, 6 ir kt. straipsniuose.

LB nesiekia būtinai panaikinti ALTą, priešingai, ją kviečia bendradarbiauti, svarbesnius žygius daryti bendrai, vieni kitiems padėti, bet ALTai ir tas nepriimtina, — kursto visuomenę prieš LB, dirbtinai palaiko vienybės stoką. LB nekliudo ALTos darbo. Jei LB-nei rūpi Lietuvos laisvė ir ji prisideda prie to darbo, ar tuo gali būti ardoma vienybė? Ne LB ardo vienybę, bet ALTa, kai kurios ją sudarančios grupės, atmeta LB-nės ištiestą vienybės ranką. ALTa nuo pat LB atsiradimo nebendradarbiavo su ja, nenori to ir šiandien.

LB įsijungus į laisvinimo darbą, visas reikalas labai pagyvėjo, ypač propagandos srityje. Jos kasmet nuo 1971 m. leidžiamos "Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania" pasidarė žinomos visame pasaulyje. LB gauna prašymų iš daugelio kraštų universitetų ir kt. prisiųsti tą leidinį. Išleido A. Budreckio knygą "Lithuanians in America", pora knygų angliškai Lietuvos politiniais reikalais šiuo metu yra spaustuvėse. Ruošiamas veikalas angliškai apie kultūrinį genocidą Lietuvoje. Vienas raportas "Violations . . ." išleistas ispaniškai. Visi šie darbai daug kainuoja, bet visuomenės sudedamos LB-nei aukos sunaudojamos produktingai. Be to, užmegzti

JAV Lietuvių Bendruomenės pastangomis išrūpintos audiencijos dalyviai su JAV prezidentu Jimmy Carter (penktas iš kairės, pirmoje eilėje) ir JAV viceprezidentu Walter F. Mondale (pirmas iš kairės).

JAV LB Krašto Valdyba 1977 m. po pasitarimo su Vliko atstovais. Iš k. į d. sėdi: dr. B. Nemickas (Vliko atst.), Kr. Valdybos pirm. A. Gečys, A. Zerr, Vliko pirm. dr. K. Valiūnas. Stovi: A. Vedeckas (Vliko atst), B. Vaškaitis, F. Andriūnas, A. Gailiušis (šio straipsnio auto¬rius), R. Česonis ir J. Gaila. Nuotr. K. Čikoto

kontaktai su visais JAV senatoriais, kongresma-nais, su įvairiom JAV turinčiom įtakos visuomeninėm organizacijom. Vasario 16 ir birželio išvežimų paminėjimų proga paruošti laiškų pavyzdžiai krašto prezidentui ir kt. paskleidžiami labai plačiai per LB apylinkes. Niekas negali tvirtinti, kad LB blogai politinį darbą atlieka.

Žiūrint į ateitį, susitarimo galimybės su ALTa nėra beviltiškos. Tikėkim, kad, keičiantis žmonėms, ateinant jaunesniems, ateis ir nauja, taikingesnė dvasia ir į ALTą. Noriu būti optimistas, tikiu, kad susitarimas bus pasiektas, jei ne visiškas, tai bent dalinis. To laukia lietuvių visuomenė.

Lietuvių Bendruomenės kalba
Rodos, kas gali būti paprasčiau kaip kalbos klausimas — lietuviška organizacija, tai ir kalba jos lietuviška. Deja, taip nėra. Gyvenant svetimuose kraštuose, kalba darosi problema, ir sunkiai sprendžiama, ypač jaunimo tarpe. Lankant kitataučių mokyklas, su jais bendraujant darbovietėse, savos kalbos vartojimo plotas labai susiaurėja, lieka tik šeima. Dėl to kalbos žodingumas mažėja. Taip pamažu nuo lietuvių kalbos atprantama, ir krašto kalba tampa pagrindine net savo šeimoje. Lietuviška spauda pasidaro nebesuprantama, be jos nutrūksta ryšys su lietuvių visuma. Toks lietuvis patenka į vis didesnę izoliaciją nuo savo tautos, kol pasijunta svetimas savo tautiečiams, nors gyventų jų tarpe. Tokių turime visuose kraštuose. Jų skaičius ne mažės, bet didės. Lieka tik viena, viltį kelianti aplinkybė, kad daugumos tautinė sąmonė vis vien palieka dar gyva. Jie yra mūsų tautos dalis, LB-nės "turtas", reikia jiems padėti tokiais ir toliau išlikti, — vieni palikti neatsilaikys svetimųjų jūroje. Nenorint jų visai prarasti, reiks sudaryti sąlygas, kad ir jie galėtų dalyvauti LB darbuose, t.y. įsileisti į LB-nę gyvenamo krašto kalbą kaip lygiateisę su lietuvių kalba. LB įstatų 10 str. aiškiai pabrėžia, "JAV LB kalba yra lietuvių kalba". Kol nebus šis straipsnis pakeistas, kad šalia lietuvių kalbos leidžiama ir krašto kalba, pamiršusieji savo kalbą, nors būtų sąmoningi lietuviai, negalės būti LB nariais. Dėl to daug lietuvių liktų už jos ribų. Jų skaičiui didėjant, mažėtų LB narių skaičius, tas vestų prie LB likvidacijos. Tokiu būdu kraštų bendruomenės turės pasidaryti dvikalbės, o PLB — daugiakalbė. Visus jungs lietuviška tautinė sąmonė, kuri skatins meilę Lietuvai ir norą dirbti savo tautos labui.

Tose vietose, kur gyvena kalbos atžvilgiu mišri lietuvių visuomenė, reikės steigti dveįopas apylinkes. Tik su angliška kalba LB apylinkės — šalia lietuviškų parapijų — padės juos išlaikyti mūsų orbitoje. Tokiems daug padeda LB leidžiamas anglų kalba periodinis leidinys "Bridges". Kas nenori jų laikyti lietuviais, tie kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Čia gali būti pavyzdžiu Lietuvos Vyčiai, kurie leidžia savo organizacijoje vartoti abi kalbas. Nors jų dauguma vartoja tik anglų kalbą, bet yra lietuviški ir daug padeda lietuviškuose reikaluose. Vyčiai JAV veikia jau beveik 70 metų, yra gyvybingi ir, atrodo, ilgai dar egzistuos. Vyčiams iki šiol išsilaikyti padėjo jų vadai — lietuviai kunigai. Be pasiaukojusių vadų jokia organizacija ilgai negyvena. Ir LB gerų vadų reikalas yra pirmos svarbos klausimas. Jiems prisiauginti nieko nereikia gailėti.

Negalima manyti, kad lietuvių kalba ateityje gali likti visai be reikšmės, ji visada bus reikšminga, ypač PLB-nei, kuri be jos patektų į sunkumus, nes įvairių kraštų LB-nės be vertėjų nebesusikalbėtų. Negalėdami patys susikalbėti, pradėtų vieni nuo kitų tolti, prarastų entuziazmą dalyvauti PLB seimuose, kongresuose. Naudojimasis vertėjais labai apsunkintų tarpusavio komunikaciją, žlugdytų bendradarbiavimą, vestų prie PLB subyrėjimo. Tas pastebima jau šiandien — jaunimo kongresuose brazilietis lietuvis su amerikiečiu susikalba tik lietuviškai, ne portugališkai ar angliškai. Žmonių mokančių abi kalbas ateityje nebus daug, jų truks ir valdybose. Dėl šios priežasties kraštų LB valdybų reikalus turės tvarkyti samdomi reikalų vedėjai, mokantys lietuviškai ir krašto kalbą.

Pamažu keičiasi ir lituanistinės mokyklos. Vis daugiau atsiranda mokinių, kurie visai nemoka lietuviškai. Tokiems lietuvių kalba dėstoma kaip svetima, reikia naujų metodų ir vadovėlių. Naudinga būtų susirūpinti ir suaugusių švietimu, organizuojant lietuvių kalbos kursus. Susirūpinimą kelia lietuvių išsisklaidymas po tolimas miestų apylinkes. Dėl transportacijos sunkumų mažėja lituanistinių mokyklų lankymas. Tėvų vadinami "poolai", kai šeštadienį visus apylinkės vaikus veža vis kitas tėvas, padeda, bet jais nevisuomet gali pasinaudoti. Tą klausimą išspręstų samdyti asmenys, kurie už atlyginimą kiekvieną šeštadienį vaikus suvežtų į mokyklą, o po pamokų išvežiotų į namus.

Lėšos — tai sritis, kuri labiausiai reikalinga reformų. Jokia organizacija be pinigų negali atlikti savo darbų. Pagrindinis LB pajamų šaltinis yra solidarumo įnašai, Lietuvių Chartos įvesti. Juos moka kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs lietuvis: dirbantis — $3 per metus, šeima — $5, pensininkas ar nedirbantis — $1. Kaip matome, tai labai mažas mokestis, kuris renkamas LB apylinkių ir paskirstomas taip: krašto valdybai — 35%, apygardos valdybai — 20%, PLB valdybai — 10%, apylinkės sau pasilieka — 35%. PLB valdyba dar gauna pajamų iš konstitucinių įnašų, kuriuos moka įvairių kraštų LB-nės.

Solidarumo įnašai galėtų duoti nemažas pajamas, jei jie būtų pilnai išrenkami, pvz., apylinkė, kur tarybos rinkimuose dalyvauja apie 500-700 asmenų, solidarumo įnašų surenka $80 ir tik iš šios sumos atsiskaito su krašto valdyba ir su kt., ir tuo laiko savo pareigą atlikusi. Tai neteisinga. Apylinkei, kur priskaičiuojama apie 1000 registruotų lietuvių, tai juokingai maža suma. Tas atsitinka dėl to, kad solidarumo įnašus renka tik trumpą laiką ir tais metais prie jų nebegrįžta.

Šalia šių įnašų apylinkės gauna kitų pajamų iš įvairių parengimų, minėjimų ir kt. Šios pajamos kartais būna gan didelės, bet jas neracionaliai sunaudoja — išdalija įvairiems pašaliniams, ne bendruomeniniams reikalams, kartais net LB-nei priešingoms institucijoms, o LB reikalai lieka paskutinėje vietoje. Turėtų būti atvirkščiai — pirmiausia atsiskaitoma su krašto valdyba ir kt., sumokant solidarumo įnašus už visus apylinkėje registruotus lietuvius, nežiūrint, kiek tų įnašų apylinkė surinko, ir kas liko, paskirsto savo nuožiūra. Jei apylinkės su tuo nesutiktų, reikėtų įvesti naują mokestį — pelno mokestį, pvz., 50% nuo visų parengimų pelno ir paskirstyti panašiai, kaip solidarumo įnašai. Šis naujas mokestis nepanaikintų solidarumo įnašų, bet turėtų būti šalia jų. Žinoma, pelno mokesčiu negalėtų būti apdėtos Vasario 16 aukos, jos skiriamos laisvinimo reikalams, ir rugsėjo mėn. vajaus — renkamos švietimo ir kultūros reikalams.

Solidarumo įnašams išrinkti yra daug būdų. Vienas iš jų yra rinkėjai, kurie asmeniškai kontaktuoja paskirus asmenis. Tai sunkus darbas, kartais rinkėjai padaro klaidų. Pvz., šeštadienį LB apylinkės baliuje su vakariene ir gėrimais už įėjimą reikėjo mokėti $20. Vyras su žmona išleido baliuje virš $50. Sekmadienį rytą prie bažnyčios priėjo labai energingas, bet mažai taktingas rinkėjas ir paprašė sumokėti $5 solidarumo įnašų. Tautietis neatsisakė juos sumokėti, bet išsitarė: "Vakar Jūsų baliuje palikau $50, ar dar Jums negana?" Rinkėjas užsigavo: "Gyveni $80,000 vertės nuosavoje rezidencijoje ir nenori mokėti tik $5, atsisakai lietuviško solidarumo". Žinoma, taip rinkdamas negausi nė $1. Tokie priekaištai atšaldo lietuvių santykius. Jei LB apylinkių parengimai gausiai lankomi ir duoda pelno, tai nereikėtų dėl rezidencijų bartis. Jos gražiai reprezentuoja lietuvius kitataučių akyse ir kelia prestižą. Kartais ir spaudoje pašiepiamos rezidencijos — tai įžeidimas gerų lietuvių. Reikia atsiminti, kiekviena šeima lietuviškiems reikalams išleidžia daug pinigų: spauda, Vasario 16, BALFo. fondų ir kitos aukos, lituanistinės mokyklos, jaunimo lietuviškos stovyklos, įvairios organizacijos ir t.t. kainuoja per metus ne vienas šimtas dolerių. Pinigai yra opus reikalas, kartais ir maža suma pasidaro didelė. Solidarumo įnašus renkant, svarbu taktas, sumanumas, kantrybė, biznieriškas talentas; ne visi šias savybes turi. Solidarumo įnašus padengtų tam tikslui suruošti baliai, vaidinimai ir kt. Finansiniams reikalams tvarkyti LB nėra paruošusi jokių taisyklių, nurodymų, kaip lėšas telkti, kaip atsiskaityti, atsiskaitymo pirmenybės eilėj, laikas, iki kurio atsiskaitoma ir kt. Visa tai palikta pačių apylinkių nuožiūrai. Tie visi reikalai tebelaukia LB tarybos dėmesio.

LB gauna pajamų iš rugsėjo mėn. vajaus. Šios pajamos turi savo paskirtį, jos eina lituanistinėms mokykloms ir kultūros ugdymui. Nors šios pajamos pamažu didėja, bet jų neužtenka, reikia pridėti iš kitų šaltinių.

Didžiausias pajamas duoda Vasario 16 aukos, skiriamos Lietuvos laisvinimui, t.y. kovai su okupacija. Šių aukų visiems veiksniams sudeda nemažas sumas. ALTa jų visų reikalauja sau vienai ir nepripažįsta LB-nės principo, kad aukotojas savo auką skiria, kam jis nori — LB-nei, VLIKui ar ALTai.

Laisvinimo darbas didelis, sunkus, ir ALTa viena nepajėgia jo atlikti, todėl šios aukos turi būti paskirstomos tarp visų veiksnių, ką patys aukotojai pagal savo apsisprendimą ir padaro. Aukotojo pinigai — jo ir valia.

Organizaciniai reikalai
Kiekvienas žmonių sambūris, siekiąs bendrų tikslų, reikalingas organizacijos: kuo didesnis sambūris, tuo ji komplikuotesnė.

Paliesime tik LB tarybos sudarymo būdą, kurį seniai siūloma pakeisti. Ją renka visuotiniais, tiesioginiais rinkimais visi JAV lietuviai. Šis būdas yra komplikuotas, brangus, sunkus ir ilgas darbas. Tokius rinkimus suorganizuoti ir įvykdyti reikia mažiausiai pusės metų. Į tą darbą įtraukiama masė žmonių: apylinkių, apyga: misijos, vyriausioji rinkimų komisija, kandidatą statymas, balsų skaičiavimas ir t.t. Rinkimų taisyklės ilgos, komplikuotos, neįgudusiems darbininkams kelia neaiškumų. Todėl beveik visada dėl rinkimų vykdymo garbės teismas gauna darbo. Seniai siūloma atsisakyti visuotinių rinkimų, nes lietuviams išeiviams nebūtini, per brangūs, nereikalingas luksusas. Tarybai sudaryti gali būti panaudoti kelis paprastesni būdai.

Paprasčiausias būtų delegavimo būdas. Čia rinkimai visai išnyksta. Apylinkės ir apygardos deleguoja savo pirmininką arba jo atstovą į tarybą, t.y. ją sudaro apylinkių ir apygardų pirmininkai ir krašto valdyba. Šią tvarką vartoja Kanados LB. Ši tvarka turi tą trūkumą, kad taryba sudarytų tik darbo praktikai, trūktų teoretikų. Tarybai, kaip vyriausiam LB organui, tenka spręsti ne tik darbo praktikos, bet ir teoretiniai klausimai. Gera šios tvarkos pusė yra ta, kad visi tarybos nariai galėtų dalyvauti jos darbuose, t.y. sesijose. Dabar apie vienas trečdalis narių tarybos darbuose-sesijose nedalyvauja, nes taryba nepajėgia apmokėti kelionės išlaidų, o jos gali būti didelės. Pvz., Kalifornijos atstovams atvykti, sakykim, į Clevelandą ir viešbutis gali kainuoti keli šimtai dolerių. Vienam pirmininkui nesunkiai gali visas išlaidas ar jų dalį padengti apylinkės ir apygardos valdybos. Tokiu būdu tarybos sesijose dalyvautų visi jos nariai.

Keičiant tarybos sudarymo tvarką, nebūtina atsisakyti rinkimų, juos reiktų tik suprastinti. Čia galimi keli būdai, ir visi demokratiški, nors ir ne visuotiniai, lengvai įvykdomi, greiti, visiems suprantami.

Pirmas — tarybą renka visų krašto apylinkių ir apygardų atstovų suvažiavimas. Šiam būdui priekaištas tas, kad kai kurios apygardos kartais taryboje gali būti neatstovaujamos, į ją pakliūtų didesnių apygardų žmonės.

Antras — taryba renkama apygardomis. Kiekvienos apygardos apylinkių atstovų suvažiavimas išrenka nustatytą skaičių tarybos narių. Tai paprasčiausias ir lengviausias būdas. Kadidatai visiems būtų pažįstami, į tarybą patektų tikri bendruo-menininkai.

Trečias — tarybą renka sritiniai suvažiavimai. Galėtų būti trys sritys, kaip dabar praktikuojama: rytinio pakraščio (Atlanto) apylinkių ir apygardų suvažiavimas, vidurio vakarų (Chicagos) ir vakarų (Pacifiko). Sričių galėtų būti ir daugiau.

Bet kuriuo čia minimų būdų išrinktų tarybos narių išlaidas į sesijas apmokėtų apylinkės arba apygardos, — jos, jų atstovai, išrenka tarybą, ne paskiri asmenys.

Kalbant apie organizacinius reikalus, tenka trumpai sustoti prie LB apylinkės. Ji yra LB pagrindas. Joje vyksta tikrasis kasdieninis bendruomenės darbas. Ji yra lituanistinių mokyklų globėja, lėšų teikėja, kultūrinių darbų organizatorė ir t.t. Apylinkės turi būtinai kviesti į savo valdybas jaunų žmonių. Neseniai visoms apylinkėms vadovavo senimas, atvykęs iš Lietuvos, bet jų dienos baigėsi, vieni išmirė, kiti dėl amžiaus liko nebepajėgūs. Dabar vadovauja vidurinioji karta, Lietuvoje gimusi, bet mokslus baigusi svetur. Nors senimas su nepasitikėjimu užleido pozicijas, bet šiandien jais džiaugiamės: darbą atlieka neblogiau kaip senimas. Po keliolikos metų ateis trečioji karta, dabar patys jauniausieji. Kai kas žiūri į juos su baime. Reikia manyti, baimė nepagrįsta. Jų tarpe ryškėja gana stiprios asmenybės, tik reikia nestumti jų nuo darbo, bet traukti į apylinkių valdybas, pradėti mokyti, pratinti prie visuomeninio darbo. Geriausia jiems šio darbo mokykla yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga (PLJS), iš kurios išaugs būsimieji LB vadai.





Telesforo Valiaus medžio raižiniai. Viršuje: vaizdas 3 "Tragedijos Baltijoa pajūry", apačioje: Velykų rytas Lietuvoje.

Santykiai su reorgais
1974 m. Chicagoje susiorganizavo maža grupė, kurie pasivadinę reorganizuota "Lietuvių Bendruomene" (visuomenėje žinoma "reorgų" vardu), pradėjo prieš tikrąją LB piktą akciją, skelbdami, kad tikroji LB suskilo, klaidindami mases. LB priešams buvo proga šaukti, kad LB nebėra, nes atsirado dvi, ir dėl to kaltino ne tuos, kurie tai darė, atseit reorgus, bet tikrosios LB-nės vadovybę .. .

Ar tikrai reorgai suskaldė LB? Atsakymas — ne. Reorgus dirbtinai pagimdė tos grupės, kurios priešingos LB veiklai Lietuvos laisvinimo, t.y. kovos su okupacija srityje, kaip jie sako, dėl politinės veiklos. Tai pagrindinė jų atsiradimo priežastis. Jų tikslas sukompromituoti teisėtą LB vadovybę ir patiems užimti jos vietą, t.y. padaryti LB-nėje perversmą. Tam pasiekti jie bandė patraukti mases į savo pusę ir tokiu būdu priversti tikrąją LB likviduotis arba įsileisti reorgus į vadovybę su veto teise. To jie ir iki šiol tebesiekia. Masių jie nepatraukė, nes apgaulė — pasisavinimas svetimo vardo — greit buvo išaiškinta. Taip ir liko sauja asmenų be įtakos lietuvių visuomeniniam gyvenimui, su negatyviu smerktinu tikslu — ardyti, kenkti tikrajai LB-nei. S. Barzdukas tokiems veiksmams duoda obstrukcijos vardą. Obstrukcija yra trukdymas, ardymas, kenkimas (žr. "Draugą", š.m. balandžio 20 d.). Pvz., per šių metų tarybos rinkimus reorgai savo biuletenyje ragino lietuvius boikotuoti juos, rinkimuose nedalyvauti. Savo naudai siūlo LB perorganizuoti grupių federacijos pagrindais, keisti rinkimų sistemą, įvedant grupių-par-tijų proporcingą atstovų paskirstymą, tikėdamiesi tais keliais patekti į LB vadovybę.

LB sutiktų jai padarytą skriaudą užmiršti, reorgus traktuotų, kaip visas kitas grupes su sąlyga, kad iš savo vardo išbrauktų žodį "Bendruomenė". Su visuomenės pagalba šis nemalonus reikalas anksčiau ar vėliau bus užbaigtas. Kol kas LB vadovybė turi budėti, atremti reorgų žalingus veiksmus, kurie lietuvių visuomeniniam gyvenime yra akmenys lygiame kelyje.

LB visuose kraštuose yra ta pati, siekia tų pačių tikslų — Lietuvos laisvės ir lietuvių tautos gerovės. Visus traktuoja lygiai. Remia Švietimo, kultūros, mokslo darbus, kovoja su Lietuvos okupacija. Ji yra neutrali partijų ir kitų grupių darbams, jei jie nekenkia lietuviškiems reikalams. Joje iki šiol tebėra gyva didžiųjų LB kūrėjų dvasia — VLIKo pirm. prel. M. Krupavičiaus, LOKo pirm. prel. J. Balkūno, dr. J. Girniaus, PLB garbės pirm. S. Barzduko, PLB valdybos pirm. J. Bačiūno ir kt. Ta dvasia LB pagimdė ir išugdė į tikrą visų lietuvių reprezentante, kur jie begyventų. Po platųjį pasaulį išsiblaškiusiems lietuviams ji yra "pirmoji pagalba", kur kiekvienas randa lietuvišką paramą. Be LB-nės tikrai būtų tamsu ir juoda. Didžiųjų LB kūrėjų dvasia tegul visada bus jos darbų gairė.

Redakcijos prierašas: 1. Tą straipsnio dalį. kurioj autorius pasisako dėl JAV LB tarybos sudarymo, laikome diskusine. Autorius yra įsitikinęs, kad "Vienaip ar kitaip, ateityje visuotiniai rinkimai bus pakeisti". Galbūt. Tačiau, redakcijos nuomone, reikėtų apgailėti, jeigu išties visuotinių rinkimų būtų atsisakyta. Tiesa, kad visuotiniai ir tiesioginiai rinkimai yra "brangus, sunkus ir ilgas darbas". Bet šis "darbas" išjudina visą JAV LB-nę ligi pat apačios. Siūlomieji kiti JAV LB tarybos rinkimų būdai grėstų ir šio krašto LB nejučiomis pasukti į oligarchi-nę rutiną, kuri ne vieną organizaciją sustingdė. Visuotiniai ir tiesioginiai rinkimai yra "pavojingi" tik tuo atžvilgiu, kad jie akivaizdžiai parodo, kiek atitinkama organizacija yra iš tikrųjų gyva, būtent — dar nevirtusi tik jos veikėjų reikalu. Lietuvių Bendruomenei tikrai nereikia baimintis visuotinių ir tiesioginių rinkimų.

2. Skaitytojams, neprenumeruojantiems "Naujienų", autoriaus pasisakymas vadinamų "reorgų" atžvilgiu, gali pasirodyti per kietas. Su kokiu atšiauriu įniršiu "reorgai" vykdo lietuviškosios vienybės ardymą, pailiustruoja "Reorganizuotos Lietuvių Bandruomenės" pirmininko dr. Vytauto P. Dargio sveikinimo žodžiai šių metų SLA 60-jam seimui birželio 30 — liepos 1 Clevelan-de: "Mielos sesutės ir broliai, supraskite ir mus (taip dažnai apšmeižtus!), vadinamus 'reorgus . Mes esame ta lietuviškos išeivijos dalis, kuri besąlyginiai pastoja kelią mažai klero fašistinei grupelei (mūsų pabraukta — Red.), kuri bandė ir dar bando uzurpuoti mūsų pavergtos Tėvynės Lietuvos vadavimo veiksnius!" (Naujienos. 1979. VII.7). Ar ne iš sovietinio žodyno perimtas Sis skundimasis "klero fašistine grupele"? Nėra ko komentuoti: koks žodynas, tokia ir dvasia.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai