Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MIRĖ POP —TEGYVUOJA OP! PDF Spausdinti El. paštas
Tokia antrašte prancūzų meno savaitraštis "Arts" (šių metų kovo 31 — balandžio 6 nr.) komentuoja naująjį dailės posūkį nuo "pop" (popular art) į "op" (optic art). "Optinio meno" paroda New Yorko Moderniojo Meno Muziejuje sukėlė didelę smalsą. O Buffalo dabarties avangardinio meno festivalis (11.27  IV.15) tiesiog "optinį meną" aprobavo kaip "paskutinį žodį". Iš trijų garbės svečių, savo kūryba besireiškiančių prancūzuose, Buffalo festivaly atstovauti avangardinei dailei buvo pakviestas Nicolas Schoffer kaip "op" meno atstovas (muzikai atstovauti buvo pakviestas Boulez, o teatrui — Ionesco, kurio prozos kūrinį davėme mūsų žurnale kovo mėn). Pats N. Schoffer savo įspūdžius iš JAV šiaip išreiškė:

"Tai nenumatytas posūkis. Nusisukimas nuo pop meno labai aiškus. Priešingai, visur jaučiama Europos dailininkų invazija, ypač iš Paryžiaus ir Londono. Tik nelaimei optinis menas jau tapo mada ir įėjo į komercinę rinką. Man asmeniškai ne tik tapyba yra atgyventa technika, bet ir "tėtės menas", t. y. tasai, kurį sudaro dailininkų pardavimui gaminami objektai. Menininkas turėtų būti ne rinkai skiriamų objektų fabrikantas, o ieškotojas. Kai Paryžiuje sutinku dailininkus, pirmasis klausimas, kurį iš jų išgirstu, visada yra šis: 'ar gerai pardavei?' Argi dailininko tikslas yra visų pirma būti susirūpinusiam pardavimu? Reikia, kad dailininkas galėtų gyventi, vvkdvdamas savo ieškojimus, kaip gvvena tyrimo darbui atsidėjęs mokslininkas, kuris paprastai neturi Rolls Royce, bet kukliai ramus dirba savo tvrinėjimų centre. Man pačiam Philips firma leidžia vykdyti manuosius ieškojimus, ir dėl to neturiu reikalo rūpintis Dardavimu. — Antikomercinis ieškojimo menas egzistuoja. Buvo džiaugsmo JAV sutikti drauge su manimi Buffalo dalyvavusį neozelandieti Len Lye, kuris savo skulptūroje daugiau domisi laiko ir judesio problemomis negu savo kaina. Manoma, kad aš rodau skulptūras. Ne, iš tikro tai yra architektūriniai pasiūlymai, realizuotini labai dideliu mastu. Reiktų sukurti srovę menui išlaisvinti iš rutinos ir i savo tikrąją vietą grąžinti. Todėl aš ir orientuojuosi į architektūrą".

Ne be neslepiamo skepticizmo nrancūzų savaitraščio bendradarbis Michel Ragon N. Schofferio pasisakymą palydi šiuo komentaru: "Ar op menas tiek pat trumpai viešpataus New Yorke, kaip pop menas? Labai galimas daiktas. Amerikos meno 'rinka' atrodo artėjanti spekuliacijos fazėms, kurios yra panašios į drabužių madas. Kas du ar trys metai dabarties menas prailgins ar sutrumpins savo drabučius. Tai nėra labai džiuginantis dalykas. Bet yra pozityvu tai, kad dabarties mene iškyla tam tikras skaičius antikomercinių 'ieškotojų'".

Savo ruožtu priduriame: nėra kūrybos pažangos be ieškojimo, bet niekas labiau ieškojimo nepaneigia, kaip jo išvirtimas mados vaikymusi. Tai ir yra vadinamojo avangardizmo tragizmas. Kūrybinis ieškojimas vyksta spontaniškai, be "persitempimo", bet užtat jis ir vyksta ramioj uždarumoj, be afišavimosi ir reklamavimosi. Tik madai reikia viešumos ir dienos garso. Kokia ironija slypi pačiame "paskutinio žodžio" termine: norima pasakyti, jog tai pats naujausias žodis, o iš tiesų faktiškai skelbiama, jog tai jau praeitin grimztąs žodis. Nieko dviprasmiškiau už Tamsiuoju praminto Heraklito "viskas teka" tiesą. Kūryba yra taip pat tėkmė, kaip ir gyvybė. Bet ją neša ne paviršiaus putos, o gelmės tikrovė. Ir todėl: kas kuriame amžiuje buvo jo kūrybinė gelmė, išryški tik tada, kai laikas nupučia visus avangardinius izmus, visas "paskutines madas". Amžinumas pažadėtas ne vienas po kito besiveržiantiems sroviniams izmams, o visus juos peržengiančiam kūrybiškumui, kuris dovanojamas ne srovėms, o atskiriems kūrėjams.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai