Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKOS STUDENTAI BRUZDA PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos universiteto gyvenimo skonis savitas, gerokai skirtingas nuo Vokietijos ir Anglijos universitetų, kurių įtakoje jis yra išaugęs. Pavyzdžiui, svetimšalis sunkiai supras stipendijas krepšinio žaidėjams, kurie universitete studijuoja krepšinį.

Sunkoka kalbėti ir apie studentiško gyvenimo tradicijas, nes pati studentų visuomenė nėra vienalytė: ji susideda iš daugelio bendruomenių, kurios nedažnai susitinka, štai kiekviename universitete rasi būrį studentų, kurie visą savo dieną praleidžia studentų kavinėje bekortuodami; savo pasaulyje gyvena universiteto graikiškų vardų korporacijos — čia sportas, elegancija ir pažintis visi svarbesni už mokslą; savo kampą turi ir barzdoti radikalai, kurie gyvena kava ir rotatoriaus rašalu; veikėjų kasta — žmonės, kurie turi daug planų, bet maža pasekėjų; studentai, kurie atvažiuoja ryte į universitetą iš miesto, praleidžia visą dieną klasėse ir bibliotekoje, ir vėl dingsta, universiteto gyvenime žymės nepalikę; vyrai, kurie atrodo labai studentiškai, tačiau prieš penkis metus yra iš kolegijos iškritę ir tik vis nuo studento gyvenimo negali atsitraukti. Kurie iš jų atstovauja studentams? Iš tikrųjų nė vieni, nes universiteto kaleidoskopui visi yra reikalingi. Universitetas labai jautrus srvėms, kurios prasiveržia visuomenės gyvenime. Studentai įvykiams reaguoja jautriau, dramatiškiau, negu pilietis gatvėje. Universitete yra išbandomos mintys, kurios gali pakeisti pasaulį, žvelgdami į universiteto gyvenimą, matysime ne tik ryškiomis spalvomis nupieštus visuomenės rūpesčius, bet taip pat rodykles į ateitį.

Dabartiniuose studentų sąjūdžiuose matomi trys rūpesčiai: socialinis teisingumas, taika, jų pačių mokslas.

Civilinių teisių sąjūdis šiomis dienomis gal pats artimiausias studentui, kuris trokšta teisybės pasaulyje, čia yra proga ne tik svajoti, bet ir savo darbu prisidėti, štai University of Chicago studentų grupė talkina savo apylinkės negriukams, kurie turi vargo moksle gimnazijoje. Velykų atostogų metu studentų grupė važiavo j pietus atstatyti sugriautos mokyklos. Talka civilinių teisių sąjūdžiui gerai suorganizuota — beveik kiekvienas universitetas turi CORE (Congress of Racial Equality) ir SNCC (Student Nonviolent Coordinating Committee) skyrius.

Nuo trisdešimtųjų šio šimtmečio metų universitetuose ryškus pacifizmo sąjūdis. Su antruoju pasauliniu karu ir atominės bombos grėsme šis rūpestis pasidarė dar didesnis. Pacifizmas jau daugelį metų davė progos išsilieti gryniausiam, idealiniam radikalizmui. Būtų netikslu matyti visuose praeito dvidešimtmečio studentų pacifistiniuose sąjūdžiuose raudonųjų ranką, nors tais sąjūdžiais norėjo pasinaudoti ir kairė, ir izoliacinė dešinė. Nežiūrint dabartinių demonstracijų dėl Vietnamo (kuriose dažnai matosi noras ne taikos, o tik pasitraukimo, kad neprivertume rankų), didieji paskutinių metų pacifistiniai sąjūdžiai, kaip SANE, Students Peace League, March for Peace, yra jau dingę. Entuziazmas perkeltas į greičiau rezultatų duodantį civilinių teisių sąjūdį.

Kovos būdai, išmokti civilinių teisių demonstracijose, yra bandomi pritaikyti paties universiteto gyvenimo pakeitimui. Ypač iriais metais aiškiai statomi universiteto administracijoms reikalavimai duoti balsą studentams universiteto tvarkyme. Yale ir Northwestern universitetuose   studentai   protestuoj a prieš mėgiamo profesoriaus kontrakto neatnaujinimą. St. John's universiteto Brooklyne studentai šiaušiasi prieš administracijos perdaug tėvišką ranką.

Ryškiausiai Amerikos universitetų rūpesčius ir įtampas pavaizduoja įvykiai University of California at Berkeley. Rudenio demonstracijų priežastis buvo universiteto vadovybės uždraudimas studentams ręsti politinę akciją universiteto ribose. Tai reiškė, kad nebebuvo leidžiama jauniesiems politikams pasistatyti staliukus prie universiteto pagrindinių vartų ir verbuoti narius ar rinkti aukas savo politiniam tikslui. Buvo prieita prie to, kad administracija liepė policijai suareštuoti vieną studentą, kuris rinko aukas vienai civilinių teisių grupei paremti. Susirinkusi keturių tūkstančių studentų minia neleido policijos mašinai pajudėti.

Demonstracijose išryškėjo magnetiška jauno filosofijos studento Mario Savio asmenybė, kuris ir tapo akcijos už laisvę studentams dalyvauti politikoje vadu. Savio buvo dalyvavęs civilinių teisių demonstracijose. Tuos pačius metodus jis panaudoja ir šiame ginče su universiteto administracija: kai iioji atsisako nutraukti teisme užtęstą bylą prieš spalio demonstracinis vadus, suorganizuojamas "sitin" administracijos pastate. Valstybės gubernatorius iššaukia valstybinę policiją, kuri per dvylika valandų neša studentus iš pastato ir veža į kalėjimą, stebint kelių lakstančių studentų miniai. Suorganizuojamas studentų streikas, kuris dviems dienoms uždaro tris ketvirčius šio milžiniško universiteto klasių.

Prie kolegijos studentų prisijungta ir "graduate" studentai, kurie paprastai maža dėmesio kreipia į jaunųjų protestus. M. Savio Speech Iflovement laimi didelės dalies fakulteto simpatijas; ypatingame fakulteto senato posėdyje gruodžio 8 d. 824 prieš 115 balsų dauguma nu1 n įama paremti studentų reikalavimus. Rezoliucija pageidauja, kad universitetas nuimtų beveik visus suvaržymus studentų politinei veiklai, kad politinė akcija už Uversiteto ribų nebūtų universiteto disciplinos saistoma, kad studentai, kurie dalyvavo streike ir 'sit - i n",   nebūtų  baudžiami,   kad ateityje sprendimai apie studentų politinio elgesio taisykles būtų daromi fakulteto komisijos, kuri atsakinga akademiniam senatui, o ne universiteto kancleriui. Su šiais reikalavimais, išskyrus paskutinįjį, sutiko ir universiteto administracija. Atrodė, kad audra praėjo ir Berkeley universiteto gyvenimas grįš vėl į ramią, gal kiek politiškai aktyvesnę, vagą.

Ramybė ilgai nesitęsė. Kovo mėnesį jaunas vyrukas — ne universiteto studentas, bet vienas iš tų, kurie baisiai nori būti universiteto gyvenimo dalimi — sėdėjo ant studentų unijos laiptų su plakatu, kuriame parašytas garsiausias Amerikoje cenzūruotas žodis. Areštas. Triukšmas. Sunkiai iškovotas balansas tarp fakulteto ir administracijos, tarp administracijos ir valstybės seimo narių ir vėl — pavojuje. Juokas pro ašaras, tačiau šis naujausias incidentas gali privesti prie stipraus Berkeley universiteto savivaldos teisių apkarpymo. Yra stebėtojų, kurie mato ženklus, kad šio universiteto augimas į vieną iš trijų iškiliausiųjų krašto universitetų yra jau baigtas.

Berkeley įvykiai verti didesnio dėmesio, negu jiems krašto spaudoje buvo skirta, nes čia ypač ryškiai pasirodė ne tik studentų įgudimas panaudoti civilinių teisių sąjūdžio ginklus naujame kontekste, bet taip pat aiškiai galima buvo matyti iki šio laiko neišspręsta trintis tarp fakulteto, administracijos ir studentų, nes visi skirtingai atsako į klausimą: kas yra universitetas?

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai