Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ LIETUVIŠKOJO GYVENIMO VLIKO SEIMAS 1979.XII.8-9 BALTIMORĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Algis Raulinaitis   
Į šio VLIKo seimo prezidiumą valdybos buvo pasiūlyti ir seimo priimti S. Lūšys, T. Blinstrubas ir J. Audėnas. Dalyvavusius 1978 metų VLIKo seime ir po to vykusiuose jo tarybos posėdžiuose gal kiek nustebino pasiūlymas S. Lūšio seimo pirmininku. Ne taip seniai krikščionių demokratų partijos vadovybė Lūšį dėl nerėmimo dr. Bobelio kandidatūros į VLIKo pirmininkus buvo pašalinusi iš partijos atstovo pareigų VLIKo taryboje. Bet politikoje sandėriai ir sąjungos keičiasi, kartais net ir beveik be jokių priežasčių. Atrodo, kad Lūšys ir dr. Bobelis surado bendrą kalbą.

Į sekretoriatą buvo pristatyti Pranevičius ir Bražėnas. Seimą atidarė VLIKo valdybos teisinė patarėja dr. E. Armanienė. Žodžiu sveikino dr. S. Bačkis, Lietuvos statovas Wash-ingtone, primindamas, kad diplomatinės tarnybos išlaikymo klausimu tikisi iš seimo pasisakymo ir paramos. J. Simanavičius, Kanados LB pirmininkas, linkėjo VLIKui sudaryti sąlygas visiems įsitraukti į darbą ir žadėjo Kanados LB talką. Dr. K. Šidlauskas, ALTos pirmininkas, nurodė, kad ALTa ir VLIKas yra panašūs veiksniai. Su šia dr. Šidlausko išvada sunku sutikti. ALTa yra sudaryta iš išeivijos organizacijų, savo veikla apima tik vieną laisvojo pasaulio valstybę ir nepretendavo į laisvos Lietuvos valstybės atstovavimą.
Nebent būtų galima panašumą įžiūrėti ta prasme, kad tas pats asmuo po vienos organizacijos, perėmė ir antros pirmininkavimą. Bendra ir tai, kad abi šios organizacijos atitrūkusios nuo lietuvių visuomenės, nenori rasti bendros kalbos su Lietuvių Bendruomene. Toliau dr. Šidlauskas VLIKui linkėjo sutaikyti bendruomenę su vadinamais reorgais. Neatrodo, kad dabartinė VLIKo valdyba stengtųsi su LB susitarti. Ypač tuo abejojama prisiminus LB atstovo įžeidimą VLIKo valdybos posėdyje ir nenorą šį incidentą likviduoti. Dr. Šidlauskas taip pat sielojosi, kad organizuojama kažkokia komisija. Atrodo, turėjo galvoje PLB Visuomeninių reikalų komisiją. Neaišku, kodėl sveikinimo žodyje reikia rūpintis kitų organizacijų pozityviais darbais. Po jo trumpus sveikinimo žodžius tarė Zigmas Juras, Didžiosios Britanijos lietuvių draugijos pirmininkas, ir V. Eringis, Baltimorės LB apylinkės pirmininkas. Gana keistai išsitarė Naujienų redaktorius M. Gudelis, pasisakydamas, kad Naujienos visą laiką rėmė VLIKą ir ateityje jį rems. Tuo pačiu metu pabrėžė, kad "VLIKas iki šiol snaudė, miegojo ir nieko nedarė". Jam baigus, seimo pirmininkas tarė pastabą, kad "sveikinamasis žodis išėjo iš sveikinimo ribų". VLIKo raštinės vedėja Ofelija Barš-ketytė perskaitė daugelį iš įvairių pasaulio kraštų gautų sveikinimų.

VLIKo tarybos pranešimą perdavė P. Povilaitis, tarybos pirmininko V. Šoliūno įgaliotas. Pasidžiaugė, kad VLIKo taryba nugalėjo visas kliūtis ir, nors ilgokai užtruko, išsirinko pirmininką.

VLIKo valdybos pirmininkas dr. K. Bobelis savo pranešime pristatė savo valdybą ir pabrėžė, kad VLIKo valdybos balandžio mėnesio deklaracija buvo bendras visos valdybos kūrinys. Smulkiau suminėjo VLIKo valdybos atliktus darbus: raštinės perkėlimą į Washingtoną, VLIKo atstovybių steigimą kituose kraštuose. Kiek galėjau iš pranešimo suprasti, šiuo metu VLIKas turi atstovybę Argentinoje, o atstovus Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.

VLIKo pirmininkas kalbėjo apie JAV LB skilimą. Kiek žinoma, JAV LB nėra suskilusi. Yra atsiradusi VLIKo pirmininko antrąja bendruomene pripažįstama grupelė žmonių Chicagoje, bandanti pasisavinti LB vardą. Bobelis pabrėžė: "Valdyba ir toliau tęs buvusią tradiciją, kad visi svarbesni pareiškimai ar memorandumai kitų valstybių vyriausybėms bus siunčiami bendrai su Diplomatine tarnyba." Dėl to Bobelį paklausus, ar, siunčiant telegramas (jų dalis vėliau pasirodė besą tik laiškai) ryšium su 45 pabaltiečių pareiSkimi Maskvoje 35, 33 ar 30 vaistyta (skaičius liko neaiškus, nes VLIKi valdyba pranešimuose naudojo įvai rius skaičius), irgi buvo susirišta su Diplomatine tarnyba. Į tai atsa kė: "Tik pagrindiniai memorandn mai, bet ne tokie staigūs, kasdieniniai (mano pabraukta — A.R.) ap tariami su Diplomatine tarnyba". Dr S. Bačkis paaiškino, kad VLIKo valdyba kreipėsi Belgrado konferencijos klausimu ir dėl 50 metų nepriklausomybės sukakties. Iš datų susidaro įspūdis, kad dabartinė VLIKo valdyba nesikreipė į Diplomatinės tarnybos atstovą dr. S. Bačkį, nes Belgrado konferencija ir Lietuvoi nepriklausomybės 50-ties metų sukaktis įvyko prieš šios valdybos kadenciją. Bobelis kartojo savo senž tezę, kad Helsinkio aktai yra mums naudingi. Minėjo Pabaltiečių santalką, Jungtines tautas, santykiu-atskiromis valstybėmis, Tarptautinį Hagos tribunolą ir kitas privačias tarptautines organizacijas. Sakė: "Yra nagrinėjamos galimybės ir galimos išdavos, jei Lietuvos byla būtų pristatyta Tarptautiniam Hagos tribunolui". VLIKo valdyba artimai bendradarbiauja su tarptautinės teisės specialistu dr. Domu Krivicku ir galėtų jį paprašyti elementaraus, trumpo paaiškinimo apie Tarptautinio Hagos tribunolo sudėtį ir veikimo būdą. Tada VLIKo valdybai paaiškėtų, kad neverta eikvoti laiko, studijuojant galimybes kreiptis į Hagos tribunolą.

Dr. J. Balys apžvelgė informaciją ir spaudą, pranešė, kad atgaivinta ELTA ispanų kalba, priminė, kad apie vykdomus darbus nėra ko per daug šnekėti, nes ir sienos turi ausis. Galima pritarti, kai liečiami turimi ryšiai su kraštu, bet demokratinėje santvarkoje vieši darbai gali būti viešai komentuojami. (Nors keli VLIKo valdybos nariai kelis kartus prašė spaudoje nekelti esamo konflikto su PLB, ELTos Nr. 11 (1156 per pusantro puslapio tendencingai cituojama vienašališki pareiškimai šiuo klausimu.)

Dr. K. Jurgėla, informavo apie medžiagos parinkimą ir pristatymą, pravedant House Concurrent Resolu-tion 147(200). Deja, irgi neapsiėjo nelietęs PLB ryšininko. Jam buvo prikišta, kad spaudoje pasirodęs pranešimas neatitinka faktų. (Noriu pasakyti, kad šį tvirtinimą esu girdėjęs bent iš trijų VLIKo valdybos narių ir keletą kartų privačiai ir pusiau viešai, pvz., VLIKo seimo rezoliucijų komisijos posėdžio metu. Paklausiau valdybos narių: "Tad ką gi Gureckas yra pasakęs, jei tvirtinate, kad jo pranešimas neatitinka faktų? Paskelbkite tikruosius faktus". Į šį klausimą iki šiol atsakymo nesu gavęs; reikia manyti, kad Gureckas perskaitė tokį pranešimą, kokį matėme spaudoje.)

L. Grinius dėstė visiems žinomus dalykus, kad VLIKas turi senas tradicijas, turi statutą ir kad VLIKo valdyba yra tarybos rankose.

Gaila, kad po šių banalių pranešimų diskusijoms liko labai maža laiko. Jų metu nieko ypatingesnio neiškilo.

Po pietų pertraukos diskusijos buvo tęsiamos. LAS atstovas K. Oželis paprašė užprotokoluoti, kad, Naujienų redaktoriui sveikinant seimą, LAS atstovas buvo palikęs salę.

Toliau vyko Tautos fondo pranešimai, kuriuos perteikė J. Giedraitis, J. Vaičeliūnas ir A. Firavičius paskutinieji du iš Kanados). Buvo įdomu sužinoti, kad, pagal Vaičeliū-ną, dėl nesusipratimų su PLB Kanadoje aukos VLIKui sumažėjo. Gal šis grynai finansinis faktas paskatins VLIKo valdybą energingiau ieškoti "modus vivendi" su Pasaulio Lietuvių Bendruomene.

Tolimesnėje seimo programoje buvo simpoziumas "Lietuvos laisvės byla 1980 metų perspektyvoje". Šį simpoziumą moderavo dr. K. Jurgėla, o jame dalyvavo dr. D. Krivickas, dr. B. Kasias, J. Simanavičius ir kun. dr. J. Šarauskas. D. Krivickas paminėjo, kad kova dėl žmogaus teisių įgyja vis platesnį horizontą ir šis faktas teikia mums daugiau vilčių. Taip pat jis šiek tiek nušvietė ateinančią Madrido konferenciją ir vykstančius pasiruošimus. Čia Krivickas priminė didelį Lietuvių Bendruomenės įnašą į politinį darbą, rengiant reikalingą medžiagą. Jo manymu, didžiausias mūsų veiklos trūkumas — stoka bendro informacijos centro. Šiuo klausimu jau kuris laikas sielojasi Lietuvių Fronto bičiuliai ir yra rašę buvusiai VLIKo valdybai, apie tokio bendro informacijos centro sudarymą, bet nesulaukia jokios akcijos. Pro f. B. Kasias paaiškino apie savo parengtą 120-ties dokumentų rinkinį prancūzų kalba, kurio išleidimą finansavo Lietuvių Bendruomenė. Taip pat jis palietė ir kylančius sunkumus, nes dabartinis jaunimas nesidomi VLIKu. J. Simanavičius aiškino apie politinį lietuvių darbą Kanadoje; jis vykstąs per Kanados LB ir Kanados Pabaltiečių Federaciją. Dr. Jurgis Šarauskas, šiuo metu dirbąs Valstybės departamente (Special Asistant to the Undersecretary for Political Af-fairs), kalbėjo apie politinę lietuvių įtaką VVashingtonę ir pripažino, kad ji galėtų būti daug didesnė. Nurodė net konkrečius kelius, kuriais galima pasiekti tą politinės įtakos padidėjimą. Tai stengimasis patekti į valdiškas tarnybas, glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis tautybėmis, realistiškesnis žvilgsnis į problemas. Pabrėžė, kad neužtenka problemomis skųstis, bet reikia pristatyti planus joms išspręsti. Taip pat lietė Kongrese pravestas rezoliucijas, nurodydamas, kad tai tik Kongreso galvojimo išreiškimas, kuris nieko neįpareigoja ir neturi įstatyminės galios. Nurodė skirtumą tarp House Concurrent Resolution ir House Resolution. Čia kaip pavyzdį jis minėjo JAV LB pastangomis kongr. Charles F. Dougherty įneštą H R 5407, kuri siekia Lietuvos Diplomatinei tarnybai paramos iš Jungtinių Amerikos Valstybių valdžios. Valstybės departamente rimtai nagrinėjama ši rezoliucija.

Seimo pirmoji diena baigėsi L. Griniaus paskaita "Lietuvių nusikaltimai lietuviams". Ją labai tiksliai apibūdino dr. Krivickas diskusijose: "Klausimo kėlimas yra priešingas bet kuriam teisiniam principui".

Tuo ir baigėsi pirmoji seimo diena. Vakare vyko koncertas su vakariene. Programą atliko Baltimorės lietuvių meninės jėgos. Ypatingo dėmesio verta tautinių šokių grupė Kalvelis. Savo pasirodymu sužavėjo visus dalyvius. Gaila, kad į iškilmingą vakarienę atsilankė palyginti maža vietinės lietuvių visuomenės.

Kitą dieną buvo dvi paskaitos: "Jaunimo žodis" — skaitė Livija Garsienė, ir "Lietuvos sienų klausimas" — Algirdas Gustaitis.

Tarp pasiūlytų rezoliucijų buvo ir VLIKo valdybą įpareigojanti remti HR 5407 pravedimą. Jį į Kongresą LB pastangomis įnešė kongr. Dougherty, remiamas 16 kitų narių. Siekiama gauti iš JAV valdžios finansinės paramos mūsų Diplomatinei tarnybai, kuri greitai nebeturės lėšų. Deja, abu VLIKo valdybos nariai, Jurgėla ir Grinius, pareiškė, kad VLIKo valdyba nenumato šios rezoliucijos remti. Tam VLIKo valdybos nusistatymui paremti Jurgėla pacitavo kelis argumentus. Vienas jų: VLIKas yra eksteritorialus veiksnys, kuriam nedera kištis į JAV Kongreso darbus. Dr. Jurgėla neatsakė į mano klausimus, kaip jis šį pareiškimą suderina su VLIKo vykdoma HCR 147 (300) rėmimu.

Susidarė įspūdis, kad, jeigu LB įnešė šią rezoliuciją, tai VLIKui nėra reikalo jos remti. Tai apgailestautinas faktas, nes ši Bendruomenės įnešta rezoliucija yra pirmoji, kuri siekia pravesti mums naudingą įstatymų (mano pabraukta). Visos iki šiol kongrese pravestos rezoliucijos buvo House Concurrent Resolution tipo ir reikšdavo tik Žemųjų Rūmų ar Senato nuomonę, kuri nors ir mums palanki, nieko nesaistė. Pasiūlius tą rezoliuciją seimo plenume, ji irgi nepraėjo. Vieton jos buvo priimta to paties turinio rezoliucija, skatinanti Diplomatinės tarnybos rėmimą, bet visai neužsimenant apie jos rėmimą kongrese, pasinaudojant jau įnešta HR 5407.

Uždarydamas seimą, Bobelis pasidžiaugė, kad nuoširdžiai ir maloniai išsikalbėta, siūlė nuomonių skirtumus išsiaiškinti uždaruose (mano pabraukta) suvažiavimuose, bet neskelbti jų spaudoje. (Reikia tikėtis, kad šį kartą Bobelio paklausys ir "Naujienos".) Neaišku, kodėl VLIKo valdyba taip bijo spaudos.
Norėčiau pasiūlyti skirtingų seimų ir suvažiavimų pobūdį. Valdybos pranešimų ir paskaitų klausymas yra laiko eikvojimas. Valdybos ir tarybos turėtų seimams pateikti planus ir skirti pakankamai laiko jiems apsvarstyti. Apsvarstyti ir visapusiškai išnagrinėti planai, jei vykdomi, atneš daugiau naudos, kaip kelios, nors labai geros, paskaitos.
P. Algis Raulinaitis



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai