Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
J. G. KREUTZFELDO LIETUVIŲ TAUTOS IR DAINŲ CHARAKTERISTIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. ŠEŠPLAUKIS   
Platesniame latvių ir estų dainų tyrinėjime, parašytame Herderio 150 metų mirties sukakties proga1, jo autorius Leonidas Arbuso-was2 buvo pažymėjęs, kad svarbus lietuvių dainų šaltinis "Preussische Blumenlese" (Prūsų almanachas) iš 1775 m. jam nebuvo prieinamas nei Berlyno nei Elbingo bibliotekose, kur, kaip žinia, dar prieš karą to leidinio būta po vieną egzempliorių.3 Dėl to jam nebuvo prieinama pati pirmoji platesnė lietuvių dainų charakteristika, kurią H. v. Mueller savo informaciniame straipsnyje apie tą šaltinį buvo pavadinęs "puikia, be šališkumo ir sentimentalumo" (kas anais gerais romantiniais laikais, žinoma, buvo ir nepaprasta).4

Davęs daugiau žinių apie latvių ir estų dainas ir kai kuriuose archyvuose iškasęs ligi tol neskelbtų tų tautų dainų, Arbusowas apie lietuvių dainas žinių teduoda šykštokai, nebent tiek, kiek jau iš seniau buvo žinoma.5

Norėčiau tad čia papildyti, kas ten praleista, ypač kiek tai liečia minėtąjį mūsų dainų šaltinį, — J. G. Kreutzfeldo "Įžanginį rašinį apie prūsų poeziją" (nuo Jerošino iki Herderio), kur trijuose puslapiuose pirmą kartą tada apie mūsų dainas prabylama laisvai ir atvirai (str. anoniminis, jo identiškumas nustatytas keleriais metais vėliau F. S. Bacho; žr. 21 pastabą).

Ruošiant spaudai didesnį darbą apie Her-derį ir dainas, vėl teko susidurti su Kreutz-feldu, kurį J. Sembritzki vadina pirmuoju tikru mūsų dainų rinkėju.6 Kreutzfeldas buvo lietuvių dainų parūpinto j as Herderio garsiajam rinkiniui "Volkslieder" (1778-79).

Tiek dabartinėj Berlyno bibliotekoj, tiek ir jos perkeltoj šakoj Tuebingene "Preussische Blumenlese" su Kreutzfeldo rašiniu apie mūsų dainas nebebuvo užtikta — arba karo metu dingo arba perkelta į ligi šiol nežinomą vietą. Tik Elbingo biblioteka (dabartinėj Lenkijoj) galėjo pranešti dalį savo turto perleidusi Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekai Torūnėj. Laimingu atveju jieškomasai leidinys ten ir buvo užtiktas. Šiuo metu Kolumbijos universiteto biblioteka New Yorke yra įsigijusi minėto leidinio lanko A mikrofilmą. To lanko 14-16 pusi. randame pirmąją platesnę mūsų dainų charakteristiką. Kalbėdamas apie dainas, autorius ten kai ką pasako ir apie pačią lietuvių tautą ir, žinoma, tiek, kiek jam pačiam buvo pavykę surinkti žinių.

Pats Kreutzfeldas buvo kilęs iš Karaliaučiaus, tik metais vėliau gimęs už Herderį (1745), kurį laiką buvęs Karaliaučiaus senamiesčio mokyklos mokytojas, paskum universitete poezijos profesorius ir bibliotekininkas. 7 Dėl silpnos sveikatos, silpnų plaučių, palyginti ankstyvame amžiuje pasimirė (1784).

Kreutzfeldas gerai mokėjęs ir lietuvių kalbą, kaip matyti iš jo dainų vertimų į vokiečių kalbą, nors iš tikrųjų tik vieną jo paties almanache originale duotą dainą teturime: visos kitos ten teduotos vokiškame vertime.8

Iš kur Kreutzfeldas išmoko lietuviškai, nėra žinios. Gal kas iš tėvų ar senelių mokėjo? Kaip matyti iš kai kurių jo raštų ir pažiūrų į dainas ar lietuvių liaudį, jis norėtų į ją kiek lyg iš augščiau žiūrėti, lyg kildintų save iš senųjų prūsų bajorų.9 Rėza buvo abejojęs Kreutzfeldo geru lietuvių kalbos mokėjimu, bet tas abejojimas jam buvo kilęs dėl to, kad, versdamas dainas, Kreutzfeldas apleidęs svarbią mūsų dainų savybę—rimą!10 J. Nadleris Kreutzfeldo dainų vertimus vadina "kiek perdėtais, bet pagaunančiais". 11

Jei ne ankstyva mirtis, Kreutzfeldas, kaip matyti iš jo įžanginio straipsnio almanache apie prūsų poeziją, būtų paruošęs pirmąjį didesnį mūsų dainų rinkinį, tuo būdu tapdamas Rėzos pirmataku. Tačiau jo rinkinys, kaip ir Herderio, greičiausia būtų buvęs be originalų. Maža besą žmonių, kurie ta "paniekinta" (verachtete) kalba besidomėtų. .

Čia reikia pastebėti, kad "Preussische Blumenlese" tokia antikvarine retenybe pasidarė dėl to, kad jis, nors ir išspausdintas, pasaulio ne-beišvydo, — greičiausia dėl finansinių sunkumų, kaip pažymi "Preussisches Archiv"12. Patsai Herderis skaitęs tik korektūros lankus su lietuvių dainų vertimais (lanke K). Vienas Berlyno bibliotekos egzempliorius (iki lanko N imtinai) buvo atstatytas iš kitų leidinių, pvz. tas pats įžanginis Kreutzfeldo straipsnis apie senųjų prūsų poeziją ir mūsų dainas buvo atspausdintas ir "Preussische Tempe", praėjus penkeriems metams nuo almanacho atspausdinimo.13

Atidedami į šalį bei kitai progai mūsų dainų, Kreutzfeldo surinktų, vertę bei autentiškumą, pažiūrėkime dabar į patį jų apibūdinimą. Nors ir pradėjęs nuo kryžiuočių laikų, nuo Jerošino (supoetinusio Dusburgą), Kreutzfeldas randa, kad prūsų poezija, palyginta su vokiečių, vistik esanti maža ir nežymi, ir būtent tame kampelyje, kuris ilgą laiką nežinojęs, kam priklausąs — Lenkijai (taigi ir Lietuvai) ar Vokietijai. Tai kraštas, kurs poetui nei vyno nei gražuolių negaminąs, ir nei aukso kasyklų    ...

Pr. Domšaitis   Bėgimas į Egiptą

Kreutzfeldo tikslas, be to, buvęs duoti senųjų prūsų poezijos pavyzdžių, nes jie, pagal Dusburgą ir Schuetzę, aukodami daug giedodavę, tą pat darydavę, vestuves ir pakasynas keldami.

Tiesa, sako toliau Kreutzfeldas, daug pa-goniškumo buvo jų dainose (giesmėse), ir dėl to ir jų krikštytojai, kryžiuočių riteriai, jų dainas (giesmes) kartu su jų kalba išrovę.

Į lietuvių kalbą ir į lietuvių dainas Kreutzfeldas atkreipė dėmesio dėl to, kad lietuvių kalboj jis įžiūrėjo prūsų kalbos giminaitę —seserį, nes paskutinis prūsų kalbos pėdsakas dingęs jau pereitame šimtmetyje. Tik lietuvių kalboj atpažįsti mirusiosios seserį.

Tačiau iš tolesnio pasisakymo matyti, kaip Kreutzfeldui nedaug tebuvo žinoma apie visos lietuvių tautos pasireiškimą liaudies mene. Jis tik sprendė iš to siauro pajūrio ruožo, kurs buvo artimesnis jo gimtiniam miestui; lyg tai jau ir būtų visas lietuviškas pasaulis: tai ta kalba, kuria kalbama Kuršių Marių pakraščiu, ir šitą mintį patvirtina senieji estai (gal aisčiai?), dabartinių kuršių lietuvių panašūs drabužiai, papročiai vestuvėse, laidotuvėse ir išlikę jų prietarai, kurie dar gausūs tebesą išlikę, nepaisant pakeitimų, kuriuos padarė krikščionybė ir valdžia.

Iš tolesnių Kreutzfeldo spręsmų lyg matyti, kad vietinius lietuvius jis būtų linkęs laikyti autochtonais, prūsų giminaičiais, kurie senąsias tradicijas tęsia, senose sodybose tebesėdi. Štai Kreutzfeldo žodžiai:
"Ir dalykas yra toks: lietuvių dainos tikrai yra vieninteliai mūsų krašto tautiniai dalykai; kuo jau juos seniai ir laikyta. Dėl to drįstame prie tų dviejų dainų, kurias Ruigas paskelbė,14 dar keletą kitų, taip pat tikrų, žingsnis po žingsnio pridėti. Keturios, kurias į šią antologiją įdedame,15 turi tokias aiškias žymes nedirbtinės liaudies dainos ir ypatingai lietuvių dainos, kad pačios gali kalbėti už savo tikrąją kilmę."

Toliau seka, kad ir glausta, bet tikrai puiki dainos charakteristika:
"Jose be vargo matome nekaltą vaikišką vaizduotę, o aistrą pakeistą į veiksmą ir pasakojimą — į sceną; matome laisvą minties skrydį, po to sekantį kalbos ir ritmo greitį; jose matome tai, ką esame įpratę liaudies dainose matyti. Bet tautinis dalykas jose taip pat ryškus.

"Jos alsuoja karo šėlimu, bet ne kraujo troškimu, jose nesravi kerštas, iš viso ten nėra stiprių aistrų: nes lietuviai nėra skaldai. Ten nėra augštų fantazijų, didelių užmanymų, nėra kokių nors drąsių paveikslų, tropų ar figūrų, nes lietuviai nėra škotai."

Toliau seka tiek dainų, tiek ir pačių lietuvių kaip tautos charakteristika. Ir čia Kreutz-feldas, priešingai to meto romantikams, nori duoti realistiškesni vaizdą (panašesnį kiek į to meto Donelaičio vaizduojamus tipus), tačiau čia kartu prasikiša ir jo šališkumas tematyti tik siaurą būrų gyvenimą, lyg kitokio ir nebūtų:
"Jie yra derlingų laukų, linksmų ganyklų arba žuvingų pakrančių gyventojai. Jų dainos yra išraiška lėtos, pasitenkinusios sielos, kurios stygų niekad neįtempia bekintančios laimės atsitikimai kariniame gyvenime, sielos, kuri daugiau jėgų nepanaudoja nei būtiniausiam pragyvenimui reikalinga, kad kitas jėgas valgiui, gėrimui ir meilei sutaupytų. Šiose srityse tikrieji lietuviai nuo seno turi žinomų nuopelnų".

Anksčiau užsiminęs apie dainų nuotaikų ir motyvų įvairumą, vėliau Kreutzfeldas, lyg ir sau prieštaraudamas, jose tenorėtų vien meilės dalykus teįžiūrėti. Čia prisimintina, kad jo ir Herderiui pateiktosios dainos buvo išimtinai meilės dainos su vienu kitu šalutiniu motyvu. Jis jomis pirmiausia ir bus domėjęsis, jų ir pats rašęs, nes, kaip pastebi W. Pauli, Karaliaučiaus poetų ratelis daugiausia rašė proginės (vestuvių, laidotuvių ir kt.) poezijos.16 Dėl lietuvių dainų meilės motyvo Kreutzfeldas sako:
"Iš visko matyti jų nepaliaujama meilė dainuoti, nes jų dainos, liesdamos meilės reikalus, yra pilnos naivaus žaidimo, pilnos kankinančių kaprizų, einančių dažnai iki paikumo, bet jų kalba čia daug reiškia, ji tokia melodinga ir saldi, tokia pilna gražios kompozicijos ir patogių dalyvių, tik mums vokiečiams pasirodo beturinti perdaug diminutyvų."

Tad čia, priešingai Lessingui ir Herderiui, Kreutzfeldas yra realistiškiau atsiliepęs apie dainas.17 Tačiau mūsų kalbos vertinime jis visiškai sutinka su Ruigu, kuris mūsų kalboj buvo įžiūrėjęs graikų ir lotynų kalbos skambumo.18

Dar pastebėjęs svarbų dainų bruožą — tėviškės meilę ir ilgesį — Kreutzfeldas savo charakteristiką baigia tam tikru liaudies žmonių vertinimu ir kartu atsiribojimu nuo jų: liaudy j yra gerų ir mielų kūrybinių savybių, bet lyg ir nepatogu su ja bendrauti — aiški pseudoklasi-cizmo liekana šiam dar romantikos judėjimo kaip ir nepaliestam literatūros žmogui. Rašinys baigiamas šiais žodžiais:
"Jų savijauta, jų prisirišimas prie ramaus tėviškės gyvenimo taip pat pasireiškia jų dainose, kaip ir jų gyvenime. Nes tėviškės ilgesio jie labiausiai pavergti. Dainos mums turėtų patikti mažiausia tiek, kiek patiko lapių (laplan-diečių) ar amerikiečių meilės dainelės. 19. Visi tie dalykai, tiesa, nežymūs, kai lyginame su savo menu ar kultūra, bet juo labiau nutolęs neapdorotas žmogus nuo atkutusio, juo labiau nori žmones mylintis stebėtojas patirti, kaip reiškiasi žmogaus prigimtis, nors ir apleista, ir džiaugiasi, savo garbei, jeigu neapdorotą žmogų randa tokį, kad apdorotasai gali nesigėdyti anam reikšti simpatiją."

Tad Kreutzfeldas čia pripažįsta mūsų kaimo žmonių sielos skaidrumą ir jų kūrybos vertingumą. Dainos vertinime tai buvo tik pirmieji žingsniai, nes tik prieš ketverius metus tada jaunasis 21 metų Goethė pirmą kartą iš Herde-rio buvo išgirdęs apie nuostabias lietuvių dainas, o paties Herderio garsusis rinkinys tepasirodė (irgi anonimiškai!) tik po kitų ketverių metų.

Ši Kreutzfeldo mūsų dainų charakteristika anksčiau nėra buvusi išversta. Tiesa, vieną kitą ištrauką iš jos buvo davęs Sembritzki ir patį "Preussische Blumenlese" radinį Elbingo bibliotekoj daugiau bibliografiškai, kaip dalykiškai aprašęs.20

Po Kreutzfeldo kiek plačiau apie mūsų dainas atsiliepė jo bičiulis Fr. Sam. Bock savo veikale apie prūsų istoriją bei geografiją,21 o jau gerokai po to Rėza 1818 davė platesnį dainų įvertinimą iš to meto romantinio požiūrio.22 Tas požiūris ligi naujesniųjų tyrinėjimų buvo gerokai įsigalėjęs mūsų dainotyroj ,23

PASTABOS
1    "Herder und die Begründung der Volksliedforschung im deutschbaltischen Osten", p. 129-256, sudėtiniame veikale "Im Geiste Herders", 1953.
2    Kilęs iš Latvijos istorikų šeimos, mir. 1953.
3    Berlyno bibl. egz. (A-L) įsigytas dar 1886, Elbingo bibl. turėjo A-I lankus.
* H. v. Miillerio informacinis str. "Die Preussische Blumenlese von 1775, eine Quelle von Herders Volksliedern", įdėtas "Zentralblatt für Bibliothekswesen", Bd. 34, 1917, p. 182-188, itin vertingas.
5    Pvz. nepanagrinėti Walter Scotto ryšiai su lietuvių dainomis ir, turbūt Scottui raginant, kelių dainų vertimai į anglų kalbą dar 19 šm. pradžioj.
6    j. Sembritzki, "Die ospreussische Dichtung", Altpr. Montsschr. 45, 190, p. 222.
T Apie Kreutzfelda plg. J. Sembritzki, op. cit., p. 222 -228; H. M. Schletterer, J. Fr. Reichardt, 1865, p. 216t.; J. Müller-Blatteau, Hamann u. Herder in ihrer Beziehung zur Musik, 1931; Roth, Hamanns Schriften, Bd. V-VI. A. Domeikaitė savo disert. "Die lit. Volkslieder in der deutschen Literatur", 1928, p. 23 nepagrįstai abejoja Bezzenbergerio žinia (Die europ. Literaturen und slavische Sprachen, t. 9, p. 363) teigimu, kad Kreutzfeldas rinkęs Herderiui dainas (vėliau šį teigimą atitaiso).
8 Iš 4 dainų — Erstes Lied, Zweytes Daino, Drittes Daino, Viertes Daino — tik pirmoji (Per beržynėlį) duota ir originale. Ji pakartota H. v. Müllerio, op. cit. p. 185, M. Biržiškos, Rėzos dainos*, 1937, p. 142, kur tik vienas žodis neatitinka: vietoj Kr. "tu kittą nužvalgysi" Birž. tekste "tu kittos nužvalgysi".
3 Plg. jo "Eine Meynung über den Adel der alten Preussen."
10    Prutena, I, 1809, p. 167' (reto veikalo egz. Prince-tono un-to bibliotekoj).
11    Lit. gesch. der dt. Staemme u. Landschaften, Bd. 2, p. 385 (1913).
12    Jan. 1793, Jg. 4, p. 42. Liet. Ėncikl. XIII t. minimas klaidingai dar kitas Kr. almanachas, nors tai iš tikrųjų "Preussische Blumenlese".
iš "Das preuss. Tempe", II, 1780, kur p. 12-15 buvo dar dvi (anon) Kreutzfeldo liet. vestuvinės dainos, plg. Rėza, Dainos, 1825, 153, 176.
i* Iš tikrųjų ne dvi, bet tris, čia Kr. cituoja pagal Lessingą, kurs iš Ruigo dvi dainas tepakartojo.
15    Plg. Rėza, Dainos, 1825, 284, 296, 94, 276, arba
Rėza, Lietuvių liaudies dainos, Vilnius 1958, p. ibid. (foto-
kopinis leidinys).
16    Plg. W. Pauli, Reichardt, 1903, p. 121 pastaba.
17    Plg. Lessingo "Welch naiver Witz! Welche reizende Einfalt!" ir Herderio: "Ein naives, unschuldiges Brautlied" (O hatt er mehr!).
18    Betrachtung der Litt. Sprache", 1745, p. 75 t. (reto veikalo egz. Harvardo un-to bibliotekoj).
19    Minimos Lessingo "Literat, laiškuose" (nr. 33) kartu su liet. dainomis.
20    "Versuch einer wirtschaftl. Naturgeschichte von der koenigl. Ost-u. Westpreussen", I (tik tas vienas), 1782, kur atidengta Kr. asmens tapatybė prie Herderiui siųstų dainų (retas veikalas Harvardo univ. bibliotekoj).
22    Ueber litth. Volkspoesie" žurnale "Beitraege z.ar Kunde Preussens", XXXIV, 6. H. p. 507-524.
23    Pirmas į mūsų dainas realistiniu moksliniu žvilgsniu pažiūrėjo dr. J. Balys, iš "romantiškai" nusiteikusių vyresniųjų tam tikro įtarimo susilaukdamas.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai