Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTIKOS INSTITUTO VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.R.G.   
Ilgus metus Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija atlikdavo svarbų lietuvišką darbą, išleisdama savo "Metraščius" bei "Suvažiavimo darbus". Tarp kitko juose buvo paskelbti ilgi straipsniai, kurių nebūtų galėję išspausdinti išeivijos kultūriniai žurnalai. Aštuntame dešimtmetyje pradėjo aktyviai reikštis kitas, panašiai reikšmingas veiksnys — Lituanistikos Institutas. Pirmaisiais savo veikimo metais Lituanistikos Institutas daugiausia telkė kalbininkus bei istorikus, o dabar jau aprėpia bene visus humanitarinius ir visuomeninius mokslus. Pernai išleisti du Instituto straipsnių rinkiniai: Lituanistikos darbų ketvirtas tomas (327 psl.) ir 1977 metų suvažiavimo darbai (taip pat ketvirtas šios rūšies rinkinys, 296 psl.).

Lituanistikos Instituto suvažiavimo darbų tome išspausdintos 23 mokslinės paskaitos, skaitytos šeštajame Instituto suvažiavime, kuris įvyko Chicagoje lapkričio 24-27 kartu su Trečiuoju Mokslo ir Kūrybos simpoziumu. Rinkinį suredagavo dr. Janina Reklaitienė. Istorijos temom skirti net penki pranešimai. Jonas Puzi-nas ir Vincas Maciūnas rašo apie dr. Joną Basanavičių, Jonas Dai-nauskas — apie Horodlės susitikimo dokumentus, Viktoras Gidžiūnas — apie Lietuvos istoriką Albertą Vijuką-Kojalavičių. Vienintelis jaunas istorikas Saulius Sužiedėlis, panaudodamas savo disertacijai Lenkijoje surinktą medžiagą, gvildena Užnemunės miestų ir miestelių socialūkinės problemas XIX amžiaus pirmoje pusėje.

Literatūrai ir menotyrai skiriama po keturis straipsnius. Bronius Vaškelis ir Rimvydas Šilbajoris aptaria nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos istorinių dramų raidą. Birutė Ciplijauskaitė nagrinėja Šatrijos Raganą lietuvių pasakojimo raidos perspektyvoje. Kazimieras Norkeliūnas gvildena Jurgio Baltrušaičio poeziją. Menotyros klausimais daugiausia rašo patys dailininkai, o ne dailės istorikai. Aleksandra Kašubienė ir Juozas Pivorūnas svarsto Čiurlionio kūrybos aspektus. Pranas Lapė aptaria dabartinę tapybą Lietuvoje — kaip socialistinio realizmo brukimas apsunkina kūrėjo sąlygas. Adolfas Valeška rašo apie lietuvių tautos meno charakterį.

Straipsnių gausa mažai atsilieka psichologai ir teologai. Psichologijos straipsniai daugiau techniški, mažiau susieti su lituanistika. Ina Užgirienė aptaria demonstracijos įtaką užduočių atlikimui, o Algis Norvilą vėl gvildena dvikalbiškumą. Justinas Pi-kūnas pasitenkina, pristatydamas savo paskaitos santrauką. Teologijos klausimus nagrinėja Vytautas Bagda-navičius, Aušrelė Liulevičienė ir Algirdas Jurėnas. Pastarasis žvelgia į Bažnyčią totalistinėje valstybėje, o Liulevičienė analizuoja teologijos ir literatūros ryšius Tomas Manno romane "Daktaras Faustas".

Vienintelis kalbotyros straipsnis tai Antano Klimo, o filosofams atstovauja Algis Mickūnas, pristatydamas du lietuvių kilmės filosofus — Emanuelį Leviną ir Alfonsą Lingį. Lingio filosofija — tai neaiškus filosofijos, antropologijos ir misticizmo mišinys. Kitas filosofas, Vincas Vyčinas, priskirtas prie tautotyrininkų, aptaria mitinį lietuvių pasaulį. Liucija Baškauskaitė rašo apie lietuviškas vestuves (jos straipsnis buvo kitų išverstas į lietuvių kalbą).

Lituanistikos darbų
ketvirtą tomą suredagavo Vincas Maciūnas. Daugiausia straipsnių skiriama kalbotyrai ir istorijai. Deja, jame ryškiau matyti, kaip laikas daro savo, kaip retėja mūsų iškilių kultūrininkų gretos. Trijų straipsnių autoriai — Pranas Skardžius, Jonas Puzinas ir Leonardas Dambriūnas — jau mirę. Petras Jonikas pateikė du straipsnius apie Skardžiaus įnašą kalbotyrai, o paties Skardžiaus studija yra apie Naujojo Testamento vertimą į lietuvių kalbą. Dambriūnas nagrinėja ka: kuriuos lietuvių kalbos gramatikos klausimus. Puzinas apžvelgia naujausius Lietuvos archeologinių tyrinėjimų darbus. Naujos archyvinės medžiagos pristato Vincas Maciūnas, cas Trumpa ir Kostas Ostrauskas: Maciūnas — iš Žemaitės rankraščių, Ostrauskas — iš Balio Sruogos rankraštinio palikimo, o Trumpa rašo apie Kapsuko veiklą šimtmečio pradžioje, remdamasis Jurgio Šaulio laiškais. Džiugu, kad pagaliau šiais klausimais susirūpinta, bet vis dėlto gai-kad šis svarbus darbas taip ilgu užsidelsė. Bronius Vaškelis aptaria Jurgį Baltrušaitį jo laiškų šviesoje (šiuo atveju naudojama medžiaga išspausdinta Lietuvoje). Aleksandra Plateris nagrinėja turto paveldėjimą pagal Pirmąjį Lietuvos Statu-Jurgis Gimbutas pateikė du straipsnius apie Lietuvos kaimo architektūrą, o Antanas Mažiulis — apie tariamąsias Perkūno giesmes. Užsklandoje recenzuojami keli moksliniai veikalai, paminimi mirę Instituto nariai.

Aplamai, bet be išimčių, abiejų rinkinių straipsniai rimti. Vis dėlto pasigendama jaunesniųjų mokslininkų darbų, jaučiama, kad nesiseka pritraukti lietuvių kalba rašančių lituanistikos specialistų. Gal tik penki autoriai yra jaunesni, negu penkiasdešimt metų amžiaus.
A. R. G.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai