| |
|
|
|
ATEITIES VIZIJOS IR DABARTIES TRAGEDIJOS |
 |
 |
 |
|
Parašė R. Kriaučiūnas
|
šiomis dienomis kino ekranuose spalvotas filmas piešė erdvių odisėją už trisdešimts dviejų metų (2001: A Space Odyssey). Nors aplamai šis filmas nelaikytinas pavykusiu, tačiau kai kurie jo momentai išryškino technologinės pažangos realias galimybes ir iš to išplaukiančias, nors ir neprama-tytas, komplikacijas. Filmas lieka filmu, bet sparti pažanga moksle iš tikro duoda pagrindą pramatyti, kad 2000 metais žmogui jau bus žinoma, kaip sumažinti paveldimus ir prigimtus trūkumus; nustatyti dar negimusių kūdikių lytį; pakreipti asmens formavimąsi; genetiškai kontroliuoti augalus ir gyvulius; apčiuopiamai prailginti gyvenimą ir sumažinti senatvės požymius; naudoti chemikalus atminties pagerinimui bei jausmų, protinių ligų, nuovargio ir miego kontroliavimui; pakeisti odos išraišką bei jos spalvą; plačiai pritaikyti atitinkamus pakaitalus asmens galūnėms ir organams; persodinti kūno organus; panaudoti hiberna-ciją medicinoje; pritaikyti naują biologinę ir cheminę technologiją kariškiems bei tvarkos palaikymo reikalams.
Iš tų ir kitų "pranašysčių" išplaukiančioms socialinėms, moralinėms, teisinėms ir etinėms komplikacijoms numatyti Valstybinė tyrimų taryba sudarė atitinkamą komitetą, į kurį įtraukti socialinių mokslų, teisės, biologinių mokslų ir medicinos atstovai. Komitetui pavesta: 1. išryškinti socialines implikacijas ir problemas, iškilsiančias iš numatomos pažangos biologijoje, chemijoje ir medicinoje; 2. vadovauti atitinkamiems tyrimams, išryškinant problemų turinį ir jų sprendimo būdus; 3. skatinti plataus masto tyrimus ir jiems telkti visokeriopą paramą valdžios įstaigose, privačiose fundacijose ir universitetuose; 4. rekomenduoti būdus ir priemones plačios visuomenės informavimui apie socialines biomediciniškų tyrimų implikacij as.
Nors ruošiamasi ateičiai, tačiau tuo dar neišvengiami šios dienos rūpesčiai. Tiesa, kai kalbama apie milijonus, susikuria iliuzija, kad apeinamas asmeninis sielvartas, ligos ir kiti nepritekliai. Atsimenant, kad skaičiai slepia asmeniškas tragedijas, paminėtina keletas statistinių abstrakcijų. Federalinės valdžios duomenimis, 1966 JAV 2,6 milijonai "amerikiečių" buvo gydyti nuo protinių arba emocinių sunkumų. Išvertus pinigais, vien tais metais išleista 20 bilijonų dolerių! Didžiausia išlaidų dalis (15,5 bilijonai) buvo uždarbio praradime. Pats gydymas ir apsauga nuo psichinių ligų pareikalavo 4 bilijonų. Likutis išleistas personalo apmokymui, statybai ir tyrimams. Tris ketvirtadalius gydymo išlaidų padengė valdžios įstaigos. Likusios išlaidos atiteko draudimo agentūroms, pramonei, privačioms labdaros įstaigoms ir pačiam pacientui ar jo šeimai. Vis tiek vidutiniškai kiekvienas pacientas ar jo šeima turėjo iš savo kišenės sukrapštyti du šimtus dolerių. Tokius duomenis pateikia Valstybinis protinės sveikatos institutas (NIMH).
Viena bėda ne bėda. Konservatyviai apskaičiuojama, kad vien JAV kasmet iš ketvirčio milijono bandžiusių sėkmingai nusižudo apie 22,000. Giliau šį reikalą tyrinėjusieji teigia, kad šie skaičiai turėtų būti padvigubinti ar net patrigubinti, šiame krašte savižudybė, kaip mirties priežastis, yra dešimtoje vietoje. Tragiškiausia, kad jaunimo tarpe savižudybė dažniausiai yra trečia mirties priežastis, šiuo reiškiniu atitinkamai susirūpinta. Jei prieš dešimt metų tik dviejose valstijose turėta savižudybės apsaugos centrus, dabar bent dvidešimts juos turi, ir jų tinklas nuolat plečiamas.
Valstybinio sveikatos statistikos centro duomenimis, beveik pusė (48 proc.) savižudybių įvykdytos ginklu; 15 proc. — pasikorimu; 12 proc. — nusinuodijimu ir t.t. Moterys labiau linkę nuodytis, o vyrai nusišauti. Savižudybės padažnėja pavasarį, dažniau pasitaiko pas vyrus negu moteris ir proporcingai dažnesnės baltojoje rasėje. Tarp vedusiųjų savižudybės retesnis įvykis negu tarp nevedusių, našlių ar išsiskyrusių. Savižudybės nevienodai "išsibarstę" po visą kraštą. Pietinėse valstijose (išskyrus Floridą ir Virginiją) proporcingai jų rečiausia, o vakarinėse valstijose — daugiausia, San Francisco Kalifornijoje yra šio krašto savižudžių sostinė. Proporcingai San Francisco mieste savižudybių įvyksta dvigubai daugiau negu Kalifornijoje ir trigubai daugiau negu JAV vidurkis.
Pasaulinėje arenoje pirmauja Japonija su 25,2 savižudybėmis kiekvienam 100,000 gyventojų (1965 m.). Po to seka Danija, Šveicarija, Švedija .. JAV. Pastarasis kraštą-, nėra tarp pirmųjų, bet arčiau vidurio. Sovietų Sąjunga savo stati tiniu durnenų viešai neskelbia, Savo didžiojoj medicinos enciklopedijoj sovietai savižudybes priskiria prie tociockonominių kapitalizmo trūkumų simptomų. Savotiškai idomį sekanti te enciklopedijos citata, laisvai versta jau iš anglų kalboj: "Su socializmu ir visapusišku sociockonnrninių savižudybės prieia:čių likvidavimu savižudybė, kaip sočia inh reiškinys ir socialinė problema, taip pat nebeegzistuoja, kaip nebeegzistuoja nedarbas, prostitucija ir daugelis kitų kapitalistinei visuomenei tipingų reiškinių. Socialistinėje visuomenėje j savižudybę reikia daugiau žiūrėti kaip į kapitalizmo 'trupinius', 'palikimą', prieš kurį turi būti atkakliai kovojama". Dalis tokios kovos priemonių aptarta baudžiamajame kodekse. Asmuo padėjęs ar skatinęs kitą asmenį nusižudyti gali būti baudžiamas iki trijų metų kalėjimo, o pats nesėkmingas savižudis gali gauti iki penkių metų kalėjimo.
Sovietams ir kitiems ūkiškai be-išsivystantiems kraštams vargu ar pavyks savižudybę ištrinti. Iš 48 kraštų futelk'i duomenys rodo, kad ūki:kai išsivysčiusiuose kraštuose savižudybės palyginti dažnas reiškinys (o žmogžudystės retesnis), kai tuo tarpu ūkiškai atsilikusiuose kraštuose, kur apstu žmogžudysčių, savižudybės yra dar palyginti reti atsitikimai.
R. Kriaučiūnas
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
