| |
|
|
Brooklyne rugsėjo 21 pašventinta žeme, kurią mūsų žurnalo leidėjai pranciškonai yra įsigiję pastatydinti Kultūros židiniui, Jaunimo centrui, Aušros Vartų koplyčiai ir vienuolynui, šventinimo apeigas atliko prel. J. Balkūnas. Po jų vyko trumpas A. Stempužienės koncertas ir vėliau banketas, kurio metu kalbėjo prel. J. Balkūnas, LB tarybos pirm. dr. P. Vileišis, LB apygardos pirm. A. Vakselis ir kt.
— New Yorke IX.20 BATON surengė balty protesto demonstraciją prie Jungtinių Tautų. Prisimenant prieš 30 metų sudarytą Molotovo - Ribbentropo sandėrį, protestuota, kad nei Jungtines Tautos, nei JAV vyriausybe, nei kitos laisvojo pasaulio valstybes nieko nepadarė Baltijos valstybių nepriklausomybes atstatymui. Demonstracijos mitinge tarp kalbėtojų buvo JAV transporto pasekretoris W. D. Mazan, laisvosios Kinijos atstovas Jungtinėse Tautose Wang Meng-Hsien, New Yorko valstijos kongresmanas M. Biaggi, Pavergtųjų Europos tautų seimo naujasis pirmininkas A. Ber-zinš, VLIKo pirmininkas dr. J. K. Valiūnas ir kt. Demonstravo apie 500 asmenų, tarp jų daug jaunimo, su per 70 plakatų. Demonstracija surengta daugiausia lietuvių rūpesčiu.
— Tabor farmoje, globojant jos naujiesiems šeimininkams A. ir V. Adamkaus. DC.13-14 vyko LB veikėjų nusitikimas su spaudos ir radijo atstovais. Pagerbus pernai mirusi šios vasarvietės savininką ir PLB pirmininką J. Bačiūną, išklausyta ir išdiskutuota PLB pirmininko St. Barzduko pranešimas apie lietuviškuosius uždavinius Lietuvių Bendruomenės rėmuose, o kitą dieną vyko simpoziumas jaunimo klausimais.
Mirtys. — Čikagoj rugsėjo 13 mirė muzikas Juozas Bertulis, kopdamas 77-tuosius amžiaus metus. Gimė 1893 sausio 1 Joniškyje, Šiaulių apskrityje. Vidurinį mokslą išėjęs Žagarėje ir Šiauliuose (1918), kurį laiką mokytojavo, 1924 stojo j Klaipėdos muzikos mokyklą ir vešliau joj dirbo pedagoginį darbą. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944, po karo buvo MUnchene įkurtos DP konservatorijos direktoriumi. JAV gyveno
Čikagoj, kur vargoninkavo Aušros Vartų parapijoj. Sukūrė ir savo paties rūpesčiu išleido daug dainų ir kitų įvairių muzikos kūrinių. Ėmėsi ir didesnio užmojo kūrinių, bet daugiausia dėmesio susilaukė jo muzikinė kūryba, skirta vaikams. Būdamas visuomeniškos prigimties žmogus, aktyviai dalyvavo daugely lietuviškųjų organizacijų ir iSliko judrus iki pat amžiaus galo.
— Kaune rugsėjo 22 mirė buvęs paskutinysis Vasario 16 akto signataras ir buvęs Lietuvos respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Šiame numeryje jį paminime 349 puslapy.
— Be to, Čikagoj IX.9 mirė gydytojas dr. Aleksandras Rožėnas (gimęs 1921, medicinos daktaro laipsnį magna cum laude įsigijęs Mūn-cheno univ. 1954). — Bostone IX. 25 mirė visuomenininkas mokytojas Justinas Vaičaitis (gimęs 1904), kuris anksčiau buvo emigravęs Australijon ir ten buvo pirmasis LB krašto valdybos pirmininkas. — Anglijoj, Edinburge IX.28 mirė gen. štabo pik. Boleslovas Jakutis (gimęs 1890, laisvės kovų dalyvis, apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1930-37 karo atašė Rygoje, 1937-40 karo mokyklos viršininko pavaduotojas).
Sukaktys. — 80 metų amžiaus spalio 7 sulaukė kun. Kazimieras Juršėnas — vienas mūsų tautos kankinių, kurie bolševikinį terorą patyrė dar prieš okupaciją. Įšventintas kunigu Petrapilyje 1912, jis pasiliko Rusijoje dirbti pastoracinio darbo — pirma kapelionu Naugarduke, o vėliau klebonu Babinavi-čiuose, kur buvo įsikūrę apie 2000 lietuvių. Ten buvo suimtas ir 8 metus kalintas Sibire. 1933 išleistas į Lietuvą, besikeičiant politiniais kaliniais, buvo paskirtas kapelionu An-talieptėn. Nors ir daug iškentęs bolševikų terore, liko nepalaužtas — nesitenkino tik pastoracine rutina, bet su prigimtiniu nuoširdumu dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. Atvykęs į JAV, prisiglaudė Čikagoj šv. Kryžiaus parapijoj.
— Taip pat 80 metų amžiaus rug-piūčio 26 sulaukė aktorė Zuzana Arlauskaite - Mikšienė. Prieš I pasaulinį karą ji mokytojavo Rysros ir Petrapilio lietuvių mokyklose. Nepriklausomoj Lietuvoj ji perėio iš mokyklos į sceną ir dirbo aktore Kauno valstybiniame dramos teatre, kol 1931 buvo atleista pensijon. Vokietijoj ji pradėjo scenos mėgėjų režisierės darbą (Ingolstadto lietuvių stovykloj), kurį nepailstamai tęsia ir Amerikoj, nuo 1949 vadovaudama Detroito dramos mėgėjų sambūriui. Per dvidešimtmetį ji surežisavo ištisą eilę veikalų, kurie ligi šiol buvo vaidinti 107 spektakliuose Detroite ir kt.
— 60 metų amžiaus ruarsėjo 10 sulaukė germanistas Aleksandras Šešplaukis, žinomas A. Tyruolio literatūriniu vardu. Lietuvoj gimnazijos mokytojas, po karo Innsbrucko univ. Austriioj įsigijo daktaro laipsnį, JAV dėstė lietuvių kalbą Colum-bia univ., vėliau persikėlė į Notre Dame univ. Šalia pedagoginio darbo, visą laiką darbščiai telkė "plunksnos kapitalą", kurį sudaro keli poezijos (daugiausia religinės) rinkiniai, eilė vertimų (tarp jų Šekspyro sonetai ir Dantės "Naujasis gyvenimas"), vadovėlių mokykloms.
— Rugsėjo 14 pasiekė 60 metų amžiaus Čiurlionio ansamblio vadovas muzikas Alfonsas Mikulskis. Kilimo aukštaitis — gimė Daglienų k., Pušaloto vis., Panevėžio aps. Išėjęs Joniškėlio vidurinę m-lą, 1926 stojo į Klaipėdos muzikos mokyklą, 1930 perėjo į Kauno konservatoriją ir 1937 ją baigė. Savo muzikinę veiklą pradėjo dar studijų metais. Kaune 1930 suorganizavo radijo oktetą ir 1931 vyrų chorą "Nemuną".
1932 persikėlė į Klaipėdą to krašto giedotojų draugijų sąjunsros chorų vyr. dirigentu ir pagrindinio choro Klaipėdoj dirigentu. Drauge nuo 1934 vadovavo Klaipėdog šaulių rinktinės vyrų chorui. Suruošė eile dainų švenčių Klaipėdoj, Juodkrantėj, Šilutėj.
Baigęs konservatoriją, buvo pakviestas Pedagoginio instituto lektoriumi ir choro vedėju. Šias pareigas ėjo 1938-43 iš pradžių Klaipėdoj, vėliau Panevėžy ir pagaliau Vilniuje. Vilniuj jis suorganizavo šaulių vyrų chorą, kuris vėliau sudarė Čiurlionio tautinio ansamblio branduolį. Pasitraukus iš Lietuvos, Čiurlionio ansamblis buvo vėl sutelktas ir, susilaukęs prancūzų generolo De Lattre de Tassigny globos, buvo tapęs to meto pagrindiniu reprezentaciniu dainos ir tautinių šokių ansambliu. Amerikoj šį ansamblį A. Mikulskis 1949 įkurdino Clevelande, su juo dalyvavo eilėj didžiųjų lietuviškųjų parengimų (tarp kitų, PLB I seime 1954 ir III seime 1968) ir koncertavo daugely JAV ir Kanados lietuvių kolonijų. Išsiauginti prieaugliui 1963 Clevelande jis suorganizavo ir vaikų ansamblį "Aukurą". Visose trijose dainų šventėse ir New Yorko Lietuvių dienoj 1964 buvo vienas jungtinio choro dirigentų. Drauge A. Mikulskis reiškiasi ir kaip kompozitorius. Harmonizavo liaudies dainų ir pats sukūrė nemaža dainų suaugusių ir vaikų chorams. Liaudies muzikos temomis yra sukūręs siuitą ir rapsodiją simfoniniam orkestrui, 4 dalių chorinį ciklą "Saulės ratas" ir kt. A. Mikulskio nuopelnai lietuviškosios dainos puoselėjime yra dideli. Ohio lietuvių gydytojų draugija juos atžymėjo, A. Mikulskiui paskirdama savo 1967 pramiją. Pasižymėdamas aukštaitišku šiltumu ir socialumu, A. Mikulskis, kaip retas atvejis muzikuose, yra ir visuomenininkas. Eilę metų buvo JAV LB taryboj, o 1963-68 jis buvo ir PLB valdybos vicepirmininkas švietimo reikalams.
— To paties šešiasdešimtinio amžiaus spalio 12 pasiekė kun. dr. Andrius Baltinis. 1936 įšventintas kunigu, jis vikaravo Telšių vyskupijoj. 1944 pasitraukęs į Vokietiją, ėmėsi filosofijos studijų ir VVūrzburgo universitete 1948 įsigijo daktaro laipsnį, parašęs disertaciją apie M. Sche-lerio religijos filosofiją. Po studijų baigimo pora metų kapelionavo ir mokytojavo Schwäbisch Gmündo lietuvių gimnazijoj. 1950 atvykęs į JAV, apsistojo Čikagoj. Iš pradžių dirbo amerikiečių parapijose, vėliau gavo vikaro vietą Šv. Jurgio lietuvių parapijoj. Nors parapinis darbas nėra palankus kūrybiniams užmojams, kun. dr. A. Baltinis nesileido su-gniuždomas ir pasireiškė vienu gyviausių šio meto spaudos bendradarbių. Tiek mūsų žurnale, tiek kitoj katalikų spaudoj jis paskelbė straipsnių ne tik pasaulėžiūriniais, bet ir tautiniais klausimais. Vienoki ar kitokį jo straipsniai, bet niekada šabloniški — visuose juose juntamas savarankiškas mąstymas, liudijąs autoriaus filosofinę prigimtį. Mokėdamas latvių kalbą, kun. dr. A. Baltinis yra vienas pagrindinių mūsų bendravimo su latviais puoselėtojų.
— Tą pačią dieną (X.12) šešias-dešimtiniu jubiliatu tapo ir Australijoj gyvenąs Albertas Zu bras (anksčiau Zemribas). Lietuvoj gimnazijos mokytojas, po karo Heidelbergo univ. studijavo psichologiją ir filosofiją, drauge leisdamas ir redaguodamas jaunųjų užsieniečių akademikų žurnalą "Scholar". Emigravęs į Australiją, ten eilę metų Melbourne vadovavo savo suorganizuotiems lituanistiniams kursams, o vėliau jaunųjų žurnalistų būreliui. Be visuomeninės veiklos (skautuose, LB ir kt.), reiškiasi ir spaudoj, atskirai išleido vei-kaliuką "Rusiškasis komunizmas" (1957), o pernai parengė anglų kalba informacinį leidinį apie baltus — "People of the Amberland".
Mokslas. — Vašingtono katalikų universiteto prof. dr. A. Sužiedėlis, drauge su to paties universiteto sociologijos prof. kun. dr. R. H. Potvin, išleido studiją "Seminarians of the Sixties", kuri analizuoja šio meto amerikiečių klierikų nusiteikimus pagal katalikų kunigų seminarijose surinktus duomenis.
— E. Liatukienė - Kubelskyte šią vasarą pakelta Howardo univ. (Vašingtone) odontologijos kolegijos pilna profesore.
— XX tarptautiniame astronautinės federacijos kongrese Mar de Plata Argentinoj X.10-14 skaitytas dr. V. Klemo pranešimas apie spalvų optimizaciją Marso paviršiaus fotografavimui.
— Lituanistikos instituto prezi-diuman išrinkti A. Vaičiulaitis ir dr. Al. Plateris iš Vašingtono ir dr. V. Maciūnas iš Filadelfijos. Rinkimai pravesti korespondenciniu būdu. Balsavo 77 proc. instituto narių. Iš 41 balsavusiųjų 40 balsavo už pasiūlytąjį trijų asmenų sąrašą.
Jaunime. — Clevelande įsteigti dvejų metų pedagoginiai lituanistikos kursai paruošti mokytojų lituanistinėms mokykloms. Kursai į-steigti LB apygardos (švietimo vadovas J. Žilionis) rūpesčiu ir atidaryti X.9. Lankytojų — 15. Direktorius — V. Kavaliūnas.
—Čikagoj X.12 paremti "Eglutei" surengtas vaikų literatūros vakaras, kurio programoje buvo B. Pūkelevičiūtės, N. Jankutės - Užubalienės, sesers O. Mikailaitės, Al. Barono ir J. Minelgos kūryba.
Rašytojai. — Čikagoj spalio 11 vyko literatūros premijų įteikimas. Lietuvių rašytojų draugijos premija įteikta kan. M. Vaitkui už jo literatūrinius atsiminimus "Nepriklausomybės saulėj". Premiją įteikė Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas dr. A. Razma. Nors ir bebaigdamas 86-tuosius amžiaus metus, kan. M. Vaitkus atvyko pats premijos atsiimti ir pasakė jautrų žodį. Drauge įteikta ir JAV LB Švietimo tarybos skirtoji jaunimo literatūros premija, kurią buvo gavusi D. Brazy-te - Bindokienė už apysaką "Mieste nesaugu".
— Lietuvių rašytojų draugijos valdyba, baigusi savo kadenciją, vykdo naujos valdybos rinkimus. Ta proga išsiuntinėtame savo pranešime Nr. 6 ji iškelia ir tokį reikalą: "Gaila, kad LRD valdyba negalėjo atgauti velionio Fausto Kiršos rankraščių ar bent paskubinti jų išleidimą. Reikia tikėtis, kad tuos rankraščius turį parodys geros valios, ir velionio kūrybinis palikimas bus netrukus paskelbtas". Praėjus penkeriems metams nuo F. Kiršos mirties, iš tikro nebe per anksti apeliuoti į "gerą valią". Galima suprasti, kad pačių buvo neprisirengta pasirūpinti F. Kiršos kūrybinio palikimo išleidimu. Bet tiesiog jau nebesuprantama, kad, ir LRD valdybai pasiryžus šiuo reikalu pasirūpinti, F. Kiršos rankraščiai nebuvo perduoti jų išleidimui. Tai jau nebe tik nesuprantamas elgesys, bet ir tikras nusižengimas F. Kiršos atžvilgiu, nes, be abejo, jis savo kūrybinį palikimą patikėjo išleidimui, o ne dūlėjimui.
Muzika. — Metropolitan operos solistė L. šukytė pereitą vasarą dainavo Mūncheno operos festivaly Mozarto operoj "Cosi fan tut-te" Fiordiligi vaidmenį ir susilaukė vokiečių spaudos itin šilto įvertinimo. Grįžusi į JAV, DX.14 ji surengė koncertą New Yorko Town Hall, kurį "New York Times" (IX.15) a-pibūdino "inteligentiškai atliktu dainos debiutu". X.5 ji koncertavo Hartfordo universiteto Maillard auditorijoj. Programoj buvo Mozartas (New Yorke arija "L'amero, saro costante" iš operos "U re pastore" ir kt., Hartforde — motetas "Exultate, jubílate"), po keturias Schuberto ir R. Strausso dainas, o įdomią lietuviškąją dalį sudarė K. Binkio gėlinės poezijos dainos, sukurtos J. Gruodžio (Rūta, Rugiagėlės, Aguonėlės) ir K. V. Banaičio (Vandens lelija, Obelų žiedai, Tulpės), be to, J. Tallat-Kelpšos "Ne margi sakalėliai" ir "Saulelė raudona", Br. Budrumo "Tykiai, tykiai", VI. Jakubėno "Plaukia antelė" įr Gailevičiaus "Oi, laukini'.
— Pianistė J. Rajauskaitė, dažnai koncertuojanti New Yorke ir rytinėse valstybėse, IX.20 surengė rečitalį Čikagoj Jaunimo centre. Programą sudarė Scarlatti E-dur sonata, Beethoveno variacijos C-moll, De-bussy "Džiaugsmo sala" ir Liszto kūriniai (Laidotuvės, Dvi legendos, Prie fontano, La Campanella), iš mūsų kompozitorių — K. V. Banaičio "Ryto belaukiant" ir J. Gaidelio "Lietuviškas šokis". Rašydamas "Drauge" (1969.IX.27) apie šį koncertą, B. Chomskis taip aptarė J. Rajaus-kaitės muzikinį charakterį: "pianistei rūpi pirmame plane iškelti kompozitorių ir pasilikti ištikimai jo tekstui.. . Pianistė, be jokio savęs pabrėžimo, ieškojo išpildyme aukso vidurio, palikdama klausytojams labai malonų įspūdį".
— Dalia Kučėnienė - Noreikaitė savo pirmą atskirą dainų rečitalį surengė Čikagoj X.4. Ji yra baigusi literatūros studijas ir įsigijusi magistro laipsnį iš ispanų literatūros. Bet drauge lavinosi muzikoj ir dainavime. Kaip dainininkė ėmė viešumoj rodytis šiais metais: pavasarį "Laiškų lietuviams" parengime pastatytoj Pergolesio operoj "La serva padrona" dainavo pagrindinį tarnaitės Serpinos vaidmenį, o vasarą su pasisekimu koncertavo Lietuvių fronto bičiuliams Dainavos stovykloje. Bet šiame Čikagos koncerte ji oficialiai debiutavo kaip solistė. Savo koloratūrinio soprano koncertui buvo parinkusi įvairią programą — nuo Hándelio ir Donizetti arijų per Schuberto ir Debussy ("Fetos galantes") dainas iki dabarties ispanų kompozitorių. Iš lietuvių kompozitorių padainavo J. Tallat-Kelpšos "Rūpinosi motinėlė", VI. Jakubėno "Gėlės iš šieno" ir D. Lapinsko (jis ir akompanavo) tris liaudies dainas. A. Nakas "Dirvoje" (Nr. 81) dainininkę taip vertino: "Solistė turi gražią balsinę medžiagą, muzikali, nuoširdžiai suriša poezijos posmus s11 daina, jautri dainos išraiškos priemonėse, moka kukliai ir oriai laikytis scenoje".
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
