Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aldona Gustas   

vasara stovi
paukštiškai maža
dažyta krūtine
miško pakrašty

naktis prasideda
už tavo dantų

mano vyriška burna
mano moters burna
mano vaikiška burna
mano vaikiškos rankos
 
mano rankinuke
veidrodis
šukos
ir du pieštukai lūpoms
vienas debesų spalvos
kitas žemuogės raudonumo
rausvi dažai
tavo apikaklėje ir veide


šalia pudrinės
guli vakarė ir aušrinė
jos rytmetinė mistika užklumpa
kai danguje dar tebestovi Grįžulo ratai
ir tu praleidi naktį su manim
- - -
norėčiau būti
tavo kramtomos gumos pūslė
tavo dešinysis iltinis dantis
tavo nosies skylutė

norėčiau gyventi
tavo ausyje
ir būti tavo Psyche
- - -
moterys
su odos paveikslais
po suknele
apvaliašlaunės mergaitės

mūsų pokalbiuose
apsigyvena vyrai mes
nurengiam juos

aš ieškau
tarp tavo menčių
nakvynės
noriu
tavosiom seilėm
nuplaut mintis

- - -
vaikystėje
aš vaikščiojau
pospaukščių priėmimo kambarį
įeidama ir vėl išeidama

mėlynės
buvo mano seserys
samanos
ėdė man iš rankos

sapnai
buvo mano žaidimų draugai
jie traukdavo su manimi
pasakų link

dabar
aš gyvenu mieste
išaugusiam miške

ir nuo vaikystės
mane skiria
daugelis gėlių kartų
- - -

gėlių pardavėjai
šiandien
yra draugiški vyrai
jų žibuoklinės širdys
plaka miške

jų smegenų kriauklėse
ant jaunos žolės
sėdi gegužis

- - -
gandrai
šunramunės
ir tavo balti dantys

tarp mano pirštų
nakčiai šalta

sapnai nesapnuoja

- - -
gamtovaizdyje keliai mokyklon
kur vaikai po trynio saule
ir obuolių spalvos debesimis žaidė

skervėjingi koridoriai
kur kasos dengdavo krūtis
kur naktis lėtai lėtai
į mūsų meilę skverbės

mes buvom dukros ir sūnūs iš Lenkijos ir
Lietuvos
kūdrose žvejojome varles
uždarydavom paukščius savo aplinkos erdvėj
savaip juos mokėme dainų
jie mokė mus skrajoti
panerdavome saulėje pirštus tapydavome vėjuje
kuris tuomet kaip draugiškas bičiulis gatvėm
    bėgo
švelniomis akimis žiūrėjo į visus
pasiguldydavau tada kiekvieną naktį rusišką
    mėnulį
ant savo pagalvio
čiulpdavau jo šaltumą
glostydama supdavau jo kūną
kol mano šaltos rankos atsirasdavo sapnų
    kišenėse

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai