Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
J. Padaubietis: Telšių kankiniai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R.   
Išleido "Lietuvių žinios", Pittsburgh. 1949 m. 99 p.
Tai maža knyga, atskleidžianti didelį Skausmą. Autorius papasakoja apie šiurpius įvykius, apie lietuvių žudynes, kai 1941 metais rusai traukėsi iš Lietuvos. Tų žudynių vieta ir daugelio kankinių vardai šiandien plačiai žinomi. Šie įvykiai yra tokie baisūs, kad jie niekados neišnyks iš lietuvių tautos istorijos. Ir jie nusipelno minimi visų tautų istorijoj šalia kitų išgarsėjusių vietų — Katyno, Lidicės ir panašių. O pasaulis turėtų tai žinoti ne vien dėl to, kad čia atsiskleidžia baisi mūsų tautai padaryta žaizda, bet ir todėl, kad pasimokytų. Tie patys žmogžudžiai, kurie Rainių miškelyje prie Telšių nukankino 73 lietuvius, savo kruvinas rankas tiesia į kitus pasaulio kraštus. O čia nėra tik žodžiai ar grasinimai, bet kruvini liudininkai, mums ir visoms tautoms byloja, kaip jie buvo sumesti į vežimus surištomis burnomis, kaip jiems buvo išbadytos akys, sutriuškinti galvos kiaušai, ištaškyti smegenys, nuplauti liežuviai, sulaužyti kaulai, nulupta oda, ligi jie bolševikų galutinai buvo pribaigti. Teisingai autorius sako: "Rainių miškelio tragedija amžiams liks vienu šiurpiausių momentų lietuvių tautos istorijoj" (p. 9).

"Telšių kankiniai" parašyti konkrečiai: duodami tik faktai, kurie mums rūsčiau kalba, negu betkokia gražbylystė ar retorika. Pirmiausia, remiantis liudininkais, aprašomi įvykiai kalėjime prieš žudynes, paskui duodamos teismo medicinos protokolo ištraukos, kai kankinių lavonai buvo atrasti. Galop surinktos trumpos nukankintų lietuvių biografijos Iš jų patiriame, kad bolševikai žudė visų luomų žmones - darbininkus, moksleivius, ūkininkus, valdininkus Visiems jiems NKVD prisegė politinių kalinių vardą, Ir aną birželio naktį buvo jie nužudyti.

 Jie žuvo, padėję galvas už savo žemę. Jie krito toje kovoje, kuri šiandien vis plačiau Išsilieja tarp dviejų pasaulių: Jųjų vienas yra laisvas, o antras — pavergtas. Jų likimas tegali dar aiškiau visiems priminti, kokią tvarką ir kokį terorą neša Maskva. Užtai tokį veikalai, kaip šisai, turėtų pasiekti ne vien lietuvį skaitytoją, bet lr kitų tautų žmones: tegul jie iš gyvo atsitikimo pamato, ką šiandien kenčia lietuvių tauta ir kokia grėsmė niūkso visam pasauliui.
R.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai