Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VOKIETIJOS KELIAS Iš VARGO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Daugintis, S. J.   
Jei koks užsienietis, atvykęs Vokietijon, lankosi jos naujai atstatomuose miestuose, kurie buvo subombarduoti, ar pervažiuoja gausiai apšviestas, žmonių pilnas didžiąsias miestų gatves, tai susidaro įspūdį — vokiečiams puikiausiai einasi! Tikrai pokarinėje Vokietijoj yra daug kas nuveikta, atstatyta, nors dar daug dalykų ir neišspręstų problemų laukia savo eilės. Kokia yra tad tikroji Vokietijos ūkinė bei socialinė padėtis, ir kokie jos rūpesčiai?

Socialinėje srityje nuveikta tarp sunkiausių sąlygų tikrai daug. Vienas iš didžiausių darbų — tai apgyvendinimas vakarų zonose 10—12 milijonų evakuotųjų bei pabėgėlių. Nors dėl staigaus evakuojamųjų užplūdimo ir gal dėl žmogiško atitinkamų pareigūnų silpnumo ir pridaryta klaidų, bet vis-tiek tokios žmonių masės apgyvendinimas ir aprūpinimas yra milžiniškas nugalėtos, suskurdusios tautos laimėjimas. Palyginkim tai tik su 3—4 milijonų DP. išlaikymu ir įkurdinimu bendromis 15 valstybių pastangomis! Jau daugel stovyklų, bent Bavarijoje, yra taip pertvarkytų, kad jose gali ir šeimos maždaug žmoniškai gyventi. Prieš valiutos reformą didžioji jų dalis turėjo darbo. Dabar dėl "Skubiosios Paramos" (Soforthilfe) daug šeimų galėjo įsigyti reikalingiausiuosius rakandus ir baldus.

Maitinimasis palengva vėl pasidarė panašus kaip taikos metu. Plačiosios masės pirkimo galia padidėjo praeitais metais 4 milijardais DM. Atskirų kraštų biudžetų išmokėjimai algoms, pensijoms, nuo karo nukentėjusiems ir socialiniams reikalams yra žymiai padidinti. Prie to dar reikia pridėti socialinio apdraudimo ir KB išmokamas sumas. Tuo pat laiku pakilo ir vidutinis atlyginimo, darbo laiko lygis ir dirbančiųjų skaičius. Dėl to darbininkų atlyginimas padidėjo 2,8 milijardų DM.

Darbo ministerija išleido visą eilę įstatymų suvargusiųjų sluogsnių naudai. Daug nuveikta bedarbių išlaikymo, socialinio, ligonių ir invalidų apdraudimo srityje. Ypatingas laimėjimas — tai nesustabdymas apdraudimų išmokėjimų valiutos reformos metu.

Viena iš sunkiausių dar išspręsti-nų problemų yra nedarbas. Iš 29 milijonų Vak. Vokietijos gyventojų dabar dar tebėra per 2 milijonai bedarbių, čia priežastys yra įvairios. Labiausiai bedarbių turi tie kraštai, kur daugiausia evakuotųjų — žem. Saksonija, šlezvigas-Holšteinas, Bavarija. Vis dėlto bedarbių skaičius sumažėio šių metu kovo mėn. 130.000, balandžio m. — 68.500. Taip pat reikia manyti, kad ir toliau "Skubiosios Paramos" bei "Darbo Parūpinimo" programos vykdymas teigiamai čia Įitsilieps.
Kitas kebliųjų klausimų — tai butų trūkumas. Kol dar šimtai tūkstančių žmonių gyvena ankštai susi-kimšę stovyklų barakuose ar miestų butuose, tol vokiečių tauta negalės išvengti sunkių vidujinių konfliktų. Tai sudaro ir labai rimtą dorinę bei religinę problemą, nes tokioj nesveikoj aplinkoj žūsta šeimos. Gi namų statybos išlaidos dabar net patrigubėjo...

Santykis tarp atlyginimo ir kainų vis dar tebėra nepakenčiamas, nors jis palengva ir gerėja. Vis dar tebėra didelis darbininkų nuošimtis, kuris tik pragyvenimo minimumą teuždirba. Taip pat ir žemes ūkio pelningumas yra labai žemas — pagal naująsias žinias jis tesiekiąs 2%. Įvedimas primokejimų rugiams ir kviečiams šiek tiek jį pakels.

Įtampa tarp pabėgėlių ir vietinių ne tik nesumažėjo, bet dargi paaštrėjo. Mat, vietiniai jau gavo išmokėti pirmąsias karo nuostolių išlyginimo ratas, o pabėgėliai pradėjo kurti savo draugijas ir partijas. Taip į šlezvigo-Holšteino landtagą jie surinko 23,2% visų balsų. Vokietijos evakuotųjų ir pabėgėlių problema negalės būti išspręsta naujų įstatymų išleidimu ar labdarybe. Tik pramonės išplėtimas ir emigracija, kuri pelengva įgalinama, gali čia padėti. Padėties beviltiškumą rodo gausus vokiečių stojimas į prancūzų svetimšalių legijonus; Vietname žuvę jau 40,000 vokiečių.

ūkinėje srityje laimėjimai yra tikrai žymūs. Bent minimali-niam pragyvenimo lygiui ir reichsmarkės išlaikymui sudėta daug aukų, ypač kad juodosios rinkos nebuvo galima užgniaužti ir per ilgai buvo laukta su valiutos reforma. Ji padaryta tik 1948 m. liepos 20 d. ir po pusantrų metų buvo jau galima panaikinti kortelių sistemą. Tačiau ūkinis atkutimas 1949 m. pradžioje vėl buvo sustojęs. Mat, po valiutos reformos per gausios palyginti pajamos su turimomis prekėmis buvo žymiai pakildinusios kainas. Todėl kai tuo laiku išsibaigė už senąsias reichsmarkes gautosios sumos ir beliko įprastinis uždarbis, įpirki-mas labai sumažėjo. Kainos vėl pradėjo kristi. Kylanti gamyba taip pat jas spaudžia žemyn.

Centrali-nio-Banko-kredito-politika"- pavarė tai dar pirmyn. Tokiu būdu prekių kainos 1949 m. spalių mėn. grįžo į senąją padėtį, šitokio kainų numušimo ir plačiųjų masių pajamų pakilimo dėka palengva einama prie pusiausvyros tarp pajamų ir prekių pasiūlos.

Kad pokarinėj Vokietijoj išvengta ūkinės suirutės, streikų ir komunizmo įsigalėjimo, pirmoj eilėj dė-kotina vokiečių darbininkų darbštumui ir jų profesinės sąjungos (Gewerkschaft) nuosaikumui. Po valiutos reformos uždirbtas pinigas vėl tapo vertingas. Darbininko pajėgumas irgi padidėjo, nes jis gali vėl sočiai pasivalgyti. Savaitine anglių produkcija yra dabar beveik visad per 2.200.000 tonų, kai tuo tarpu dar 1949 m. nesiekdavo 2 mil. t., visai nekalbant jau apie gamybą tuoj po karo.
elektros srovės, žaliavų ir specialistų.

3. Trečia iš svarbiųjų sunkenybių yra sunkiai pasiduodąs išlyginti prekybos balansas. Mat, visur prekyba yra valstybių diriguojama, aukštų muitų sienų ir valiutų nepastovumo trukdoma. Be to, vokiečių prekės, kaip ir visų Europos valstybių, yra, palyginti, gana brangios. Todėl vokiečiai yra visomis jėgomis susirūpinę gamybos pakėlimu. Suintensyvinti darbą, pagerinti jo organizaciją, sumažinti valdymo aparato išlaidas jiems greit gal pasiseks. Bet įsigijimas įmonėms naujų moderniškų mašinų, kurios atitiktų šių dienų technikos lygį ir pastatytų vokiečių pramonę vienoj plotmėje su amerikiečių, surištas su kapitalu, kurio kaip tik trūksta Vak. Europos valstybėms. Ir šiaip vokiečių pramonės ir žemės ūkio prekių pranašumas yra ir turės pasilikti kokybėj. Rinkos suradimo klausimas iki šiol tebėra pesimistiškas. Sterlingo valiutos zona, kuri Vak. Europoj vėl pasiekė prieškarinio lygio, mažai teduoda tuo tarpu vilčių. Ir iš viso, Vokietija gal labiausiai iš visų valstybių kenčia ..dėl svaro ir dolerio konflikto. Nuo šios kovos priklauso ir valiutų stabilizavimas (bandymas Bretten Woods pasirodė per ankstyvas) ir užsienio prekybos palankus balansas. Taip, pav., Amerika įvežė prekių 1947 m. į Europą už 7 milijardus dolerių, o įsivežė iš Europos tik už 1 milijardą. Dabar daug vilčių dedama į Schu-mano plano įgyvendinimą. — Tas balanso išlyginimas pasidarys ypač aktualus 1952 m., kai pasibaigs pagal Marshallo planą Amerikos teikiamoji Vokietijai palaimingoji paskola. Iki to laiko gal bus jau Vokietijos pramonė stipriai suintensyvinta, sudaryta pakankamai kapitalo taupymo keliu, nors dėl markės netikrumo, pergyventų valiutos reformų ir dėl komunizmo ir karo grėsmės taupymui ir nėra palanki dirva.

Prekyba su užsieniu taip pat kyla. 1948 m. išvežta iš viso tik už 151 milijonų DM. Gi vien per šių metų kovo mėnesį išvežta prekių už 590 mil. DM. Įvežimas praeitų metų gruodžio mėn. buvo pasiekęs aukščiausią laipsnį — 1.081 milijonų, o jau š. m. kovo mėn. siekė tik 819 mil. DM. Tai reiškia irgi vokiečių ūkio sveikėjimą.

Tačiau dar daug kliūčių jis turės pergalėti. Dar daug nenaudojamų gamybos jėgų ir įmonių laukia magiškos lazdelės pamojimo — kreditų suteikimo. Daug nuostolių yra dėl nedarbo. Pagal amerikiečių okupacinių įstaigų apskaičiavimą jie siekią 10 milijardų DM. Viską lemia šių svarbiausių problemų sunkiai pasiduodąs sprendimas.

1.    Valstybės biudžeto išlyginimas stato vyriausybę prieš sunkų uždavinį. Atskirų kraštų pajamos vis mažėja, o išlaidos didėja. Pav., 1949 m. antrą ketvirtį turėta pajamų 4.420,6 milijonų DM., išlaidų — 4.642,2 mil. DM. Išlaidas sudaro šios pozicijos: okupaciniam personalui — 1.076,3, karo pasėkų išlyginimui — 806,6, socialiniams reikalams — 159,1, personalo išlaikymui — 690,9, kitos išlaidos — 1.149,1, jų tarpe per 450 mil. DM. investicijoms. Nors dėl mokesčių reformos dabar mažiau turima pajamų, bet dėl laukiamo investicijų ir gamybos pakilimo tikimasi ilgainiui padidėsiančių pajamų.

2.    Sunkiausiai sekasi su kapitalo sudarymu. Tai Vokietijos ūkio problema Nr. 1. Ji iškilo labiausiai dėl klaidingai pravestos valiutos reformos. Jei ji nebūtų buvus taip rigo-ristiškai pravesta, būtų finansavimo klausimas tik dėl palaipsnaus pereinamojoje stadijoje kapitalų užšaldymo nepasidaręs taip neišsprendžiamas. Finansavimą ..išplėsti galima arba nauja valiutos reforma, kuri surišta su naujais ūkiniais sukrėtimais, arba užsienio kapitalo pritraukimu, kuris palengva didėja, kaip tai rodo Amerikos finansinių sluogsnių protestavimas dėl vokiečių įmonių išmontavimo, arba paleidžiant apyvarton naujas banknotų serijas, kam priešinasi centralinis bankas.

štai tad kaip atrodo Vokietijos ūkio sveikėjimas ir jos kelias iš vargo.
P. Daugintis, S. J.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai