Kaip nuostabiai nutyla kartais kraujas
Ir neplaka širdis ir nedega skruostai.
Atrodo, jau tikrai planeton kur keliauji
Ant negyvų uolų sudužti amžinai.
Ir pažvelgi atgal — pasauly kaip nusėta
Kalnų su uolomis bedugnių pakraščiais,
Ir negyvenamų salų. Ir miestų išdidžių,
Rankas tau vis ištiesiančių grakščiai.
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
