|
|
Vasario 16 šiemet minėta su ta viltinga rvžtimi, su kuria pernai buvo sugyvinta laisves kova, sulaukiant JAV Atstovų Rūmuose Lietuvos reikalu rezoliucijos ir įvykdant gegužes 15 žygį Vašingtonan, o ypač visiems išsijudinant lapkričio 13 manifestacijai New Yorke. Teigiamai veikė pasiekta santara Vlike ir tarp visų kitų veiksnių. Ypač viltingai visus gaivino pernai iškilimas jaunosios kartos veikėjų, kurie paliudijo, jog pozityvus kelias yra ne bergždžias laukimas ar tik masochistinis savęs plakimas "supuvimu", o ėmimasis konkrečių uždavinių. Paskelbus Jaunimo Metus, buvo mesta mintis ir Vasario 16 minėjimuose sulaukti jaunosios kartos žmonių. Daugumoj vietovių tai ir buvo padaryta: kai anksčiau jaunesnieji buvo naudojami tik aukų rinkimo talkai, šiemet jie buvo pakviesti ir pagrindiniais kalbėtojais. Čikagoj pagrindiniu kalbėtoju buvo dr. A. Sužiedėlis (atskirame neolituanų minėjime dar kalbėjo R. Kezys), Toronte — V. Adamkavičius, Montrealyje — A. Mažeika, Bostone — dr. A. Budreckis, Clevelande — I. Stasaitė-Bublienė, Detroite — dr. T. Remeikis, Filadelfijoj — A. Sniečkus, Cicero — V. Kleiza, Rockforde — V. Mieželis, Daytone — A. Druktenis etc. Aplamai neteko dėl to nusivilti. Priešingai, teko tik pasidžiaugti. Tačiau reikia pridurti, kad labai nelemtai Vasario 16 minėjimus tebenuobodina iš "senovės" užsilikusi rutina kasmet tuos minėjimus vvkdyti tuo pačiu šablonu. Labai būtu pravartu nuo šios rutinos išsilaisvinti.
Kaip kitais metais, taip ir šiemet Vasario 16 paminėiimo susilaukta ir amerikiečiuose. Eilės valstvbių gubernatoriai (New Yorko, Michigano, Massachusetts, Ohio, etc.) ir eilės miestų burmistrai (Čikagos, Bostono, Patersono, etc.) paskelbė Vasario 16 proklamacijas. Atstovų Rūmuose Vasario 16 minėjimą pravedė kongres-manas D. J. Flood. Senate — senatoriai P. H. Douglas ir Th. J. Dodd, o invokacijas skaitė kun. J. Kuzins-kas ir kun. Pr. Valiukevičius. Valstybės sekretorius Dean Rusk vasario 11 Lietuvos atstovui charge d'affaires a. i. J. Kajeckui paliudijo JAV vyriausybės nusistatymą Lietuvos klausimu šio turinio laišku:
On the occasion of the forty-eighth anniversary of Lithuania's independence, it is my pleasure to extend to you the good wishes of the Government and people of the United States.
Our country has consistently espoused the principle that all peoples have the right to determine the form of their national existence. In Lithuania's case, we have applied this principle by refusing to recognize the forcible incorporation of that country into the Soviet Union. We fully support your continuing efforts to marshal world public opinion and to bring it to bear on the issue of self-determination for the people of Lithuania.
In view of the courage and fortitude shown by the Lithuanian people during these years of foreign domination, I am confident that their just aspirations for freedom and national independence will ultimately be realized.
— Vasario 10 Brooklyne einanti Vienybė atšventė 80 metų nuo jos pirmojo numerio (1886.11.10) pasirodymo. Tos dienos numeryje išvardijama ir dabartinės "Vienybės" dvasios reiškėjai. Redakcijos sąstate išvardijama S. Narkeliūnaitė, Vyt. Sirvydas, D. Jonaitienė ir Edv. Šu-laitis. Nuolatiniais bendradarbiais išvardyti Girnakalis, V. Zalatorius, J. Gobis, P. Lapienė, Z. Jankauskas, J. Kiznis, J. Valaitis, W. Chase, J. Valakas, Janus di Tumo "ir kiti, kurie Vienybei rašo slapyvardžiais". Sąstatas labai įvairus — nuo socialdemokratų per tautininkus ligi krikščionių demokratų. Toks įvairus, kad tikrai galima klausti, koks bendras vardiklis šiuos vyrus ir moteris suvienijo dabartinėn "Vienvbėn". Tas bendras vardiklis nėra aiškus. Tame pat numeryje nusiskundžiama: "Visais laikais, nuo pat Vienybės įsikūrimo 1886 m., buvo žmonių, kurie išsijuosę darbavosi Vienybei pakenkti ... Jų skaičius per paskutiniuosius penkeris metus gal ir padaugėjo", šis "žodis dėl mūsų priešų" verčia pastebėti: "Vienybė" savo "priešus" įsivaizduoja ten, kur jų nėra. Greičiau ji pati yra savo priešas, kai nuolat vis iš naujo žadina klausimą, kokie iš tikro jos tikslai. Neneigia nepriklausomos Lietuvos principo, bet visą laiką sistemingai šaiposi iš visų, kurie dirba nepriklausomai Lietuvai atstatyti. O kai Informuoja apie pavergtąją Lietuvą, visada savo informaciją taip sunarplioja, kad lieka nebeaišku, kur džiau-!. ii'nasi tautos kūrybiniais pasiekimais ir kur laiminama okupanto tautui primesta santvarka. Dėl to viso pastaruoju metu "Vienybė" daugiau nuolat kursto savitarpio nesantaiką negu vienybę skleidžia. Nuoširdžiai linkime, kad savo garbingosios 80 metų sukakties proga "Vienybė" baigtų savo "išsivienijimą" iš lietuviškosios visuomenės — ne įsivaizduotais priešais skųstųsi, bet pati atsakingiau laikytųsi. Jeigu "Vienybe"' jaučiasi kitos visos lietuviškosios spaudos nesuprantama ir be pagrindo "puolama", tai reikia pačiai aiškiau savo mintis dėstyti, o ne verstis dviprasmybėmis bei nuolatiniais prieštaravimais sau pačiai. Antraip lieka išvada, kad sąmoningai viskas nuolat suraizgoma, norint kažko pasiekti lietuviškosios visuomenės drumstimu, erzinimu ir viliojimu j tokį raizgyną, kokiu pastaraisiais metais pasidarė pati "Vienybė".
Mirtys. — Sausio 9 Vilniuje mirė prof. Vladas Jurgutis, pernai rudenį sulaukęs 80 metų. Palaidotas Palangoje. Plačiau atskirame straipsnyje vėliau.
— Vasario 3 Vokietijoje mirė prof. dr. kun. Konstantinas Kurna ta uskas, Lietuvos Reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas (nuo 1953). Buvo gimęs 1878.IV.9 Mintaujoje. Mokslus ėjo Tartu, Karaliaučiaus, Leipcigo ir Erlangeno univ.: doktoratą įsigijo 1903 m. Kunigavo Vilniuje ir Kelmėje, 1925-36 profesoriavo VDU evangelikų teologijos fakultete, dėstė S. Testamentą ir hebrajų kalbą. Paskelbė eilę veikalų iš lietuvių reformatų istorijos.
Jaunime. — PLE valdybos ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso komiteto nutarimu vasario 16 pradėta rinkti parašai jaunimo peticijai, prašančiai Jungtines Tautas pasmerkti rusų kolonializmą Europoje ir grąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę, ši peticija Jungtinėms Tautoms bus įteikta Jaunimo Kongreso vardu su atitinkama deklaracija ir memorandumu. Numatyta surinkti per 100,000 parašų. Parašai renkami iki gegužes 15. Šios peticijos ir apskritai kongreso reikalui skiriamas aukas prašoma siųsti šiuo adresu: Lithuanian Youth Congress, Mrs. B. Juodikis, 1794 East 227 St., Cleveland, Ohio 44117. PLKJ finansų komisijai vadovauja V. Kamantas.
PLJK plakatas, paruoštas dail. Telesforo Valiaus. Jį atspausdino ir išsiuntinėjo Kanados Jaunimo Metų Komitetas, vadovaujamas Giedrės Rinkūnaitės. V. Pliodžinsko nuotrauka
— Kanados Lietuvių Studentų Sąjungos laikinei valdybai, sudarytai Montrealyje, pirmininkauja R. Navi-kėnas.
Rašyt oju os e . — Lietuvių Rašytojų Draugijos nauja valdyba savo pirmininku išsirinko rašytoją Aloyzą Baroną. Kiti valdybos nariai: P. Gaučys, J. Ignatonis, A. Kairys ir A. Valentinas. Korespondenciniuo-se valdybos rinkimuose iš 88 draugijos narių dalyvavo 52. Ankstesnioji draugijos valdyba buvo Los Angeles, jai pirmininkavo poetas Bern. Brazdžionis.
— Vasario 6 ateitininkų meno draugija Čikagoje. Draugo patalpose, surengė popietę, skirtą M. K. Čiurlionio muzikai ir VI. šlaito poezijai. Iš plokštelių išklausytos Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" ir "Jūra", kurias komentavo K. Bradūnas. Apie VI. šlaito poeziją kalbėjo V. Skrups-kelytė, dėstanti prancūzų kalbą Čikagos Universitete ir neseniai įsigijusi doktoratą. Iš magnetofono juostos išklausyta paties poeto skaitomos poezijos. K. Bradūnas paskaitė savo tris eilėraščius Čiurlionio paveikslo "Jūros sonata" tema.
— Rašytojo S. Zobarsko vedama Manyland Books leidykla, pernai išleidusi šešių mūsų autorių vertimus anglų kalba, 24 psl. leidinėliu "Pakeliui į tarptautinį forumą" informuoja apie savo leidyklą bei jos leidinius ir prašo atitinkamos paramos, tampant 5 metams nuolatiniais leidyklos leidinių prenumeratoriais (100 dol.), įsigyjant leidyklos akcijų (250 dol.), įsigyjant jos leidinius sau ar dovanoms. Leidyklos adresas: Manyland Books, Inc., Box 226, Wall St. Station, New York, N. Y. 10005.
— Lietuvoje Leonas Gineitis sausio 18 įsigijo daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją apie K. Donelaitį ir jo epochą.
Dailininkuose. — Anglijoje, Londone Hamiltono galerijoj mėnesį vyko skulptoriaus Ant. Braz-džio paroda, uždaryta sausio 15. Paroda susilaukė teigiamo vertinimo daugely anglų laikraščių.
— New Yorko Grippi and Waddell galerijoj 1.25 - 11.12 Al. Kašubienė buvo išstačiusi savo juodo marmuro muzikos kūrinius, kuriuose atsispindi posūkis į "op art".
— Ottawos Little Theatre meno galerijoj vasario 10-20 vyko Ant. Tamošaičio kūrinių paroda. Buvo išstatyta po 15 aliejaus drobių ir akvarelių ir 5 litografijos.
— Lietuvoje pernai išleista A. Savicko knyga Peizažas lietuvių tapyboje, 327 psl., 32 spalvotos iliustracijos ir 371 iliustracija tekste (mažo formato). Veikalas vertingas tiek sutelkta medžiaga, tiek kai kurių atskirų dailininkų aptarimu, nors stokoja griežtesnio sistemingumo ir išbalansavimo. Tik tiesiog gaila autoriaus, kai jis visaip besistengia visus mūsų dailininkus nuo A. Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko ir A. Varno ligi A. Gudaičio, A. Motiejūno ir J. Švažo guldyti į tą pačią prokrustinę "realizmo" lovą. Del to ir bendrasis lietuvių dailės kelio vaizdas lieka surizgęs. Nuo J. Žiugždos ar K. Korsako autorius išsiskiria neliejimu pagiežos laisvajan pasaulin pasitraukusiems kolegoms. Jie aptariami ramiai, be niekinimo, nors per trumpai, matyti, dėl medžiagos stokos. Spalvotos iliustracijos duotos ir A. Galdiko su V. Vizgirda. Be jų, aptariami A. Varnas (gana plačiai), Č. Janusas, J. Mackevičius, E. Kulvietis, P. Puzinas.
Taip pat išleistas J. Vienožinskio 24 spalvotų didelio formato reprodukcijų aplankas. Tekstinis įvadas lietuvių ir rusų kalbomis P. Gudy-no. Gerai, kad angliškai, prancūziškai ir vokiškai duotos to įvado tik santraukos, nes daug kas tekste atrodo juokingai, įprastu politiniu žvilgsniu aptariant tą laisvos dvasios dailininką, žinoma, ir santraukose paliktas teiginys, kad J. Vienožinskis "aistringai kovojo už realistinę meno sampratą". Iš tikrųjų, kaip visi žinome, J. Vienožinskis su A. Galdiku buvo tie, kurie žadino jaunuosius dailininkus veržtis iš realizmo tradicijos. Graudu, kad net ir toks nekaltas leidinys, kaip šis, turi būti-paženklintas vergijos tragizmo antspaudu. Nei A. Savickas, nei P. Gu-dynas neatrodo dalyke nesusivokia, bet yra priversti vaidinti juokingus propagandistus, kur ta vaidyba neturi jokios prasmės: iš pačių teikiamų iliustracijų matosi, kad tos ru-porinės šnekos neturi pagrindo.
Muzikuose. Vasario 6 Bostone debiutavo damininkė Aušra Vedeckaitė (lyrinis sopranas), baigusi Juilliard School of Music ir vėliau studijavusi Vokietijoj ir Austrijoj. Ji padainavo Mozarto, Puccinio ir Gou-nod'o arijų ir penkias D. Lapinsko dainas (penktoji iš jų duetas, atliktas su B. Povilavičiumi). A. Vedekaitė įtikino, kad yra rimtai pasirengusi dainininkė, turinti švelnaus tembro balsą ir simpatišką scenos laikyseną. To paties koncerto programoj I. Vasyliūnas su kun. V. Valkevičiumi atliko H. Purcellio "Auksinę sonatą" ir G. Ph. Telemanno sonatą Adur (abu kūriniai skirti dviem smuikam su fortepijonu, prie kurio buvo V. M. Vasyliūnas). Be to, Verdi ir Massenet arijų padainavo darąs pažangos vietinis dainininkas Ben. Povilavičius. Koncertą surengė A.L.R.K. Moterų S-gos Bostono 13 kuopa.
— Clevelande vasario 5 Ateities klubo surengtame koncerte smuikininkė E. Kuprevičiūtė išpildė Haendelio ir Debussy sonatas, Paganinio, Gardnerio, Schumanno kūrinių ir J. Gaidelio "Pavasario šokį". Dainininkas A. Brazis padainavo J. Strolios, L. J. Šimučio, St. Šimkaus ir P. Sarpaliaus dainų, be to, eilę operų arijų.
— Toronte vasario 5 Toronto skautų tėvų-rėmėjų komiteto parengime koncertinę programos dalį išpildė dainininkė P. Bičkienė.
— Vasario 15 develando Music Settlement salėje savo metinį koncertą turėjo pianistas A. Kuprevičius, išpildęs J. švedo, Ravelio, Bacho, Chopino ir Whittaker kūrinius.
— Pasirodė dvi naujos plokštelės: Antaninos Dambrauskaitės (Lietuvos operos solistės 1929-44) įdainuotų dainų plokštelę išleido J. Stukas; Anglijoj išleista ten gyvenančios Birutės Valterienės įdainuotų dainų ilgo grojimo plokštelė.
— Č. Sasnausko 50 metų mirties sukakties proga J. Žilevičius "Draugo" kultūriniame priede 11.12 paskelbė savo atsiminimų pluoštą. Kitais metais sukaks 100 metų nuo Č. Sasnausko gimimo
Filmas. — Pereitų metų gruodžio 31 Čikagoje įvyko Adolfo Meko filmo "Double-barreled detective story" (pagal Mark Twain novelę) premjera.
— Tarptautiniame jaunimo filmų festivaly Cannes didžiąją premiją (Grand prix) laimėjo lietuviškas filmas Mergaitė ir aidas, pagamintas Vilniuj, režisuotas A. žebriūno (operatorius J. Gricius).
—Toronte lapkričio 21 įsikūręs dramos ir filmos sambūris Alka paskelbė savo pirmojo veiklos sezono (nuo 1.16) programą — filmų ir paskaitų teatro bei filmo klausimais ciklą (numatytos B. Pūkelevičiūtės, A. Landsbergio, J. Daubėno, J. Meko, V. Petrulio ir R. Vaštoko paskaitos).
Iš visur. — Vliko ir Pavergtųjų Tautų Seimo pirm. V. Sidzikauskas vasario 10 lankėsi Vašingtone, kur drauge su kitais Pavergtųjų Europos Tautų Seimo atstovais buvo priimtas Atstovų Rūmų pirmininko John McCormack, senatoriaus P. H. Douglas, užsienio reikalų komisijos Europos pakomisijo pirmininkės E. Kelly ir kt.
— Naujos vadovybės: Prancūzijos LB krašto valdybos pirm. išrinktas kun. J. Petrošius, Lietuvių Fronto Bičiulių centro valdybos pirmininko pareigas perėmė inž. V. Galvydis.
— Darbininko vyr. redaktorius S. Sužiedėlis ilgesniam laikui išvyko sveikatos taisyti. Jo darbą laikraštyje perėmė T. dr. Kornelijus Bučmys, O.F.M.
— š. Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungos suvažiavimas įvyko Detroite sausio 22-23. Nutarta rūpintis lietuviško sporto laikraščio atgaivinimu. Taip pat sveikintinas nutarimas daugiau susirūpinti lietuviškumu sąjungoj, "nes buvo jau pertoli nueita. Dabar nebeužtenka mokėti 'labas' bei 'sudiev'" (Tėviškės Žiburiai).
— Pernai tragiškai žuvusįjį fotografą Vytą Valaitį gražiai paminėjo du amerikiečių foto žurnalai. American Society of Magazine Photographers žurnalas Infinity 1965 gruodžio numery papuošė viršelį V. Valaičio foto autoportretu ir skyrė pirmuosius 8 puslapius, juose įdėdama puslapio nekrologą ir 7 nuotraukas (dvi iš jų tos pačios, kurios buvo ir mūsų žurnalo lapkričio numery). Kitas foto žurnalas U. S. Camera (tas pats žurnalas, kurio konkurso laimėjimu V. Valaitis buvo pradėjęs savo karjerą) š. m. kovo numeryje davė nuoširdžiai Mary Orovan parašytą V. Valaičio eulogiją ir įsidėjo 12 nuotraukų.
— Kodėl Vokietijos lietuviai baiminasi jaunesnių ir šviesesnių žmonių? Vokietijos LB krašto tarybos rinkimai įvyko 1965.XII.12. Rinkimuose dalyvavo 865 asmenys iš 1071 pilnateisio nario. Netenka skųstis, kad rinkimais nesidomėta, bet tenka stebėtis, kad baimintasi jaunesnių žmonių, kurių nestokojo kandidatuose (V. Bartusevičius ir kt). Tik vienas tarybos narys yra 29 metų, o toliau tenka šokti į penktą dešimtį einančius. Tiksliai analizuojant, ligi 30 metų amžiaus yra 1 atstovas, 40-50 metų amžiaus — 7, 50-60 m. — 3, per 60 metų amžiaus — 4. Į 15 narių tarybą įėjo kunigų 5, mokytojų 2, gydytojų, inžinierių, advokatų ir kitų po 1. Tačiau Vokietijos lietuviai pasirodė nepažįstą tokių vyrų, kaip meno istorikas dr. P. Rėklaitis ar ekonomistas dr. J. Norkaitis. Ar dar jie palaikyti per jaunais? Iš toliau sunku spręsti apie Vokietijos LB. Bet nuo seno ji kreipė dėmesį nesuprantamomis "vidaus kovomis", nežinomomis kitų kraštų LB ir aplamai svetimomis LB dvasiai. Todėl gal kaip tik reikėjo Vokietijos LB krašto tarybon įvesti jaunesnių pajėgų, galinčių įnešti naujos dvasios.
|
|
|
|