Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖ CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Mūsų filosofas prof. Ant Maceina skelbia: "Mokyti tautinių šokių reiškia ne tik perteikti jaunajai kartai tautinį džiūgavimo būdą, bet kartu ir atpalaiduoti kūno nusiteikimą savaimingai kūrybai tautinėje srityje".

Lietuviai tai instinktyviai jaučia, o jaunimas šokių žaismingumą savaime pamėgęs, dėl to tautiniai šokiai susilaukė tokio plataus susidomėjimo mūsuose.

VI tautinių šokių šventė tapo didžiuoju mūsų išeivijos entuziazmu. Liepos 5-6 d. savaitgalį į Chicagą suplaukė mūsų išeivijos atstovai iš visų penkių pasaulio kontinentų, privačių svečių buvo net iš Lietuvos. Chicaga tomis dienomis tikrai tapo pasaulio lietuvių sostine, kur susibūrė mūsų vadovybės žmonės ir tautinio šokio mėgėjų minios.

Lyg įvadas į šias iškilmes buvo net trys "Viva Europa" spektakliai (į suplanuotus du žmonės nebetilpo), kur pasirodė Los Angeles jaunimas. Tai buvo smagi muzikinių įvairumų pynė, sukurta D. Barauskaitės su talkininkais, turinti ašaras spaudžian-čią patriotinę užbaigą.

Antra staigmena, įžanginė prieš šokius, buvo lietuviška mugė Mar-ąuette Parke, 69-oje gatvėje, kuri dabar gavo Lithuanian Plaza vardą. Liepos 5 ji buvo uždaryta automobiliams. Lietuviai susistatė per 50 prekystalių su daugybe lietuviškojo meno gaminių: gintarų, lėlių, audinių, plokštelių, knygų, segių ir kitokių įvairybių. Gatve slinko žmonės, gėrėdamiesi, susitikdami su tolimais pažįstamais, klausydamiesi neo-lituanų orkestro garsų, o vidurdienį buvo atvykusi pati burmistre Jane Byrne, kuri savo kalboje pažymėjo, kad džiaugiasi lietuviais, jai malonu čia apsilankyti. Kalbėjo ir senatorius Fr. Savickas, o tautinių šokių šventės organizatorius J. Talandis pakvietė visus atsilankyti. Programą pravedė Alg. Regis.

Tautinių šokių šventės oficialus atidarymas įvyko liepos 5 vakare prie Laisvės kovų paminklo, Jaunimo centro aikštelėje. Čia programą pravedė LB atstovas tautinių šokių komitete M. Jakaitis, visų pirma pakviesdamas įnešti vėliavas tų kraštų, iš kurių atvykę šokėjai: JAV, Kanados, Anglijos, Brazilijos, Vokietijos.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirm. V. Kamantas savo kalboje pasidžiaugė, kad tautiniai šokiai padeda išlaikyti tautinę kultūrą mintyse ir širdyse. Liūdna, kad šioje šventėje negali dalyvauti Lietuvos jaunimas. Ši iškilmė skiriama lietuvių tautai, herojiškai kovojančiai už savo teises. Gyvename viltimi, kad susilauksime laisvos Lietuvos.

Šokių vadovė N. Pupienė su iš kitų valstybių atvykusių lietuvių atstovais uždegė aukuro ugnį.

Gen. kons. J. Daužvardienė, pasveikinusi atvykusius, pabrėžė, kad ši didinga tautos manifestacija ir įspūdinga lietuvių demonstracija vyksta liūdesio šešėlyje, kadangi Lietuva jau 40 metų yra pavergta.

Šokių šventės komiteto pirm. J. Talandis paskelbė, kad šokių šventė oficialiai atidaroma. Suskambėjo himnas.

Po atidarymo iškilmių gausūs svečiai sugužėjo į Jaunimo centro didžiąją salę, kur jaunimas galėjo pasilinksminti susipažinimo vakare — šokiuose. Jaunimo centro kavinėje buvo priėmimas, kur daugiausia vyresnieji grupavosi prie užkandžių stalų ir džiaugėsi proga pabendrauti su įvairių miestų lietuviais. Visur dalyvių spūstis.

Sekmadienio rytą Marąuette Parke prie bažnyčios buvo iškelta tautinė vėliava, skambant himno garsams. Pamaldos įvyko 10 vai. 30 min. Mišias aukojo vysk. V. Brizgys, drauge su šešiais kunigais. Pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. Ant. Zakarauskas, džiaugdamasis lietuvių patriotinėmis pastangomis. Įspūdingai giedojo muz. A. Lino vadovaujamas parapijos choras, vargonais pritariant A. Kaminskui. Pamaldų iškilmingumą praturtino savo giedojimu solistai M. Momkienė ir J. Vaz-nelis. Smuiku grojo P. Matiukas. Atsilankiusieji negalėjo visi sutilpti bažnyčioje. Tėviškės lietuvių evangelikų bažnyčioje pamaldas laikė kun. P. Dilys, solo giedojo A. Buntinaitė ir A. Paulikaitis.

Po pietų pirmą valandą International Amphitheatre patalpų antro aukšto pietinėje salėje buvo priėmimas garbės svečiams ir spaudos atstovams. Čia dalyvavo kard. Cody. aukštieji apskrities ir miesto pareigūnai bei daug vadovaujančių lietuvių, turėdami progos maloniai pasišnekučiuoti ir pasivaišinti.

Didįjį International Amphitheatre stadioną pripildė 10,000 lietuviu Antrą valandą, su mažu pavėlavimu, suskambėjo orkestro garsai ir, maršams lydint, buvo įneštos vėliavos tų kraštų, kurie globojo tūkstančius lietuvių ir iš kurių atvyko šokėja: JAV, Kanados, Brazilijos, Anglijos. V. Vokietijos ir, žinoma, Lietuvos

Prasidėjo jaudinantis šokėjų grupių įvedimas. Su smagia orkestro palyda visų pirma žygiavo tautinių šokių programos vadovė Nijolė Pupienė. Ji sumani organizatorė ir gili patriotė. Savo pareiškime šokių šventės leidinyje skelbė:

— Esame apdovanoti turtu, kurio daugelis mums gali pavydėti. Tai mūsų lietuviškoji kilmė. Jos šaknys siekia tėvų-protėvių žemę, maitinda-mos mus, tartum šakeles, per ištisus šimtmečius sukauptos kultūros syvais. Šokis, subūręs jus iš daugelio kraštų, atvedęs jus per kalnus ir marias į šią šventę, yra vienas tos kultūros ženklų. Jį sekdami, atnaujinate ryšį su tėvų žeme ir jos dvasiniais lobiais; jį sekdami, turtėjate patys, jį kitiems parodę — grožiu praturtinate pasaulį. Tai nuostabi privilegija, kurią paveldėjote iš mylinčių tėvų ir pasišventusių mokytojų. Naudokite ją su dėkingumu, jaunatvišku džiaugsmu ir atvira Širdimi. Šiandien kiekvienas jūsų tautiniuose drabužiuose man karališkai gražūs, kiekvienas mylimas už tą entuziazmą, kurio vedamas stengiasi pažinti, išmokti ir išlaikyti tėvų patikėtąjį turtą — lietuvišką dvasią, lietuvišką meną.

N. Pupienė (Jasėnaitė) — gimusi Kaune, Illinois universitetą baigusi bibliotekininkė. Su lietuviškais šokiais susipažinusi Austrijoje pas K Marijošienę, vadovavusi įvairioms šokėjų grupėms, išėjusi tautinių šokių kursus ir juose dėsčiusi. Jos

šios šokių šventės programos išplanavimas buvo nuostabus.

Orkestrui grojant koją keliančias smagių maršų melodijas, pradėjo žygiuoti įvairių miestų ir kraštų šokėjų grupės: Dovvners Grove Aidas, Baltimorės Aras, Toronto Atžalynas, Livonijos, Mich., Audinys, Omahos Aušra, Philadelphijos Aušrinė, Londono, Ont., Baltija, St. Petersburgo Banga, Hartfordo, Conn., Berželis, Kenoshos Bijūnas, Bostono Sambūris, Brighton Parko Lit. Mokykla, Chicagos Aukšt. Lit. Mokykla, Dariaus - Girėno Lit. Mokykla, Detroito Žiburio Lit. Mokykla, Kr. Donelaičio Aukšt. Lit. Mokykla, Donelaičio Prad. Mokykla, Chicagos
Gija, Montrealio, Que., Gintaras, Toronto Gintaras, Hamiltono Gyvatams, Glevelando Grandinėlė, Chicagos Grandis, Jaunimo Centro Stud. Ansamblio šokėjai, Libertivillės Klumpė, Baltimorės Kalvelis, Mel-rose Parko Klumpė, New Jersey Liepsna, Rochesterio Lazdynas, Anglijos Lietuva, Chicagos Lėtūnas, Chicagos Lietuvos Vyčiai, Maironio Lit. Mokykla Lemonte, Marąuette Parko Lit. Mokykla, Melrose Parko Lit. Mokykla, Brazilijos Nemunas, Pittsburgho Neris, Chicagos Ram-bynas, Baltimorės Ratelis, Miuncheno Ratukas, Denverio Rūta, Arling-ton Heights Sadutė, Lemonto Spindulys, Los Angeles Spindulys,
Londono, Ont., Sugrįžk Jaunyste, Chicagos Suktinis, Brocktono Sūkurys, Detroito Šilainė, Chicagos Švyturys, Tėviškės Jaunimo Ratelis Chicagoje, New Yorko Tryptinis, San Francisco Vakarų Vaikai, Vasario 16 Gimnazija Vokietijoje, Chicagos Vytis, Chicagos Žilvitis.

Kiekvienos grupės priešakyje ėjo vadovė ar vadovas, tada buvo nešamas stambus plakatas — su žaliomis raidėmis išrašytu grupės vardu, papuoštu tautiniais motyvais. Vaizdas buvo toks didingas ir jaudinantis, kad prislinkęs prie manęs daktaras Jonas Adomavičius pratarė: "Niekada taip iš džiaugsmo neverkiau, kaip dabar". Daugelis šluostė džiaugsmo
ir susijaudinimo ašaras. Žygiavo studentų, moksleivių, veteranų šokėjų gal 76 grupės. Juos lydėjo žiūrovų plojimai ir džiaugsmo šauksmai. Šokėjų paradas buvo giliai įspūdingas. Pranešėja V. Kerelytė savo uždavinį atliko labai sklandžiai, nors garsintuvų veikimas nebuvo idealus.

Nuskambėjus himnų garsams, buvo garbės svečių iššaukimas. Tai atliko inž. A. Rudis. Įžanginiame žodyje palygino Afganistano ir Lietuvos okupavimą. Pasaulis neturi užmiršti Lietuvos, to demokratinio krašto, kuris net į savo ministrų kabinetus buvo įsileidęs mažumų žmones.

Kard. J. Cody pradžiugino susirinkusius, lietuviškai palinkėdamas
— Ramybė Jums. Sveikino lietuvius, atvykusius iš įvairių miestų. Skatino gyventi dabartimi ir planuoti ateičiai.

Chicagos burmistre Jane M. Byrne padarė staigmeną, pratardama Labas. Džiaugėsi tokiu gausiu lietuvių su-plūdimu ir perskaitė miesto tarybos nuostatą, kad liepos 5-6 d. skelbiama kaip lietuvių dienos Chicagoje. Pasakė lietuviams Ačiū. Buvo pristatyti kongresmanas E. Denvins-ki, senatorius Fr. Savickas, gen. kons. J. Daužvardienė, PLB pirm. V. Ka-mantas, JAV LB pirm. V. Kutkus, vysk. V. Brizgys, gen. kons. V. Čekanauskas ir kiti.

Šokių šventės rengimo komiteto pirmininkas Jonas Talandis pasidžiaugė, kad į stadioną yra susirinkę per 11,000 lietuvių. Jei būtų buvę vietos, gal turėtume apie 20,000 ar daugiau. Broliai Lietuvoje įvertina mūsų pastangas. Esame dėkingi Amerikai, duodančiai galimybę gyventi ir veikti laisvėje.

Atėjo pati svarbiausioji valanda
— masinis šokėjų pasirodymas. Pranešėja Stasė Pautienienė pabrėžė, kad mes, gyvendami įvairių kultūrų kraštuose, gyvename savo lietuviškomis tradicijomis. Kai jaunimas šoka, Lietuva atgyja jauna, laisva, kūrybinga.

Prasidėjo turininga tautinių šokių pynė — suktinis, sukčius, blezdingėlė, Prienų suktutė, vestuvių polka, čigonėlis, kuriuos ypatingai sklandžiai šoko studentų grupės. Jauniai pasirodė su kalveliu ir dzūkų polka, studentai vyrai džiugino žiūrovus oželiu, o mišrios studentų grupės žaviai atliko rugučius.

Arena buvo stambiomis linijomis suskirstyta į numeruotus kvadratus, kuriuos labai tiksliai užėmė ir panaudojo šokėjai. Kiekvienas šokio pakartojimas atsiskleidė nauja figūra. Planingi išėjimai ir pasitraukimai. Dažnas figūrų keitimas tai savo kvartalo ribose, tai sujungiant kelis kvadratus šokėjų rateliu, tai vėl išsily-giuojant gretomis išilgai ar skersai arenos, sudarant įvairias geometrines figūras. Išplanuotos ir sklandžiai atliktos masinės figūros. Judėjo šokančiųjų skruzdėlynas, tarpais triukšmingai suplodamas ar net vieningai šūkteldamas. Liaudies dainos "Suk, suk ratelį" interpretacija, pabaigoje susiformuojant į septynetą vieni kitus apsupančių ratų, taip sužavėjo žiūrovus, kad ūžavo džiaugsmas visame amfiteatre. Kiekvieną šokį lydėjo bravo šauksmai, gausūs plojimai, tūkstantinės minios buvo pakeltos į nuostabų tautinį entuziazmą.

Po pertraukos vaikų grupės džiugino žiūrovus naujais šokiais — dy-vais ir šeiniu, o vaikų ir jaunių grupė sušoko šustą. Neatsiliko ir veteranų grupės, su nuometuotomis moterimis sklandžiai atlikdami šustą, Siuntė mane motinėlė, žėkelį. Lyriškai jautri buvo studenčių sušoktoji sadutė, šokių pynė buvo baigta miklių studentų žiogeliu ir malūnu. Publiką jaudino, kai sadutės šokyje mergaitės, susibūrusios į darnią krūvą, palaipsniui iškėlė savo turėtas gėles, sudarydamos lyg kokią milžinišką, spalvingą puokštę, masinį žiedą.

Apskritai tautiniai šokiai buvo taip sklandžiai pravesti, tokiomis figūromis praturtinti, kaip gerai išplanuotas arenos erdvės masinis panaudojimas, kad žiūrovai pakiliai didžiavosi, jog mes turime ir tokius vadovus, ir tokį jaunimą.

Šokius lydėjo tai choro dainos, tai orkestrų muzika. Jungtinis choras buvo sudarytas iš Lietuvių operos choro, Dainavos ansamblio, Vyčių choro ir Tėviškės parapijos choro. Liaudies instrumentų ansamblis buvo sudarytas iš Chicagos kanklininkų ansamblio, Čiurlionio liaudies instrumentų ansamblio (Clevelandas), Gintaro ansamblio (Montre-alis), St. Kairio muzikinio vieneto (Torontas). Šv. Kazimiero Lit. Mok. ansamblio (Clevelandas), Chicagos lietuvių birbynių ansamblio. Be : buvo sudarytas ir dūdų orkestras iš Chicagos muzikų. Chorui ir muzikiniams vienetams vadovavo dirigentas F. Strolia ir A. Kaminskas.

Šventę užbaigiant. Vyt. Kutkus padėkojo rengėjams ir programos pra-vedėjams bei dalyviams. Džiaugėsi, kad suvažiavo 2300 šokėjų, tai Lietuvių Bendruomenės ateitis. Tauta, kuri turi tiek veiklaus jaunimo, nebus skirta pražūčiai. Tautinių Šokių šventė — protesto atsakymas pavergėjui.

Buvo paminėjimu pagerbti buvusių šokių švenčių vadovai, muzikiniai vadovai, šokių grupių vadovai. Šokėjai ir dalyviai, susiėmę rankomis, chorui ir orkestrui vadovaujant, sugiedojo jautriai patriotišką Maironio Lietuva brangi". Šokėjai organizuotai traukėsi iš arenos, o viduryje buvo iškeltas stambus žalios medžiagos ratas su milžinišku įrašu: "Iki pasimatymo 1984 metais" — septintoje tautinių šokių šventėje.

Tvarką palaikė, vietas nurodinėjo skautai ir skautės.

Vakare milžiniškose Condessa del Mar salėse įvyko banketas, kur susirinko 2400 žmonių. Banketo vadovė S. Džiugienė, pasveikinusi svečius, džiaugėsi, kad susirinkome atšvęsti užbaigluvių. Pakvietė R. Janu-levičiūtę pravesti programą. Vysk. V. Brizgys invokacijoje prašė dangų, kad mumyse viešpatautų meilė lietuvio lietuviui, kaip vienos šeimos nariui. Po skanios vakarienės, kuri buvo sklandžiai pateikta gausiai svečių miniai, Vyt. Kutkus apdovanojo šokių šventės organizatorius ir grupių vadovus specialiai pagamintais žymenimis su dėkingumo įrašais. Priminė, kad, šokių šventei pasiruošdamas, mūsų jaunimas praleido apie ketvirtį milijono valandų repeticijoms. Šokių šventės rengimo komiteto pirmininką J. Talandį pavadino brangesniu už auksą Pažymėjo, kad parengimo darbus atliko 12 komisijų, susidariusių iš 200 asmenų. Svečiai ilgai galėjo linksmintis ir pasišokti.

Pažymėtina, kad į šios šokių šven-tės organizavimą buvo įtraukta daug mūsų išeivijos jaunų intelektualinių jėgų, įpratusių dirbti gerai tvarkomose amerikiečių įstaigose ir atitinkamai panašiems darbams paruoštų, todėl visas darbas ėjo labai sklandžiai. Veikė šokių banketo komisija, vadovaujama S. Džiugienės, bilietų platinimo komisija, vadovaujama G. Rimkienės. Foto korespondentų komisijai vadovavo V. Jasinevičius, laimėjimų komisijai — E. Lapas, šventės leidinio komisijai — J. Baris (ši komisija išleido specialią knygą su sveikinimais, šokių grupių aprašymais ir kita reikalinga informacija, iš viso 256 psl.). Veikė Žiemos festivalio komitetas, Salės tvarkymo komisijai vadovavo A. Milanas, Pirmosios pagalbos komisijos pirmininkas dr. A. Gleveckas, Lėšų telkimo banketo ir "Šoksime vėl" komitetui vadovavo J. Jakaitienė.

Apie šią lietuvių demonstraciją skelbė amerikiečių radijas, televizija, laikraščiai. Tai buvo didinga lietuvių manifestacija. Gerai suplanuotas atvykstančių grupių aprūpinimas viešbučiais, jų vežiojimas autobusais į šokių repeticijas ir programos atlikimas. Buvo stengiamasi paremti iš toliau atvykstančius, dėl to sąmata susidarė netoli 200,000 dol. Į šokių šventę įsiregistravo 12 vaikų vienetų, 19 jaunių vienetų, 41 studentų vienetas ir 20 veteranų vienetų. Buvo atlikta 20 šokių: vaikų — 3, jaunių — 4, studentų 11 (2 merginų, 1 vyrų, 8 mišrūs), veteranų — 3. Pirmą kartą dalyvavo Vasario 16, Denverio Rūtos, St. Petersburg Bangos, Detroito Lit. Mok. ir Washing-tono Ratelio grupės, bilietų kaina — nuo 4 iki 20 dol., banketo bilietas — 18 dol.

Ši šokių šventė buvo sąjūdžio viršūnė. Ji subūrė įvairių vietų jaunimą darniam bendravimui ir sutraukė visų kolonijų šokėjus į organizuotą vienumą. Chicagos burmistre Byrne pastebėjo, kad nieko panašaus ji nebuvo mačiusi. Buvo šeimų, kur šokiuose dalyvavo visi: ir tėvai, ir vaikai. Didingas įvykis mūsų išeivijos kultūros istorijoje, ir tai įkvėpimas dalyvių minioms, kurios šio entuziazmo bus gaivinamos ištisais mėnesiais ir metais.
Juozas Prunskis



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai