| |
|
|
|
JAUNIMO PRIEŠKONGRESINIAI SUSITELKIMAI |
 |
 |
 |
Kongresas buvo užbaigiamasis į JAV susirinkusio pasaulio lietuvių jaunimo susitelkimas. Prieš jį vyko jaunimo vadų studijų savaitė ir jaunimo stovykla. Jų apžvalga taip pat priklauso bendrajai kongresinei apžvalgai.
I. JAUNIMO VADOVŲ STUDIJINĖ SAVAITĖ
Vyko Dainavos stovykloje, Manchester, Mich., birželio 19-25. Dalyvavo apie 120 atstovų iš 13 kraštų.
Tikslai, ruoša, dalyviai, ūkis. PLB Valdyba ir PL JK Komitetas iš pradžių buvo numatę Jaunimo Metų ir Kongreso proga iš kitų kraštų atvykusius jaunimo atstovus ir veiklesnius JAV bei Kanados jaunimo vadovus suburti studijinėje savaitėje ar kursuose tuoj po kongreso, kad iš silpnesnių kraštų atvykę ,galėtų išmokti visuomeninės veiklos metodikos, prisipildyti naujo ryžto, o stipresnių vietovių ar kraštų dalyviai galėtų pasidalyti įspūdžiais ir patirtimi, kongrese iškeltas mintis ir nutarimus sukonkretindami ateities veiklai.
Dėl techniškų priežasčių nepavyko savaitės suruošti po kongreso, ir 1966 kovo mėn. planavimas buvo perleistas Jaunimo stovyklos rengėjams, kurie nuo 1965 lapkričio mėn. ruošė prieškongresinę stovyklą. Tuo būdu studijų savaitė tapo pirmuoju oficialiu kongreso žingsniu birželio 19, o jaunimo stovykla užpildė tarpą tarp savaitės ir kongreso (birželio 25-30). Prie minėtų tikslų tad prisidėjo ruoša kongresui ir prieškongresinei stovyklai.
Ruoša buvo intensyvi. Gegužės mėnesį Toronte jaunimo stovyklų vadovų pasitarimo proga buvo suruoštos bendros diskusijos programos reikalu, tą patį mėnesį kreiptasi į JAV ir Kanados jaunimo organizacijas, kad jos paskirtų savo atstovus. Programos ruošai vadovavo Sesuo M. Paulė (iš Toronto). PLB Stovyklų skyriaus sudarytas kolektyvas, vadovaujamas A. Saulaičio, S. J., paruošė 40.000 žodžių leidinį "Bendruomenėje ir stovykloje" (tiražas 1500, didesnė dalis skirta kitų kraštų jaunimui).
Birželio 18-19 dienomis atvyko arti 120 dalyvių: 84 atstovavo įvairiems kraštams (Anglija 1, Argentina 23, Australija 25, Austrija 1, Brazilija 1, Italija 1, Kanada 7, Kolumbija 6, Naujoji Zelandija 1, Urugvajus 2, Venecuela 4, Vokietija 12), iš JAV dalyvavo 34. Iš 41 JAV ir Kanados dalyvių 22 atstovavo septynioms organizacijoms, kurios dalinai ar pilnai apmokėjo 10 dalyvių mokestį (30 dol.). JAV LB Valdyba apsiėmė užmokėti už kitų kraštų dalyvius.
Dainavos stovyklos sąlygų pilnai pakako studijų savaitei, net liko vietos gerai skaityklai (kai kurios leidyklos ir laikraščių administracijos atsiuntė medžiagos), muzikos kambariui, redakcijai, spaustuvėlei ir raštinėms. Virtuve ir maitinimu rūpinosi stovyklos virtuvė, Nekaltai Pradėtosios Marijos Seserų priežiūroje.
Studijų savaitės dienotvarkė buvo stovyklinė. Rytą — pašnekesys su diskusijomis mažais būreliais ir pranešimais visumai, popiet — studijinių būrelių pasitarimai, vakare — vakarinė programa, šiokia tokia naujenybė buvo bendras dienos įvertinimas po vakarienės, kurio metu kiekvienas laisvai galėjo pasisakyti apie dienos programą, tvarką, studijų savaitės eigą; po diskusijų buvo išrenkama sekančios dienos keturių asmenų, atstovaujančių skirtingiems kraštams, valdyba. Mišios būdavo prieš vakarienę.
Studijų savaitės metu pradėtas leisti laikraštėlis "Dainavos šalies jaunų žmonių padavimai", per 6 nr. pasiekęs 70 psl. Studijų savaitės 25 psl. santrauka buvo atspausta rotatoriumi ir dalyviams išdalyta.
Vedamosios mintys, studijiniai būreliai ir vakarinės programos. Septynių dienų programa suruošta visai natūraliu pagrindu — žengiant nuo asmens į bendruomenę: asmuo, grupė, vadovas, organizacijos, Lietuvių Bendruomenė. Pirmoji ir paskutinioji diena skirta techniškiems reikalams. Vedamosios mintys kasdien nagrinėtos vis kitokios sudėties būreliuose. Tuo pačiu metu įsteigti pastovaus sąstato aštuoni studijiniai būreliai, užsibrėžę aptarti ribotą klausimą ir atlikti konkretų uždavinį. Vakarinės programos subūrė įvairių dalyvių nuotaikas ir kūrybinius sugebėjimus.
1) Asmenybė praturtėja veikloje ir Asmuo kultūrų greitkeliuose. Pirmąjį pranešimą darė Sesuo M. Paulė ir Antanas Saulaitis, SJ: kiekvieno visuomeniniai gabumai panaudotini, nes tai atneša gero asmeniui ir praturtina jo asmenybę. Dr. Adolfas Darnusis skaitė antrąją paskaitą, kalbėdamas apie asmeninę ir visuomeninę kultūrą, apie atvirumą, kuris yra kelias lietuviškai ir gyvenamojo krašto kultūrai (prof. St. Šalkauskio pavyzdžiu) derinti, apie religiją, kalbą, ir šeimą, kurių pagrindu kultūrų santykiuose išlaikoma pusiausvyra. Diskusijoje (vyko 4 būreliai) kalbėta, kad asmuo praturtėja lietuviškoje veikloje kalba, pažintimis, platesniu akiračiu, kurdamas lietuvišką šeimą.
2) Grupės dinamika ir struktūra. Jonas šoliūnas nagrinėjo prigimtinės bendruomenės ir organizuotos visuomenės sąvokas, pabrėždamas, kad struktūra priklauso nuo organizacijos metodo, vietos ir gyvenamųjų sąlygų. Septyniuose diskusiniuose būreliuose iškilo įvairių nuomonių. Reikia daugiau kontaktų mažose grupėse ir daugiau tolerancijos, kuri leistų naujoms idėjoms vystytis ir pripažintų, kad kiekvienas lietuvis, dirbąs bet kokį lietuvišką darbą, yra lietuviškos bendruomenės narys. Svetimoje aplinkoje lietuviais būti reikalinga a) lietuviška šeima, turinti daugiausia atsakomybės lietuvybės klausimu, b) organizacija, skatinanti vystytis su laiku ir palaikyti glaudesnius tarpusavio ryšius ir c) tauta, kurios (dabartinės Lietuvos) nepolitinei kultūrai reikėtų kreipti daugiau dėmesio. Organizacijų pareiga nariams išryškinti savo lietuvybės klausimu tikslus ir sumoderninti atsilikusius veiklos metodus.
3) Kas vadovauja?; veiklos problemos. Diskusines temas pristatė A. Saulaitis, SJ.; išryškinus šį tą apie asmenį ir grupę, svarbu aptarti vadovo vaidmenį ir išvadas pradėti įgyvendinti čia pat studijų savaitėje, prieškongresinę j e stovykloje ir kongrese. Per beveik dvi diskusijų valandas iškelta eilė minčių. Vadovo ypatybės ir jo vaidmuo lietuviškoje organizacijoje sulaukė didesnio dėmesio. Geriausias vadovas yra tas, kuris turi įgimtų vadovavimo savybių, teoretinio pasiruošimo ir praktiškos patirties; jis turėtų mokėti išklausyti kitų ir priimti jų nuomones; nebijoti kritikos ir nestokoti drąsos; neturėtų persikrauti pareigomis, o jas išdalyti patikimiems pagalbininkams. Šių laikų vadovas turi suderinti organizacijos tikslus ir naujų jaunųjų narių psichologiją, nekeisdamas nieko per staigiai, nes tai vestų organizaciją į žlugimą. Reikalauta didesnio bendradarbiavimo tarp organizacijų ir didesnio dėmesio esamiems ir naujiems nariams, kurie turėtų būti nuoširdžiai priimami ir palaikomi.
4) Lietuvių organizacijos. Padaryta 16 pranešimų, kurių 7 pristatė įvairias organizacijas, o 9 įvairių atstovaujamų kraštų jaunimo veiklą. Savo organizacijų tikslus, istoriją, veiklą, numatomą ateitį apibūdino Australijos Filisterių Būrelis, Studentų Ateitininkų Sąjunga, Korp! Neo-Lituania, Akademinis Skautų Sąjūdis, Santara-Šviesa, Lietuvių Skautų Sąjunga, Lietuvių Studentų Sąjunga (JAV). Didelio susidomėjimo susilaukė atskirų kraštų pranešimai, kurie buvo daug plačiau padaryti ir paties kongreso metu.
5) Lietuvių Bendruomenė ir jaunimas. Šią temą plėtojo buvęs PLB valdybos pirmininkas dr. Juozas Sungaila, iškeldamas, kad Lietuvių Bendruomenė yra visuose kraštuose lietuvių vienybės ryšys, kad jaunimas turi imtis iniciatyvos ir jungtis į Lietuvių Bendruomenę, per kurią ir toliau spindėtų lietuvybės liepsnelė išeivijoje. Dalyvaudamas Lietuvių Bendruomenės veikloje, jaunimas padėtų atnešti vienybės ten, kur jos stokoja, ir energijos ten, kur veikla dėl neorganizuotumo ar kitų priežasčių dar nėra išjudėjusi.
Studijiniai būreliai laisvai susibūrė ir savaitės metu susirinko bent penkis kartus. Paskutiniąją dieną pranešimus padarė septyni būreliai.
1) Jaunimo stovyklos. Pirm. Jonas Šulcas (Italija), sekr. Elvyra Kavaliūnaitė (JAV). Įvairių kraštų atstovai iš savo patirties teigė, kad stovyklų pasisekimas priklauso nuo vadovų dinamiškumo ir metodų moderniškumo. Viso pasaulio lietuvių stovyklų vadovai turėtų daugiau tarpusavyje bendradarbiauti susirašinėjimu ir suvažiavimais. Reikėtų paruošti vadovų vadovėlį, panašų į studijų savaitės užrašus "Bendruomenėje ir stovykloje".
2) Lituanistika. Pirm. Rimgaila Salytė (JAV), sekr. Daiva Labutytė (Australija). Anglijoje veikia savaitgalio pradžios mokyklos keliuose miestuose, bet jaučiamas ir mokinių, ir mokytojų trūkumas. Australijoje veikia mokyklos, daugiausia LB apylinkių įkurtos, ir įsteigti kursai gimnazijų ir universitetų studentams. Brazilijoje kai kada veikia lituanistiniai kursai, bet stipriau pasireikš gal po Jaunimo Metų. Urugvajuje yra lituanistinė mokykla. JAV yra daug lituanistinių pradinių mokyklų, bet nedaug gimnazistams; ruošiami pedagoginiai kursai naujiems mokytojams ruošti, vyksta korespondenciniai kursai, kai kuriuose universitetuose dėstoma lituanistika. Reikia stengtis surasti patrauklesnių metodų, pvz., leisti laikraštėlius stovykloje, daryti konkursinius žaidimus ir kt. Kalbėta ir apie lietuvių literatūros pristatymą kitiems, pagirtas Lituanus žurnalas. Būrelio nariai susipažino su įvairiais lietuvių žurnalais, pasiryžo tarpusavio ryšių nenutraukti, ir dalis po kongreso išvyko studijuoti lituanistiką Fordhamo univ. (New Yorke) vasaros kursuose.
3) Lietuviškasis charakteris. Pirm. Gerhardas Bauras (Vokietija), sekr. Indrė Damušytė (JAV). Būrelio tikslas — faktinė lietuviškojo charakterio analizė, to būdo susidarymas ir kitimas istorijoje. Lietuvio ilgainečio žemdirbio būdingas nerangumas ir pastovumas atitinka jo darbo rutiną, bet nėra linkęs į didelį protavimą. Lietuvis yra jausminis, sentimentalus, turi tendenciją grupuotis; tačiau jausminis charakteris nestovi tvirtai ant kojų, ir susidūrus su Vakarų pasaulio racionalia kultūra, ši kultūra turi tendenciją laimėti, nes ypač jauni žmonės įgyja menkavertiškumo jausmą ir nutausta. Techniška pažanga, vėlai pasiekusi Lietuvą, turėtų iškelti kritišką galvojimą, bet šiuo metu jam pakankamai išsivystyti neleidžia komunizmo doktrinos varžtai ir žmogaus asmenybės pavergimas.
4) Organizacijos. Pirm. Algis Kazlauskas (Australija), sekr. Aušra Kubiliūtė (JAV). Iš įvairių kraštų apžvalgos matyti, kad lietuvių organizacijų yra labai įvairių. Grupė iškėlė eilę sumanymų: lankant kitus kraštus, susisiekti su vietos lietuviais, pratęsti Jaunimo Metų komitetų (perorganizuotą) veiklą, palaikyti geresnius ryšius tarp organizacijų, ugdyti jaunus vadovus, kreipti dėmesį į naujus narius. Jaunimas turėtų dalyvauti organizacijose ir LB valdybose, šios studijų savaitės pavyzdžiu siūloma ruošti kitas atskirose vietovėse; kas penkeris metus šaukti Jaunimo Kongresus. Taikos Korpo (Peace Corps) pavyzdžiu pajėgesnės vietovės ar kraštai galėtų apmokėti gerų vadovų keliones ribotam laikui į silpnesnius kraštus, kurie išlaikytų šį asmenį. Dėmesį reikia kreipti į spaudą, kai kurie laikraščiai turėtų būti dalinai ar ištisai spausdinami gyvenamojo krašto kalba, kad lietuviškai neskaitąs jaunimas galėtų būti sustiprintas lietuviškoje dvasioje.
5) Politika. Pirm. Romas Cibas (Australija), sekr. Vytautas Straukas (Australija). Yra įvairių politinių priemonių Lietuvos laisvės reikalu: demonstracijos, diplomatų lankymas, radijo valandėlės, televizijos programos, spauda, lietuvių prasiveržimai tarptautinėje plotmėje, spontaniškas tarptautinių progų išnaudojimas, pasaulinio lygio skrajoją lietuvių "ambasadoriai" — politikai, kultūrininkai, kongresmanai. Būtinas konkretus laisvinimo planas, ryšiai su kitų pavergtų tautų žmonėmis, ryšys su lietuviais okupuotoje Lietuvoje, kuris nepripažintų dabartinės valdžios, bet suteiktų progą lietuviams pasidalyti tiksliomis žiniomis.
6) Spaudos būreliui pirmininkavo Dalia Skrinskaitė (Kanada). Leido stovyklos laikraštėlį ir siuntė korespondencijas į spaudą.
7) Kūrybos būreliui pirmininkavo Vėjūnė Svotelytė (JAV). Suruošė meno ir muzikos vakarą.
Vakarinės programos buvo tikrai įvairios. Paprastai po numatytos programos vyko lauželis ar šokiai ligi vėlyvos nakties. Pirmadienį — literatūros vakaras (skaityta iš išeivijos, okupuotos Lietuvos ir studijų savaitės dalyvių poetų kūrybos žvakėmis papuoštoje salėje). Antradienį — laužas, prie kurio išmokta įvairių kraštų jaunimo mėgiamiausių lietuviškų dainų. Trečiadienį — filmai iš Argentinos ir Australijos lietuvių gyvenimo. Ketvirtadienį — meno ir muzikos vakaras su piešinių bei meninių fotografijų parodėle; pasireiškė įvairių kraštų talentai dainomis, muzikos instrumentais, tautiniais šokiais. Paskutinįjį vakarą, birželio 24, vyko didelis Joninių laužas, pačioje paežerėje. Vieną naktį apie pusė dalyvių susirinko į 45 minučių šventraščio vakarą, su skaitymais, pamokslu, bendra malda ir giesmėmis.
Bendri įspūdžiai, dalyvių sumanymai ateičiai. Kadangi studijų savaitėje dalyvavo neperdidelis būrelis ir kartu praleido beveik septynias dienas, ji buvo puiki proga susipažinti ir pasiruošti kongresui. Kai kurių įtampų sukėlė dalyvių skirtumai, bet šiuos sunkumus išsprendė visų bendras ryžtas ir smagi draugystė. Pirmasis skirtumas — gyvenamojo krašto kultūros ir nuotaikų pasekmė: valgis, dienotvarkė, politinės ar kultūrinės pažiūros (pvz., į Ameriką ir amerikiečius). Antrasis — amžiaus ir išsilavinimo: JAV ir Kanados dalyviai aplamai buvo kiek jaunesni (amžius nuo 16 iki apie 30 m.) ir už kitų kraštų atvykusius, ir jų nemaža dalis buvo paskendusi administraciniuose darbuose, tuo būdu mažesne proporcija pasireikš-dami studijų savaitės programoje. Visus jungė, aišku, lietuvių kalba, kartais tarta gyvenamojo krašto "tarme", ir bendras rūpinimasis plačiais lietuviškais reikalais ir konkrečiu šios savaitės gyvenimu. Ypatingai visus jungė bendromis jėgomis ruoštas laikraštėlis, smagios vakarinės programos, lietuviškos dainos. Net ir 300 naujų stovyklautojų būriui pasipylus, studijų savaitės 118 dalyvių jautė artumą, išlikusį ir kongrese, ir po jo.
Iš diskusijų ir studijinių būrelių pranešimų aišku, kad bus stengiamasi studijų savaites jaunimo vadovams pravesti kituose kraštuose ar vietovėse. Siūlyta būsimų jaunimo kongresų proga vėl ruošti tokias "tarptautines" studijų savaites. PLB stovyklų skyrius ir paskiri šios studijų savaitės dalyviai tikisi kitais metais (1967) suruošti panašią studijų savaitę JAV ar Kanadoje tų kraštų jaunimo stovyklų vadovams, kartu pritraukdami ir jaunuosius kūrėjus — poetus, fotografus, šokėjas ir pn.
Studijų savaitę numatė ir už ją galutinai atsakinga buvo PLB Valdyba ir PLJK Komitetas. Bendrą ruošą ir eigą koordinavo A. Saulaitis, SJ, o programos vedėjos pareigas ėjo Sesuo M. Paulė. Registraciją ir iždą tvarkė PLJK finansų komisijos narė Jūra Gailiušytė su pagalbininkėms G. Mariūnaite, L. Mariūnaite, K. Stankaityte. Laikraštėlį redagavo EI. Bradūnaitė, V. Svotelytė, V. Juškaitė, Sesuo M. Jurgita, R. Salytė. Spauda ir informacija rūpinosi Dalia Skrinskaitė ir Regina Petrikonytė (jos pravedė ir vakarines programas). Stovyklos fotografas buvo G. Naujokaitis. Dainų ir giesmių mokė Sesuo M. Ignė. Muzika rūpinosi St. Rastonis. Sporto vedėjas — A. Kleinaitis. Skaityklą tvarkė R. Bielkevičiūtė, "Baltuosius Rūmus" administravo Kazys Snieška. Kapelionai: kun. V. Damijonaitis iš Vokietijos, kun. J. Margis iš Argentinos, kun. G. Kijauskas iš Montrealio, kun. J. Staškevičius iš Toronto, laikinai lankėsi ir vysk. Pr. Brazys. Liturgija rūpinosi Sesuo M. Jurgita. Pastovias pareigas studijų savaitės administracijoje ėjo 27 asmenys, atvykę iš šešių kraštų ir 19 skirtingų vietovių.
II. PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO STOVYKLA
Vyko toje pačioje Dainavoje birželio 25-30. Dalyvavo apie 400 studentų amžiaus jaunuolių.
Stovyklos "istorija". Jaunimo Metų ir Jaunimo Kongreso planai jau buvo įpusėję, kai kongreso komitete kilo mintis prašyti pagrindinių studentų organizacijų ruošti prieškongresines stovyklas toje pačioje apylinkėje, kad atitinkamomis progomis stovyklautojai galėtų lankytis, o iš kitų kraštų atvykę atstovai galėtų laisvai pagyventi vienoje, kitoje ar visose stovyklose. Tuo būdu visi galėtų susigyventi ir susipažinti su kongreso programa iš anksto, kad kongrese būtų jau susipratęs branduolys diskusijoms, pranešimams, nutarimams. 1965 rudenį ieškota stovyklaviečių Detroito apylinkėje, ir terasta Dainava. Tada numatyta kviesti studentų organizacijas prisidėti prie bendros stovyklos vienoje vietoje, kurioje vyktų bendra programa, organizacijos pravestų savąją programos dalį, o didesnės organizacijos administruotų tos didelės stovyklos pastovykles. 1965 lapkričio 28 Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimo metu Clevelande sušauktas jaunimo organizacijų atstovų posėdis šiai minčiai pritarė. Nustatytas stovyklos laikas, apytikris skaičius (500), pakviestas stovyklos ruošos koordinatorius A. Saulaitis, SJ.
Tad smulki stovyklos ruoša pradėta 1965 lapkričio gale. Keturios didesnės studentų organizacijos pradėjo planuoti savas pastovykles, vadovybę ir programą: Lietuvių Studentų Sąjunga, Akademinis Skautų Sąjūdis, Korp! Neo-Lituania ir Studentų Ateitininkų Sąjunga. Bendras planas ir bendroji programa teko stovyklos raštinei, sudarytai rytiniame JAV pakraštyje iš įvairių organizacijų oficialių atstovų ir laisvai prisijungusių ar raštinės pakviestų savanorių. Bendroji vadovybė artimai bendradarbiavo ir dalinai sutapo su Lietuvių Studentų Sąjungos centro valdyba.
Techniškai ruoša vykdyta trimis keliais: vadovybės ar jos skyrių posėdžiais, studijų dienomis ir aplinkraščiais. Stovyklos raštinė posėdžiavo kas dvi savaites, kas savaitę, kelis kart per savaitę. Jos pagrindinį sąstatą, šalia stovyklos vedėjo A. Saulaičio, sudarė K. P. Žygas (LSS pirm.), G. Naujokaitis, R. Petrikonytė, D. Skirmuntaitė, R. Sužiedėlis. Laikui bėgant prisidėjo daug kitų.
Programos reikalais studijų dienos pravestos kovo 12 Hartforde (25 dalyviai), kovo 26 Worcesteryje (16 dalyvių), balandžio 24 New Yorke (30 dalyvių). Pagrindiniai gan išsamūs aplinkraščiai išsiuntinėti vasario 1, balandžio 1 ir birželio 5. Išsiuntinėta apie 60 psl. įvairios medžiagos aplinkraščiuose ir keliasdešimt straipsnių ar pranešimų spaudai.
Dalyvių skaičius įvairiai spėliotas. Spėta, kad pastovus skaičius galės siekti 400, o savaitgalį apie 500, nors iki registracijos termino buvo užsiregistravusių tik apie 250. Dalyvavo apie 400 (galutinė statistika nespėta suvesti). Iš jų arti šimto atvyko iš kitų kraštų, likusieji iš JAV ir Kanados. Iš pirmųjų 339 užsiregistravusių: Anglija 4, Argentina 28, Australija 26, Austrija 1, Brazilija 6, Italija 2, Naujoji Zelandija 1, Urugvajus 3, Vokietija 16, Kolumbija 6, Venecuela 6, Kanada 37 (22 iš Toronto), JAV 203 (52 iš Čikagos, 27 Detroito, 15 develando, 21 New Yorko, 21 Massachusetts, 10 Filadelfijos, 44 Kalifornijos, likusieji iš kitų vietų). Jauniausia stovyklautoja buvo 15 metų, vyriausieji per 30. Iš kitų kraštų atvykę šiek tiek vyresni už "vietinius" — Kanados ir JAV jaunimą, kurio amžiaus vidurkis 20.7 (15-17 m. — 27, 18-19 m. — 79, 20-21 m. — 65, 22-24 m. — 39, per 24 m. — 30). Vyrų 84, moterų 156. Iš registracijos lapų būtų galima surinkti daugiau žinių (tai numatoma LSS suvažiavimui). Matosi, kad didesnė JAV-Kanados studentijos dalis gimusi Vokietijoje (142) ar kitur išeivijoje (Austrija 5, Anglija 2, Šedija 2, JAV 9, Kanada 2, Čekoslovakija 2, Australija 2, Afrika 1). Lietuvoje gimė 68. Tie patys dalyviai visi kalba lietuviškai ir angliškai, priedo beveik kas antras moka nors truputį trečios kalbos (prancūzų 44, vokiečių 39, ispanų 27, rusų 13, lotynų 6, portugalų 2, lenkų 2), iš viso 133. Dar kita lengviau surenkama statistika: dalyvavimas organizacijose, čia vėl paimta iš 240 pirmųjų JAV-Kanados užsiregistravusiųjų dalyvio anketų, kaip dalyviai jas užpildė. Lietuviams skautams priklauso 103, Lietuvių Studentų Sąjungai 79, ateitininkams (įskaitant Studentų Ateitininkų Sąjungą)-69, Akademiniam Skautų Sąjūdžiui 59, neolituanams 10, Santarai-šviesai 2. Daug kas priklauso kitoms lietuvių organizacijoms, ir tokių "priklausomybių" yra 113, jų tarpe pirmauja Lietuvių Bendruomenė, sporto klubai, tautinių šokių grupės, dramos rateliai ir chorai, lituanistinės mokyklos. Per pusė visų anketose tai pažymėjusių eina kurioje nors organizacijoje pareigas (130 iš 240). 35 nepažymėjo jokios organizacijos.
Pačioje stovykloje keturių organizacijų administruojamose pastovyklėse stovyklauta maždaug šitaip: Lietuvių Studentų Sąjungos apie 140, Akademinio Skautų Sąjūdžio 130, Studentų Ateitininkų Sąjungos 100, Korp! Neo-Lituania apie 20. Didesnė dalis iš kitų kraštų atvykusiųjų priklausė LSS pastovyklei (ir kasdien rinko savo keturių asmenų "tarptautinę" valdybą) .
Akademinė ir vakarinė programa. Programos pagrindai buvo trejopi: dienos "akademinė" programa, vakarinė programa ir stovyklos užsiėmimai.
Akademinė programa buvo numatyta dvejopa: paskaitos ir simpoziumai - diskusijos. Paskaitininkais planuota kviesti sričių žinovus ir kongreso paskaitininkus, kasdien po du asmenis. Kadangi stovykloje numatyta daug dalyvių, tai numatytos dvi eilės popietinių simpoziumų su diskusijomis. Šie simpoziumai stovyklos raštinės sudaryti pagal dalyvių pasisakymus registracijos lapuose, kuriuose atspaustos 21 kongreso bei Jaunimo Metų temos. Kiekvienai dienai parinkta pagrindinė tema, prie kurios derintųsi dvi bendros paskaitos ir visa eilė diskusijų. Dienų vedamosios mintys: birželio 26 — lietuvių jaunimas laisvajame pasaulyje, birželio 27 — jaunimas ir lietuvių kultūra, birželio 28 — lietuvių jaunimas Lietuvoje ir Lietuva dabar, birželio 29 — lietuvių jaunimas ir politika; Lietuvių Bendruomenė. Pagal pirmųjų 150 užsiregistravusių pageidavimus, daugiausia domėtasi šiomis diskusinėmis temomis:
(85) Kaip keičiamės svetimoje aplinkoje (kongrese pranešimas vn.l)
(70) Jaunimo problemos (sausis, Jaunimo Metų tema)
(66) Jaunimo stovyklos (rugpjūtis)
(62) Jaunimo organizacijos ir visuomenė (lapkritis, simp. VILI)
(59) Lietuvių jaunimo veidas tautoje ir tremtyje (paskaita VI.30) (57) Nutautinimo procesas Lietuvoje (simp. VII.2) (56) Laisvinimo darbas ir jaunoji karta (birželis, simp. VILI)
(54) Gyvenimas trijose kultūrose (53) Lietuvos ir rytų Europos padėtis (simp. VII.2) (52) Aukštojo mokslo svarba (spalis) (51) Lietuvių veikla visame pasaulyje (pranešimai, VILI)
(50 Lietuviškoji šeima (gegužė) (48) Sportas (lapkritis, simp. VILI) (45) Kovos už laisvę (birželis, simp. Komunizmo metodika, VILI)
(44) Lituanistinis lavinimas (rugsėjis, simp. VILI) (43) Pragmatinė generacija ir tautinė ištikimybė (simp. VII. 2)
(38) Religija jauno žmogaus gyvenime (gruodis, simp. VILI)
(34) Lietuvių Bendruomenė (rugsėjis, įtraukta simp. VILI)
(34) Lietuvių ir jaunimo spauda (balandis)
(21) Lietuvių Taikos Tarnyba (įtraukta simpoziume Jaunimas, jo organizacijos ir visuomenė, VII. 1)
(14) Lietuvos Vyčiai (simpoziumas, VILI) Kiekvienas dalyvis pažymėjo iš 21 temos apie 4.
Techninis programos sudėstymas iš tokių sudėtingų sąrašų nelengvas. Visi simpoziumai numatyti pastoviu laiku — 4 vai. p. p., jų numatyta apie 5-6, įvyko paprastai trys. Šalia bendros temos, kiekvienam (140 pirmųjų užsiregistravusių) nusiųsta smulkesnis planas, kurį programos skyrius numatė kiekvienai pagrindinei temai. Pvz., temai "Kaip keičiamės svetimoje aplinkoje" numatytos smulkesnės mintys: 1) kaip keičiamės kalboje, moksle, politiniame įsipareigojime, vedybų atžvilgiu, 2) kaip aplamai mus paveikia laisvojo pasaulio pažiūros, 3) jeigu keičiamės, kas neigiama, kas teigiama, 4) ar mes kartu keičiame ir svetimą aplinką? Kaip? Tokiu būdu nemaža dalis diskusinių temų buvo pravesta per tris dienas. Ketvirtosios (paskutiniosios) dienos temų vietoj įvyko bendras pasitarimas apie kongreso programą. Bendroje programoje paskaitininkų visai nebūta, nes nespėta su jais susisiekti. Stovykloje programą derino R. Petrikonytė ir J. Karasiejus.
Vakarinės programos — viena smagiausių stovyklos dalių. Principas, kuriuo jos pradžioje buvo planuojamos, buvo šis: kadangi dalyvaus didelis skaičius įvairių asmenų, o bet kokia programa su daugiau kaip 200 dalyvių nelabai pasiseka, reikėtų kas vakarą ruošti kelius panašaus pobūdžio vakarus. Pirma manyta juos pavesti atskiriems asmenims paruošti arba vietovėms. Dėl laiko stokos ruoša teko ideologinėms organizacijoms, su kuriomis jau buvo užmegzti geri tiesioginiai ryšiai. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių stovykloje išėjo, kad kelių vakarų iš karto pravesti buvo atsisakyta. Prie anksčiau dirbusių N. Vaičaitytės ir R. Pauliukonio prisidėjo dar R. Baliulis (Vokietija), D. Šimonytė, A. Kazlauskas ir N. Mališauskaitė (abu iš Australijos). Vakarai išėjo tokie:
šeštadienis (VI.25) — susipažinimo šokiai dviejose vietose (ruošė ateitininkai ir neolituanai)
Sekmadienis (VI.26) — literatūros - poezijos vakaras, ruoštas ateitininkų. Dalyvavo J. Aistis, A. Baronas, K. Bradūnas, B. Pūkelevičiūtė, A. Vaičiulaitis ir iš stovyklautojų.
Pirmadienis (VI.27) — "tarptautinis" vakaras, kuriame pasirodė beveik kiekvienas atstovaujamas kraštas ir organizacija: tautiniai šokiai, gyvenamojo krašto ir lietuviškos dainos ir kt.
Antradienis (VI.28) — laužas prie ežero, pravestas akademikų skautų.
Trečiadienis (VI.29) — stovyklos šokiai.
Sugalvota viena naujovė — parodyti filmų, kurie pritrauktų jų mėgėjus ar neramias dūšias po vakarinės programos. L. Baškauskas parinko eilę filmų, tarp jų Meko "Halleluyah the Hills". Rodyta ir Lapkričio 13 manifestacijos filmas.
Laikraštėlis "Dainavos šalies jaunų žmonių padavimai" ėjo ir stovyklos metu. Korespondencijomis į spaudą rūpinosi A. Valaitytė ir D. Labutytė. Sporto varžybas pravedė A. Kleinaitis. Daugelis liko tose pačiose pareigose, kurias ėjo studijų savaitėje.
Sekmadienį, birželio 26, buvo stovyklos šventė — 10:30 koncelebruotos šv. Mišios lietuviškai didelės brezentinės pastogės pavėsyje. Koncelebravo vysk. Pr.
Brazys, kun. V. Damijonaitis (Vokietija), kun. J. Margis (Argentina), kun. J. Staškevičius ir kun. G. Kijauskas SJ (abu iš Kanados). Vyskupas Brazys pasakė pamokslą. Prie vėliavos kalbėjo PLB pirm. J. Bačiūnas, PLB vicepirm. St. Barzdukas, PLB vicepirm. jaunimui Vyt, Kamantas, V. Kleiza (JAV LB valdybos vardu), A. Zaparackas, PLJK komiteto pirm. Antradienį vietinio miestelio klebonui ir išvykstančiam vysk. Braziui padainuota dainų, jau vėliavą nuleidus, o trečiadienį vėliavos nuleidimo metu girdėti aštuoni įvairių kraštų himnai.
Pastovyklės vykdė savą programą ligi pietų, paskaitomis, pasitarimais ir kt. Tarp kalbėtojų buvo dr. V. Vygantas, kun. K. Trimakas, J. Miklovas, be to, visi dalyviai, neseniai iš Lietuvos atvykę. Pastovyk-lėms vadovavo R. Jakubauskas (skautų), Arv. Barzdukas (ateitininkų), E. Kavaliūnaitė (neolituanų), K. P. žygas (LSS).
Reikėtų dar pridėti šį tą iš ūkinės srities. Pagal nuomos sutartį su Dainavos administracija, PLJK Komitetas studijų savaitei ir stovyklai išnuomavo visą stovyklavietę. Pastatuose gyventi galėjo apie 140 asmenų, nes dalis kambarių dr. A. Damušio vardo namuose ("Baltuose Rūmuose") buvo paversti į raštines, sandėlius, skaityklą, muzikos kambarį, redakciją ir laikraštėlio spaustuvę. Teko nuomoti vieną palapinę susirinkimams ir apie 10 didelių palapinių stovyklautojams, išsisklaidusių pagal keturias pastovyklės abejose ežero pusėse. Kadangi Dainavoje paprastai stovyklauja iki 150 stovyklautojų, virtuvė nėra pajėgi maitinti daugiau kaip iki 250. Todėl buvo pakviesta maitinimo bendrovė, kuri pristatydavo maistą tris kart per dieną. Stovyklos mokestis buvo 26 dol. visam laikui, 20 dol. atvykstantiems toliau negu 1000 mylių, iš kitų atvykstančiųjų mokestį padengti numatė JAV LB.
Stovykla — ir kas po jos? Trumpalaikiai tikslai atsiekti — pasiruošta kongresui. Dalis dalyvių įsijungė į ilgesnio laikotarpio planus Lietuvių Bendruomenėje, Studentų Sąjungoje ar savoje organizacijoje. Visi susipažino su kitais vienminčiais iš daugelio kraštų, kitų vietovių ar net savos vietovės. Išmokta daug naujų dainų iš kitų kraštų lietuvių jaunimo, susibūrė panašių interesų asmens (besidomį lituanistika, stovyklomis, menu ...). Objektyviai nuotaikas aprašyti būtų sunku, bet manoma, kad dauguma stovykla patenkinti ir norėtų vėl tokioje dalyvauti.
Galima sakyti, kad stovykla prasidėjo ne birželio 25, bet 1965 lapkričio mėn. studentų suvažiavime (ar net anksčiau). Taip ji ir nesibaigė birželio 30 ar po kongreso. Artimoje ateityje tikimasi nors dalį programos dalykų ir jais susidomėjusių JAV bei Kanados studentų įtraukti į Lietuvių Studentų Sąjungos XVI visuotinio suvažiavimo (1966 lapkričio 24-27 Toronte) programą, pilniau išstudijavus registracijos anketas. Reikės ir toliau smulkiau plėsti užmegztus ryšius su kitais kraštais, vieni kitiems padėti, dirbant bendrą darbą.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
