Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Vašingtono katalikų Nekalto Marijos Prasidėjimo šventovėje pašventinta siluvos Marijos koplyčia, įrengta vysk. V. Brizgio iniciatyva ir rūpesčiu. Rugsėjo 3 vysk. V. Brizgys pakonsekravo šios koplyčios altorių ir prie jo atlaikė pirmąsias mišias. Kitą dieną, rugsėjo 4, vyko Šiluvos Marijos koplyčios dedikacijos pagrindinės iškilmės, kuriose dalyvavo Baltimores kardinolas L. J. Shehan, Vašingtono arkivyskupas P. A. O'Boyle, Čikagos arkivyskupas J. P. Cody, Detroito arkivyskupas J. F. Dearden, lietuviai vyskupai V. Brizgys, P. Brazys ir C. Salatka, apie 100 lietuvių kunigų ir apie 6000 pasauliečių. Vašingtono arkiv. P. A. O'Boyle pašventinus Šiluvos Marijos koplyčią, prie didžiojo altoriaus pontifikalines mišias aukojo vysk. V. Brizgys, o pamokslą pasakė prel. L. Mendelis. Šia proga pop. Povilas VI atsiuntė vysk. V. Brizgiui laišką, skirtą visiems lietuviams.

Šiluvos Marijos koplyčios nuotraukomis iliustruojame šį numerį, o kitame numery bus plačiau aprašytas ir šia proga vykęs religinis kongresas.

— JAV senatas spalio 22 priėmė rezoliuciją (H. Con. Res. 416), kuri ragina JAV prezidentą kreiptis j pasaulio opiniją ir ją panaudoti Pabaltijo valstybių teisėms atstatyti. Atstovų rūmai šią rezoliuciją jau pernai buvo priėmę.

Jaunime. — Religinio kongreso
metu Vašingtone rugsėjo 5 jaunimo sekcija surengė simpoziumą "Jaunimas ir religija mūsų laikų priešreliginėje įtampoje", šią temą referavo stud. Vyt. Radzivanas, o diskusijoms vadovavo stud. K. čižiūnas. Diskusijose dalyvavo vysk. V. Brizgys, vysk. P. Brazys, MIC, dr. S. A. Bačkis, J. Bačiūnas, V. Čižiūnas, A. Mažeika ar., Arv. Barzdukas, kan. V. Zakarauskas. Kaip "Tėviškės žiburiai" pastebėjo, "kalbėjo daugiausia vyresnieji, nes jų daugiau ir buvo'. Euvo priimtas pareiškimas, kuriame išpažįstamas tikėjimas į Dievą, Kristų ir Jo Bažnyčią taip toliau formuluojamas: "Mūsų tikėjimas ir religinis gyvenimas yra mūsų pačių giliu įsitikinimu ir laisvu apsisprendimu priimtas kaip esminė ir prasmūsų gyvenimo ir veikimo dalis. Mes savo tikėjimu didžiuojamės ir stengiamės juo gyventi. Mes laikomės Kristaus ir Jo Bažnyčios paskelbtų doros dėsnių savo asmeniškame, viešajame ir visuomeniniame gyvenime. Mylėdami savo artimą Kristaus meile, mes gerbiame visų įsitikinimų, visų tautų, rasių ir visų religijų žmones. Svarbiausia vertindami žmogaus asmenybę, mes visuomet rūpinamės, kad kuo daugiau žmonių būtų Kristaus sekėjais savo gyvenime ir savo veikime".

Taip pat priimtas toks kreipimasis į pavergtosios Lietuvos jaunimą: "Mes suprantame ir su nepaprasta rimtimi atjaučiame jūsų gyvenimo sąlygas ir jūsų patiriamus sunkumus savo tikėjimą išpažįstant. Mes jus ypatingai mylime ir džiaugiamės, kad jūs neprarandate sąžinės balso garbinti, išpažinti, pažinti ir mylėti savo Kūrėją ir Atpirkėją Dievą. Jei jūs ir negalite tikėjimo laisvai pasirinkti bei jo viešai praktikuoti, viduje jūs tikėjimą išlaikote, laukdami dienos, kada, laisvai gyvendami, galėsite šį pažinimą stiprinti ir atvirai išreikšti. Mūsų draugiškas linkėjimas, kad toji diena greitai ateitų, yra svarbiausias laisvėje gyvenančių lietuvių žodis jums. Mes norime, kad jūsų sąžinės laisvė būtų skubiai pripažinta, kaip kad ją turime mes ir milijonai laisvų žmonių.

Pavergėjų atskirti jūs ir mes netapkime priešais, bet visada jauskimės vienos lietuviškos tautos nariais. Kai mes išgirstame jūsų balsą, mes stengiamės jį suprasti ir, jei galime, jums padėti. Kai jūs girdite mus, būkite tos pačios minties, nes yra tik viena tiesa, vienas Dievas ir vienas amžinas gyvenimas. Mėginkite savo gyvenime atskirti tiesą nuo melo, teisybę nuo apgaulės, tikrą mokslą nuo visa iškreipiančios propagandos".

—    Hamiltono tautinių šokių grupė Gyvataras (vadovė G. Breichma-nienė) rugpiūčio 19 dalyvavo Saska-čevano provincijos sostinėj Reginoj įvairių tautybių meno festivalyje. Rengė Kanados etninio meno taryba, sudaryta prie Kanados šimtmečio komisijos, tai ir kelionė iš Hamiltono į Reginą buvo kanadiečių valdžios apmokėta. Grįžtant rugpiūčio 21 buvo sustota dar Manitobos provincijos sostinėje Winnipege, kur bendrai su ukrainiečiais surengtas pasirodymas.

—    Waterburyje rugsėjo 17-18 suruoštos JAV rytinio pakraščio jaunimo studijų dienos kritiškai apžvelgti Jaunimo Metų, ypač praėjusio kongreso, pasiekimus ir aptarti tolimesnę jaunimo veiklą. Dalyvių buvo apie 50. Nutarta suorganizuoti Atlanto pakraščio lietuvių jaunimą, sudarant jaunimo seniūnijas LB rėmuose; pabrėžtas reikalas užmegzti stipresnius ryšius su senesniųjų ateivių organizacijomis, o taip pat traukti bendrojon jaunimo veiklon ir neakademinį jaunimą; rūpintasi plačiau informuotis apie komunistinės veiklos metodus ir antikomunistinėje veikloje bendradarbiauti su amerikiečių jaunimo patriotinėmis organizacijomis; pareikštas nepasitenkinimas, kad Jaunimo kongreso nutarimuose nebuvo griežto pasisakymo už Lietuvos nepriklausomybę, nebuvo pasmerktas religinis persekiojimas Lietuvoje, nebuvo pareikšta nusistatymo prieš komunizmą. Suvažiavimui pirmininkavo L. Bražėnaitė, sekretoriavo R. Keniausytė ir J. Liutkus. Organizacinius suvažiavimo reikalus tvarkė G. šlapkūnas ir kt.

—    Prie PLB suorganizuotą jaunimo sekciją sudaro A. Saulaitis, SJ, V. Kamantas, J. Gailiušytė, M. Lenkauskienė, V. Kleiza ir iš Kanados G. Rinkūnaitė.

—    Studentų ateitininkų sąjungos centro valdybon 1966-67 mokslo metams išrinkti: pirm. Eimutis Radžius, A. Sužiedėlis, V. Noreikaitė (sekr.), R.Silgalis, R. Salytė (Gaudeamus redaktorė), D. Muraškaitė, V. Svotelytė ir I. Damušytė. Dvasios vadu pakviestas kun. K. Pugevičius.

—    Vokietijos lietuvių studentų sąjungos valdybą šiems mokslo metams sudaro pirm. R, Baliulis, G. Bauras ir B. čepulevičius.

Mirtys. Čikagoj rugsėjo 3 mirė teisininkas Brunonas Bušackis. Buvo gimęs 1909 Raseiniuose, kur baigė ir gimnaziją (1929). Teisės studijas baigė Kaune 1936, po karo jas gilino Freiburge i. Br. Domėdamasis istorija, "Naujienų" atkarpoje paskelbė eilę platesnių straipsnių apie Raseinius (1957), Lafayette (1952), XVIII-XIX a. laisvės kovotojus ir slaptuosius sąjūdžius (1958-59) ir kt. Atskirai išleido brošiūrą apie M. Mažvydą (1963). Buvo parengęs platesnę studiją apie Mikalojų Radvilą Juodąjį.

—    Floridoj, North Palm Beach rugsėjo 9 mirė rašytojas kunigas Stasius Būdavas. Gimė 1908 kovo 5 Papilėje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoj ir Kauno kunigų seminarijoj. Į kunigus įšventintas 1933, vikaravo įvairiose parapijose, nuo 1938 buvo Kaune vidurinių mokyklų kapelionas. Atvykęs j JAV 1947, pastoracinį darbą dirbo pirma Maine valst., paskui Floridoj. Pradėjo savo kūrybos bandymus skelbti nuo 1922. Debiutavo eilėraščių rinkiniu "Širdies stygoms virpant" (1926), bet toliau perėjo į beletristiką.   Lietuvoj   paskelbė   tris jaunimui skirtas apysakas (Už motinos meilę, 1928; Broliuk, nevirkdink seselę, 1928; Našlaičių Kalėdos, 1934) pora novelių ir apsakymų rinkinių (Širdys ir gėlės, 1932, išversta į lenkų k. 1937; Vidurnakčio svečiai, 1943), tris romanus (Mokytojas Banaitis, 1935; Loreta, 1936, JAV antras leidimas 1952; Sala, 1939). Išeivijoj sukūrė romaną "Uždraustas stebuklas" (1954, angliškas vertimas The Forbidden Miracle, 1955) ir dvi apysakas: "Varpai skamba" (1952) ir "Rūsti siena" (1959). Gausiai rašydamas periodikoje ir dalyvaudamas literatūros vakaruose, buvo žinomas šalia savo kartos M. Linkevičiaus, K. Zupkos ir kt. JAV, toli gyvendamas nuo lietuviškųjų centrų, nebegalėjo aktyviau reikštis. Būdinga idealistiniu nusiteikimu, tam tikru sentimentalumu ir moralinėmis intencijomis, jo kūryba daugiau kreipėsi j jaunesniuosius skaitytojus. Iš romanų stipriausiu laikytinas bene "Mokytojas Banaitis". Verta jaunimui pasiskaityti ir apysakos "Varpai skamba" ir "Rūsti siena" susipažinti su knygnešių gadyne.

—    Paryžiuje rugsėjo 12 mirė diplomatas Eduardas Turauskas, eidamas 70-tuosius amžiaus metus. Buvo gimęs 1896 spalio 30 Endriejave, Kretingos aps. Vidurini mokslą ėjo Telšiuose ir Voroneže, kur 1917 baigė lietuvių gimnaziją. Studijas 1919 pradėjo Fribourgo universitete ir baigė 1926 Paryžiuje. 1926 buvo išrinktas Lietuvos III seimo nariu krikščionių demokratų sąraše. 1927-28 katalikų dienraščio Ryto vyriausias redaktorius, 1928-34 Eltos direktorius. 1934-39 nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministras Čekoslovakijai ir (nuo 1935) Jugoslavijai bei Rumunijai su rezidencija Prahoje. 1939-40 užsienio reikalų ministerijos centre politinio departamento direktorius, 1940-46 nuolatinis atstovas prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės patarėjas Berne. 1947 apsigyveno Prancūzijoj. Buvo uolus katalikų visuomenininkas. Ateitininkas nuo pat įsikūrimo, jis atstovavo Telšių kuopelei pirmojoj ateitininkų konferencijoj Kaune 1911. Voroneže 1916-17 pirmininkavo ateitininkų moksleivių kuopai. Vėliau ilgą laiką jis pirmininkavo Ateitininkų Federacijos tarybai (1927-34). Politiškai reiškėsi krikščionyse demokratuose. Po II pas. karo dalyvavo įvairiose egzilinėse organizacijose, veiksnių konferencijose, bendradarbiavo radijo programų rengime etc. Spaudoje reiškėsi nuo 1912, išvertė iš prancūzų k. pora katalikiškų veikalų, pats išleido brošiūrinių leidinių apie tautybę ir krikščionybę (1928), Tautų Sąjungą (1932)   ir   kt.   Prancūziškai išleido brošiūrą apie Baltijos valstybių likimą (Le sort des Ėtats Baltes, 1935).

—    Čikagoje rugsėjo 25 mirė pulkininkas leitenantas Jonas Martynas Laurinaitis. Buvo gimęs 1894 Šiaulių aps. Lietuvos kariuomenėje jis dirbo kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriuje nuo 1920 ligi 1940 sovietinės okupacijos, dažnai eidamas šio skyriaus viršininko pareigas ir dėstydamas lietuvių kalbą aukštojoj karo mokykloj. Bendradarbiavo karinėj spaudoj ir ją redagavo, suredagavo pora karinio auklėjimo veikalų, pats išleido "Lietuvos kariuomenė" (1928) ir "Mūsų kariškoji spauda" (1928). Vokietijoje su St. Barzduku ir dr. P. Skardžiumi parengė "Lietuvių kalbos vadovą" (1948).

—    Čikagoje spalio 3 mirė Jonas Bildušas, Steigiamojo seimo narys, liaudininkų veikėjas. Buvo sulaukęs 70 amžiaus metų.

Sukaktys. 70 amžiaus metų sulaukė gen. Stasys Raštikis, šiame numeryje jį paminime atskirai.

—    60 metų amžiaus šį pavasarį (gegužės 25) sulaukė teisininkas Antanas Diržys, ypač pasireiškęs neolituanuose, kurių puošnų jubiliejinį leidinį jis šiemet suredagavo. Tautininkų spaudoj reiškiasi kaip tautinės pasaulėžiūros ideologas. New Yorke rugsėjo 25 buvo surengtas jo pagerbimas, kuriame kalbėjo rašytojas St. Santvaras.

—    60 amžiaus metų šią vasarą (liepos 21) sulaukė prof. dr. Juozas Meškauskas. Čikagoje rugsėjo 25 surengtas jo pagerbimas, kuriame jį kaip visuomenininką apibūdino dr. A. Darnusis, kaip gydytoją — dr. K. Ambrozaitis. Gimęs 1906 Utenos aps., J. Meškauskas baigė Ukmergės gimnaziją 1927 ir Vytauto D. universiteto medicinos fakultetą 1933. Likęs asistentauti vidaus ligų klinikoje, 1937 jis įsigijo medicinos daktaro laipsnį, 1939 buvo pakeltas privatdocentu ir vėliau docentu, o 1941 — ekstraordinariniu profesoriumi, 1941-44 buvo medicinos fakulteto dekanu ir vidaus ligų klinikos vedėju. Dabar verčiasi gydytojo praktika Čikagoje. Yra paskelbęs eilę studijinių straipsnių Medicinos žurnale ir išleidęs tris atskirus medicinos veikalus. Dr. J. Meškauskas yra iš tų gydytojų, kurie neapsiriboja tik savo specialybe — nepamiršta esą žmonės tarp žmonių. Daug senųjų gydytojų pasižymėjo kaip visuomenininkai. Tačiau jų dauguma liko indiferentai, stokodami pasaulėžiūrinio intereso, ar atstovavo ateistiniam materializmui. Dr. J. Meškauskas Vytauto D. universitete buvo iš pirmųjų, kurie, neišsižadėdami krikščioniškojo tikėjimo, prasiveržė į akademinę karjerą. Vienas iš studentų ateitininkų Gajos korporacijos steigėjų ir jos pirmininkas (1929), jis pirmininkavo Vytauto D. universiteto studentų ateitininkų sąjungai (1930), JAV ilgus metus buvo Ateitininkų Federacijos tarybos pirmininku (1949 -57).

—    Rugsėjo 13 sulaukė 60 metų skautų veikėjas Antanas Saulaitis. Baigęs Šiaulių gimn., jis studijavo Vytauto D. Universitete ir tarnavo vidaus reikalų ministerijoje. Skautas nuo 1920, su trumpa pertrauka jis redagavo Skautų Aidą nuo 1929 ligi 1940. Pastaraisiais metais jis vėl šį pagrindinį skautų leidinį redaguoja.

—    Lietuvoj 60 metų sulaukė rašytojas Kazys Inčiūra, gimęs 1906 rugsėjo 25 Panevėžio aps. Nepriklausomybės metais jis reiškėsi visuose žanruose — poezijoj, beletristikoj ir pagaliau dramoj (pjesės Vincas Kudirka, Gimtojoj žemėj, libretai J. Karnavičiaus operai "Gražina" ir A. Račiūno operai "Trys talismanai"). Anksčiau buvęs ilgalaikis radijo pranešėjas (nuo 1934), po karo jis ak-toriavo Vaidilos ir Vilniaus dramos teatruose iki 1951. Vėliau jo biografijoje sovietinė enciklopedija palieka spragą, kurią, berods, užpildė ir Sibiro tremtis. Tik 1962 jam buvo leista išspausdinti eilėraščių rinkinį 'Prie Kauno marių", kurio didžiąją dalį, šalia atrinktų ankstyvesnių ir naujų eilėraščių, sudaro Kauno hidroelektrines stoties statybą poetizuojanti dramatinė poema "Mūšis prie Nemuno". 1964 išspausdinta ir Kauno teatre pastatyta biografinė pjesė "žemaitė".

Rašytojuose.
Santaros-Šviesos metiniame suvažiavime surengtame baltų poezijos vakare savo kūrybą skaitė estų rašytojas Ivar Ivask ir jo žmona latvė Astride Ivaška, iš lietuvių — J. Blekaitis, K. Bradūnas, M. Katiliškis, J. Mekas ir L. Sutema.

—    Latvių literatūros, meno ir kritikos žurnalas Jauna Gaita vieną savo numerį (58) paskyrė lietuvių poezijai ir menui.

—    Los Angeles rugsėjo 25 surengtas pagerbimas 60 amžiaus metų sulaukusiam rašytojui J. Gliaudai. Jį kaip rašytoją aptarė J. Tininis, o kaip visuomenės žmogų — St. J. Paltus. Ištraukų iš jo kūrybos paskaitė D. Mackialienė.

Teatraluose.
— Dalia Juknevičiūtė - Mackuvienė Santaros - šviesos suvažiavime rugsėjo 10 inscenizavo prieš penkeris metus žuvusio rašytojo A. Škėmos šventąją Ingą. Ji pati atliko ir Ingos vaidmenį. Ingos mylimąjį Skaidrą vaidino L. Barauskas.

—    Bostono dramos sambūris, vadovaujamas režisierės A. Gustaitienės, rugsėjo 24 Filadelfijoj gastroliavo su L. Fodoro "Brandos atestatu", o šiemet susiorganizavusi Bostono moderniojo teatro grupė spalio 9 Brooklyne Darbininko vakare suvaidino Thornton Wilder dramą "Mūsų miestelį", surežisuotą B. Kerbelienės.

Dailininkuose. — Toronto Šv. Jono parapijos namuose rugsėjo 3-11 bendroj parodoj rodė savo darbus tapytojas J. Pautienius ir skulptorius J. Dagys. Pirmasis buvo išstatęs 20 darbų (vieną iš jų įsigijo dienraščio "The Globė and Mail" redaktorius), antrasis — 12.

—    Clevelande Melvina Freedson galerijoj rugsėjo 13 - spalio 10 vyko Antano Vaikšnoro tapybos darbų paroda, kurioj buvo išstatyti 35 kūriniai. Tai buvo šio dailininko dešimtoji atskira: surengta paroda.

—    Windsoro Willistead meno galerijoj rugsėjo 14-29 vyko Vandos Pazu kaitės grafikos (daugiausia spalvotų raižinių) ir tapybos darbų paroda. Grafikos darbuose, sukurtuose dar Lietuvoje, vaizduoja tėvynės peizažus (Vilnių, Klaipėdą, Palangą), aliejinėj tapyboj bando kelią į abstraktinę dailę. Tai jos pirmoji paroda, 1965 atvykus iš Lietuvos i Kanadą. Baigusi Kauno meno mokyklą 1940, vėliau ji studijavo Vilniaus dailės akademijoj, o po karo mokytojavo Panevėžyje. 1947 buvo suimta ir ištremta į Sibirą, kur ligi 1956 buvo kalinta vienoj iš Vorkutos koncentracijos stovyklų.

—    Lietuvoje Vilniuje rugpiūčio mėnesį atidaryta dail. Viktoro Vizgirdos 97 tapybos darbų paroda. Paroda surengta iš dailininko darbų, likusių Lietuvos muziejuose ir pas gimines ir draugus. Taip pat Kaune surengta ir per karą mirusio dail. Antano Samuolio tapybos paroda. Abiejų šių dailininkų, kaip ir kitų arsininkų, kūryba anksčiau buvo niekinama kaip "dekadentinė", "formalistinė" etc. Dabar pradedama ją vadinti "ryškiu dailės palikimo puslapiu" (tokia antrašte A. Samuolio parodą, užsimindamas ir V. Vizgirdą, recenzuoja St. Budrys "Literatūroje ir mene" 1966.VII.20, nr. 34). Palankiai, tiesiog entuziastiškai, V. Vizgirdos nepriklausomybės meto kūrybą įvertino S. Budrys "Literatūroje ir mene" (nr. 39) ir R. Krukaitė
"Pergalėje" (nr. 9). Vikt. Vizgirda skaidrėmis supažindino Lietuvos dailininkus ir su JAV lietuvių dailės kūryba, kuri padarė didelio įspūdžio.

Iš visur.
X11-toji Kanados lietuvių diena įvyko Toronte rugsėjo 3-4. Pagrindinę kalbą pasakė dr. Alg. Budreckis. Koncertinėj programoj Br. Budriūno kantatą "Tėviškės namai" atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Varpo choras (vadovas St. Gailevičius) ir solistai J. Liustikaitė ir V. Verikaitis. Be to, programoj pasirodė tautinių šokių grupė Gintaras (vadovas J. Karasiejus). vyko sportinės varžybos ir kt. Išleistas atitinkamas leidinys, kurį parengė L. Švėgždaitė, kun. J. Staškevičius ir St. Vaštokas. Šią lietuvių dieną rengė LB Toronto apylinkė (pirm. Aug. Kuolas).

—    Los Angeles LB apylinkė (pirm. dr. F. Palubinskas) surengė lietuvių dieną rugsėjo 10-11. Koncertinę programą išpildė solistai St. Baras ir D. Stankaitytė. Buvo surengta P. Luko tapybos darbų ir kun. A. Kezio, SJ, foto nuotraukų parodos. Vyko įvairios sporto varžybos.

—    Dr. V. Vardys, Wisconsino universiteto profesorius, metams išvyko į Vokietiją rengti veikalui apie sovietinę tautybių politiką. Ateitininkų Federacijos tarybos pirmininko pareigose šiuos metus jį pavaduos Stasys Barzdukas.

—    Stasys Balzekas Čikagoje atidarė savo suorganizuotą lietuvių kultūros muziejų.

—    Lietuvių Fondo naują valdybą sudaro pirm. dr. A. Razma, A. Rėklaitis, dr. Z. Ašoklis, dr. VI. Šimaitis ir St. Rauckinas. Tarybos pirmininku išrinktas dr. Ged. Balukas, sekretoriumi — St. Rauckinas.

—    Lietuvių   Katalikų   Federacijos kongreso metu Vašingtone rugsėjo 3 centro valdybon išrinkti: pirm. K. Kleiva, dr. J. Meškauskas, dr. Ad. Darnusis, inž. A. Rudis, M. Reinienė, Alb. Dzirvonas, L. Šimutis, inž. D. Stakytė, kun. K. Trimakas, SJ, ir kun. Pranas Garšva, MIC. Dvasios vadu pakviestas prel. I. Albavičius.

—    Vytauto Beliajaus angliškai leidžiamas tautinių šokių žurnalas Viltis šiemet atšventė 25 metų sukaktį.

—    Čikagoj Brighton Parke spalio 2 Čikagos arkivyskupas John P. Co-dy pašventino naują švč. M. Marijos Nek. Prasidėjimo bažnyčią. Šioj parapijoj klebonauja prel. D. Mozeris

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai