Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ KATALIKŲ RELIGINIS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas


Kongreso ir koplyčios reikšmė
Rugsėjo 3-5 d. d. Vašingtone įvykęs lietuvių katalikų religinis kongresas yra vienas iš smarkiausių susijudinimų mūsų emigraciniame gyvenime. Jis išskirtinas dviem atžvilgiais — dalyvių gausa ir paminkliniu palikimu, arba Šiluvos koplyčia Amerikos katalikų žymiausioje šventovėje.

Sutelkti per 6000 lietuvių į vieną krūvą iš pokario metais retėjančios mūsų visuomenės tikrai jau nebėra eilinis įvykis. Tiesa, jų sutelkiama net daugiau į dainų šventes Čikagoje. Bet tai jau skirtingas sutelkimas — su aiškiu pramoginiu antspalviu. Į Vašingtoną pasisekė sukviesti didžiulę minią rimčiai bei maldai. Tai pagrindinis užmojis, kuriam buvo palenkti visi kiti pasirodymai kongreso dienomis.

Paminklinis palikimas — Šiluvos Marijos koplyčia, be abejo, yra dar didesnės reikšmės įvykis už patį kongresą, jeigu tik jį teisingai vertinsime. Pats kongresas savo trijų dienų rėmuose — tai iškilminga religinė manifestacija. Jos metu ir mes patys, ir kitataučiai galėjo aiškiai pastebėti, jog Amerikos lietuviai katalikai sudaro tvirtą tautinį vienetą, kuris suglaustom jėgom gali atlikti žymius darbus. Bet manifestacijos, kokiu švytėjimu jos besipuoštų, visados pri-ges sekančių įvykių šviesose. Panašiai bus ir su mūsų religiniu kongresu. Jisai lietuvių katalikų veikimui Amerikoje ypatingos vidinės įtakos, atrodo, neturės. Kongresas liks maldinga ir iškilni manifestacija savo dalyvių atminimuose.

Kas kita su Šiluvos koplyčia. Ji tikrai priklauso prie išskirtinų žygių, kuriuos atliko Amerikos lietuviai katalikai, šio meto lietuvių tautą supančioje tarptautinėje užmaršoje mes visom galiom stengiamės atšaukti į save pasaulio žvilgsnį ir net, jei galima, kuo nors įsiamžinti, šis troškimas Šiluvos koplyčia bene giliausiai ir bus išsipildęs. Turėti žymiausioje Amerikos katalikų šventovėje nuosavą kampą su tautinėm insignijom, įrašais ir meniškom religinėm vertybėm reiškia neišsakomą lobį, kurį šiuo metu sunku net įvertinti. Kas dabar numatys, kiek milijonų žmonių per metus sustos toje mūsų koplyčioje ir nulenks galvas maldai už Lietuvą! O kiek jų sustos tenai per dešimt ar šimtą metų! Tie žmonės bus iš įvairiausių Amerikos vietovių. Jų nestigs nė iš užsienio — Azijos, Europos, Pietų Amerikos... Tų lankovų širdyse įsirėš kankinės Lietuvos paveikslas, pažvelgus į tuos mūsų religinio meno kūrinius, simbolius bei įrašus. Tai nepalyginamai daugiau negu laikraštinė informacija. Su šia koplyčia Amerikos lietuviai katalikai savo tautai išgarsinti pagaliau pasiekė visuotinumo. Už tai didelė pagarba jos iniciatoriui ir statybos promotoriui vysk. V. Briz-giui. Taip pat ir visiems, kurie savo aukomis statybą rėmė.

Iš kitos pusės savo koplyčia Vašingtone mes ir pačiai Šiluvos Marijai laimėjome visuotinumo. Per šią koplyčią Dievo Motina išėjo į platų pasaulį kaip lietuvių tautinė madona. Popiežiaus Povilo VI laišku, išleistu religinio kongreso proga, buvo lyg ir išsklaidytos istorinės ūkanos, supusios Marijos apsireiškimo Šiluvoje žėresį. Tame laiške Bažnyčios galva atvirai pripažįsta Šiluvos faktą autentišku ir vertu visuotinio dėmesio. Tai svarbu mūsų tautos religinei konsolidacijai. Šiluvos stebuklas, turėjęs tokio  gilaus  poveikio  katalikybės raidai Lietuvoje, remiasi mūsų gimtąja žeme. čia nieko nerasime pašalinio, priklausančio kitų tautų dvasinei nuosavybei. Šiluvoje viskas sava, miela ir paprasta, bet sykiu ir taip didinga bei graudu. Marijos ašaros apsireiškimo valandoje dėl Lietuvos privalo tapti mums, katalikams, nauju motyvu mylėti savo tautą ir priešintis svetimom srovėm.


Pagaliau Šiluvos koplyčia Vašingtone, kaip jau užsiminta, dar sykį paliudija Amerikos lietuvių katalikų tvirtą jėgą. Per kelis metus surinkta virš 300.000 dol. be jokio triukšmo, be vaidų, be kontraversinių išmetinėjimų. Jeigu tokie šen bei ten pradžioje ir pasitaikė, tai veikiai aprimo ir aukų telkimo žygis ritosi sklandžiai, žinoma, žvelgiant į tokią gausią pinigų sumą lengvai gali kilti pagunda išmetinėjimui, šiaip juk gyvename nepritekliuose. Ne vienas tautinis reikalas šaukiasi didelių sumų. Bet čia atsimintina vienas dalykas — aukos Vašingtono koplyčiai nenusilpnino mūsų nei finansiškai, nei dvasiškai. Jos tik paliudijo, kad yra uždavinių, kuriems vykdyti reikia atrasti tinkamą laiką ir tinkamą formą. Tai Šiluvos koplyčios atvejis. Lietuviai katalikai yra religingi ir dosnūs dvasiniams reikalams. Šiluvos koplyčios dvasinis tikslas su tautiniu antspalviu pataikė tiesiai į katalikų dvasiškijos bei pasauliečių širdis. Ši religinės išraiškos forma taip pat išplūdo tinkamu laiku. Senoji karta dar nėra išmirusi ir lengvai pasiekiama per parapijas net nutautusiose vietovėse. Vėlesnioji karta jau yra gerai prasigyvenusi ir beįprantanti aukoti. Visa tai laimingai nulėmė Šiluvos koplyčios statybą Vašingtone. Atsiminkime: tos aukos vis-tiek nebūtų suplaukusios kitam tikslui.

Kongreso eiga
Dabar, grįžtant prie paties religinio kongreso, išvengti nesusipratimams dar sykį verta pabrėžti, jog tai buvo milžiniška maldinga manifestacija, o ne kokios studijų dienos. Toje šviesoje lengva išvengti priekaištingos kritikos rengėjams ir susidaryti teisingą įvykio vaizdą. Toks mišrios publikos sambūris, aišku, geriausiais norais negalėjo virsti išsamių studijinių paskaitų proga. Siekta pasitarnauti visiems. Labiau išsilavinusiems ruošta sekcijos, simpoziumai, net LKM Akademijos suvažiavimas su dviem studijinėm paskaitom. Bet studijinėje kongreso programos dalyje rodėsi tik mažuma. Didžiuma telkėsi iškilmingose manifestacijose šventovėje ir Hiltono viešbučio salėse. Religinio kongreso programoje buvo ir pasaulietiškų dalykų. Bet jie visi jungėsi į bendrą rimtį, liudijančią, kad čia vyksta kažkas labai svarbaus. Net jaunimas, kuris dalyvavo religiniame kongrese Vašingtone, elgėsi visai kitaip, negu savo kongrese Čikagoje. Šiuo atžvilgiu tikrai buvo ko pasigėrėti.

Žymint kongreso eigą programiškai, vaizdas yra toks: rugsėjo 3 d. apie 12 vai. rengimo komiteto pirm. prel. Jonas Balkūnas atidarė spaudos parodą. Po jo trumpai kalbėjo T. L. Andriekus, O F.M. apie lietuviškos spaudos skaudžią dalią. 2 vai. vyko LRK Federacijos metinis suvažiavimas. Jį tenka laikyti tik religinio kongreso detale. Laikas praleistas daugiariopų sveikinimų rutinoje. Po to vyko Lietuvių Kunigų Vienybės posėdis, kur gvildenta einamieji religinio veikimo reikalai. 5 vai. apie 2500 žmonių susirinko į Šiluvos koplyčios altoriaus konsekravimo iškilmę. Konsekracijos apeigas atliko ir mišias atlaikė vysk. V. Brizgys. Pamokslą sakė prel. L. Tulaba. Vakare apie 8 vai. Hiltono viešbuty buvo muzikos - literatūros vakaras. Jo programą čia pateiksime, bent kaip dokumentinę medžiagą.

Programą pradėjo New Yorko lietuvių vyrų choras, vadovaujamas VI - Baltrušaičio.
Choras padainavo: Tėve mūsų — J. Gruodžio, Atsisveikinimas (žodžiai A. Vienažindžio) — A. Kačanausko, Oi toli, toli (liaudies daina) — T. Brazio, Anoj pusėj Nemunėlio (liaudies daina) — J. čiausko, Aš pas tėvelį (liaudies daina) — K. Banaičio, Tėvynei (žodžiai J. Mažeikos) — B. Budriuno, Gratulamur tibi — J. Naujalio — VI. Budrecko.
Vakaro solistais buvo: Prudencija Bičkienė, Roma Mastienė, Antanas Pavasaris ir Jonas Vaznelis.

Pirmoje dalyje dainavo: Antanas Pavasaris — Sveika Marija — Br. Budriūno ir Oi greičiau greičiau (iš "Išeivio" operetės) — St. Šimkaus; Roma Mastienė — Tušti paliktieji namai (žodžiai K. Bradūno) — J. Štarkos ir Kada gi lietuvi (žodžiai J. Steponaičio) — J. Žilevičiaus.
Antroje dalyje: Prudencija Bičkienė — Už klystančius žmones (žodžiai Maironio) A. Kačanausko, Vai eičiau (žodžiai Putino) — VI. Jakubėno. Jonas Vaznelis atliko solo: Giesmė į Švč. Panelę — J. Naujalio, Dzūkų kraštas — A. Vanagaičio, aranžavo VI. Jakubėnas.

Prudencija Bičkienė ir Roma Mastienė padainavo duetą: Meilė tėvynės nemari (žodžiai J. Margalio) — J. Naujalio.

Solistų kvartetas atliko Tikinčiųjų maldą (žodžiai VI. Budrecko) —- J. Gaidelio. Šis kūrinys buvo specialiai šiam kongresui parašytas.

Solistam akompanavo Aleksas Mrozinskas. Jis paskambino ir solo Čiurlionio Tris preliudus ir Nokturną.

Literatūrinei daliai laiko buvo skirta nedaug. Regina Petrutienė-Norvaišaitė paskaitė ištraukas iš Sibiro maldaknygės, Bronius Balčiūnas — eil. Sopulingoji Motina — L. Andriekaus ir Aušros Vartų Marijai — B. Brazdžionio; Vitalis Žukauskas — Senelio skunddas — Maironio ir Veronika — A. Jasmanto.

Kaip regime, literatūrinė programa buvo visiškai nustelbta choro ir solistų.

Rugsėjo 5 d. iki ankstyvos popietės nieko nebuvo, išskyrus LKM Akademijos suvažiavimą su dviem istorinėm paskaitom: Tėv. J. Vaišnoros, M.I.C. — Šiluvos šventovės reikšmė Lietuvai ir Tėv. V. Gidžiūno, O.F.M. — Žemaičių krikštas.

2 vai. virš 6000 žmonių (kiti mano virš 10.000) minia jau buvo Nekalto Prasidėjimo katedroj, kur turėjo įvykti Šiluvos koplyčios šventinimas. Jos šventinti į katedrą žengė apie 100 lietuvių kunigų su savo trim vyskupais: V. Brizgiu, P. Braziu, M.I.C. ir Ch. Salatka. Procesiją savo dalyvavimu papuošė Baltimores kardinolas L. Suenan, Čikagos arkivysk. J. Cody, Vašingtono arkivysk. P. O'Boyle, Detroito arkivysk. J. Dearden, Vašingtono Katalikų universiteto rektorius vysk. W. McDonald, ir vyskupai Spencer iš Vašingtono bei Swanstrom iš New Yorko. Koplyčią pašventino Vašingtono arkivyskupas. Mišias prie katedros didžiojo altoriaus laikė vysk. V. Brizgys. Sveikinimo žodį tarė arkivysk. P. O'Boyle. Perskaitytas šv. Tėvo laiškas lietuviams, adresuotas vysk. V. Brizgiui. Anglų ir lietuvių kalbom pamokslus pasakė prel. L. Mendens iš Baltimorės. Naujalio mišias Vulnerum Christi giedojo Dainavos ansamblis, Lietuvos Vyčių choras ir A. Stephens ansamblio dainininkės. Dirigavo P. Armonas. Vargonavo M. Mondeikaitė ir V. Vasyliūnas.

Pamaldos buvo įspūdingos, bet užsitęsė ilgai. Apgailėtina, kad apeigų gausoje šv. Tėvo laiškui lyg ir neteko užpelnyto dėmesio. Būtų buvę labai įspūdinga, jeigu tas laiškas būtų buvęs perskaitytas sakykloje, visiems iš pagarbos atsistojus. Tai retenybė, kad popiežius rašytų tiesiogiai lietuviams. Iškėlus į tinkamą aukštumą šv. Tėvo žodį, kuriame gi viskas buvo apie Šiluvą pasakyta, nebebūtų reikėjų nė angliško pamokslo, dar labiau pratęsusio ilgas pamaldas.

Tuojau po iškilmingų mišių visi dalyviai turėjo rinktis į Katalikų universiteto sporto salę iškilmingam posėdžiui. Matyt, žmonės privargo pamaldose ir jų susirinko nelabai daug. Iškilmingam posėdžiui vadovavo A. Rudis, paskaitą "Mūsų pareigos persekiojamai Lietuvai" skaitė vysk. P. Brazys, M.I.C. Jungtiniai parapijų chorai, diriguojant A. Aleksiui ir A. Kačanauskui, pagiedojo keletą giesmių.

Po iškilmingo posėdžio Hiltono viešbuty kongreso dalyviai iš visų pusių rinkosi vaišėms. Jose dalyvavo daug žymių asmenų, dvasiškių ir pasauliečių tiek lietuvių, tiek kitataučių. Pagrindines kalbas pasakė arkivysk. J. Cody iš Čikagos, Lietuvos atstovas Amerikai J. Kajeckas ir vysk. V. Brizgys. Po vakarienės buvo muzikinė programa, išpildyta Dainavos ansamblio, diriguojant A. Armonui. Programa buvo tokia:

Šiluvos Marijos garbei trilogija: Juodbruvė mergaitė (žodžiai A. Jasmanto) — J. Bertulio. Solo dainavo Roma Mastienė. Nenuženk nuo akmens (žodžiai K. Grigaitytės) — Br. Markaičio, S.J., solo — Prudencija Bičkienė: Lietuvos Karalienė (žodžiai EI. Tumienės) — J. Kačinsko (nedainuota).

Solo dar dainavo A. Pavasaris — Jau žirgelis pabalnotas (žodžiai K. Inčiūros) — J. Dambrausko.
Choras su soliste Prudencija Bičkienė padainavo: Marija (žodžiai A. Karvelytės) — J. Strolios, su solistu Jonu Vazneliu — Parveski, Viešpatie (žodžiai P. Jurkaus) — J. Strolios. Pabaigai — Šiaurės pašvaistė (žodžiai B. Brazdžionio) — St. Sodeikos, aranžavo VI. Jakubėnas.

Visą religinio kongreso muzikos programą tvarkė ir koordinavo kun. VI. Budreckas.

Po banketo, kuriame dalyvavo apie 2000 asmenų, dauguma jų išvyko namo. Kiti į tolimesnes vietas iškeliavo tuojau po pamaldų. Paskutinė religinio kongreso diena — rugsėjo 5 — liko negausi dalyviais. Įvairiose Hiltono viešbučio salėse vykę jaunimo, pašaukimų, vargonininkų ir moterų posėdžiai jau mažai kuo besiskyrė nuo eilinių susibūrimų seimuose. Į kongreso uždaromąjį posėdį susirinko apie 200 žmonių. Posėdžiui vadovavo prel. J. Balkūnas. Kalbą apie pasauliečių apaštalavimą pasakė vysk. V. Brizgys. Pabaigoje perskaityta kongreso vieša deklaracija ir sugiedotas Lietuvos himnas.

Tuo ir baigėsi šis atmintinas Amerikos lietuvių katalikų įvykis. Jis pareikalavo iš rengėjų, vysk. V. Brizgio, prel. J. Balkūno ir taip pat viso komiteto, daug jėgų bei kantrumo. Taip pat pagarbiai paminėtini chorai, dirigentai, kompozitoriai, solistai ir eilinis žmogus, atlikęs tolimą kelionę ir pagal išgalę aukojęs religiniam labui. Bendro triūso vaisius yra šis kongresas ir Šiluvos Marijos šventovė Vašingtone, išpuošta mūsų iškiliųjų menininkų, V. K. Jonyno, V. Kašubos ir A. Elskaus, kūriniais. Ta šventovė bus amžina mūsų tautos religingumo liudytoja Amerikos sostinėje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai