Žiemos Iliuzijos (keturi eilėraščiai) |
|
|
|
Parašė JUOZAS KRUMINAS
|
AUŠRA
Iš lėto suotėmis subyra.
Taip gera žemėje visoj.
Ir guli sniegas — rausvas, tyras,
Pirmoje rytmečio šviesoj.
Apsižvalgau aš ir galvoju:
Dar juk toli dienos pradžia,
žinau — tai tu nusišypsojai
šitam vidurnakty gūdžiam.
DANGUS
Matau — nė vieno debesėlio.
O begalinė tyluma.
Ir kaip gi šios dienos šešėliuos
Atokaitą surasti man?
Rodos kas ritina iš lėto
Į širdį akmenis sunkius.
Tai tavo akys žiūri kietos,
Kaip tolimas žiemos dangus.
SNIEGAS
Akis užmerkiu — svyra palmės
Ir juokias saulėje žolė.
Tu pasakyk man, argi galima
Tavęs šiam grožy nemylėt?
Ir aš galvoju: niekas, niekas
žiemos virš mūsų neišties.
Akis atmerkiu — guli sniegas
Ant gatvių, medžių ir širdies.
PŪGA
Tikrai pažįstu vėjo dainą,
Jinai lengva — vos vos girdėt.
Bet rodos man, kad pūga eina
Nuo žemės ligi pat žvaigždės.
Ir nuo sunkaus šios pūgos gausmo
Tu niekur nieko negirdi.
Ach, kad ji žemėje tesiaustų,
Tik ne širdy, tik ne širdy.
|