Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Žiemos Iliuzijos (keturi eilėraščiai) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KRUMINAS   
AUŠRA
Iš lėto suotėmis subyra.
Taip gera žemėje visoj.
Ir guli sniegas — rausvas, tyras,
Pirmoje rytmečio šviesoj.

Apsižvalgau aš ir galvoju:
Dar juk toli dienos pradžia,
žinau — tai tu nusišypsojai
šitam vidurnakty gūdžiam.

DANGUS

Matau — nė vieno debesėlio.
O begalinė tyluma.
Ir kaip gi šios dienos šešėliuos
Atokaitą surasti man?

Rodos kas ritina iš lėto
Į širdį akmenis sunkius.
Tai tavo akys žiūri kietos,
Kaip tolimas žiemos dangus.

SNIEGAS

Akis užmerkiu — svyra palmės
Ir juokias saulėje žolė.
Tu pasakyk man, argi galima
Tavęs šiam grožy nemylėt?

Ir aš galvoju: niekas, niekas
žiemos virš mūsų neišties.
Akis atmerkiu — guli sniegas
Ant gatvių, medžių ir širdies.
 
PŪGA

Tikrai pažįstu vėjo dainą,
Jinai lengva — vos vos girdėt.
Bet rodos man, kad pūga eina
Nuo žemės ligi  pat žvaigždės.

Ir nuo sunkaus šios pūgos gausmo
Tu niekur nieko negirdi.
Ach, kad ji žemėje tesiaustų,
Tik ne širdy, tik ne širdy.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai