Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kazys Bradūnas   
RYTAS
Sidabro paukščiai suplasnojo,
Sučiulbo aukso inkilai,
Ir ąžuoliniame altoriuj
Pragydo medžio angelai.

Išsprogo sienoje sienojai
Ūgiu pavasario žaliu.
Medines bažnytėlės rojuj
Širdis pavirto varpeliu.

VASARA
Guli kalvos tvankiam tingume,
Dega naktys be lašo rasos.
Aš meldžiuosi mėnulio tarme,
Aš grimstu į bedugnę šviesos

Nesutemstančio vasaros laiko,
Kur nėra valandų,
Kur įkaitę stiebai neišlaiko
Brandumo grūdų.

GENTIS
Mano gentį grūdina smūgiai —
Skamba skydas, apkaltas variu.
Aš jos buitį, kaip upę, geriu.
Po milžinkapių augančiais kūgiais
Gula kartos,
Kad vaikų vaikai
Gimtiį. grūdo gajumo.

RELIKVIJA
Užkeiktųjų lobių liūdnos dvasios
Pūdymų liepsnelėm lydi mus.
Ir mes randame, kur buvome užkasę,
Virstančius dirvožemiu stabus.

Kai-p relikviją ten paimam jų palaikus,
Vėl džiaugsmu ir išgąsčiu drebą . . .
Viešpatie, juos užmirštus ir paliktus
Kantriai saugojai, ligi riba
Tarp gyvybės ir mirties išbluko.

PJŪVIS
Čia velėna perkošta sūrumo.
Ji negenda —
Spindi kaip kristalas.
Čia renkasi vėlės prie stalo
Į pokylį šventą —
Tai prakaitas tėvų.

Šitie akmens persunkti spalvų —
Jos neblunka, Jos ryškėja, dega
Vėliavom likiminių kovų —
Tai brolių kraujas.

Šitie klodai plaujami šaltinių —
Jie nedžiūsta,
Niekad neužšąla.
Jų vandeniu vėlės prie stalo
Šlakstosi, baigdamos apeigas —
Tai motinų ašaros.

VAKARAS
Gruzda krosny kvepianti pluta.
Aš remiuos į skobnį vakarienės.
Aš tikiu, jog žemė nekalta,
Kad taip visos mūsų darbo dienos
Baigiasi be galo paprastai,

Kad liepsnos ir juodalksnio misterija,
Kerčią raudonai nušviesdama,
Ir mane, kaip duonos raugą, perėjo
Vėstančia prieš naktį šiluma ...
Viskas baigėsi be galo paprastai . . .
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai