Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PINIGAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dipl. ekon. J. Rečionis   
Jonas K. Karys: NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PINIGAI. Istorija ir numizmatika. New York, 1953. 255 f. Kaina $5.00

Jonas K. Karys atliko naują, didelį ir reikšmingą lietuvių tautos kultūrai darbą. Jo "Nepriklausomos Lietuvos Pinigai" nėra vien laisvosios Lietuvos pinigų istorija ir numizmatika, kaip oficialiai pažymėta, bet ir išgarsėjusio lito savo rūšies mokslinis "romanas". Vyriausiuoju veikėju čia tikrai žengia litas, sveikai gimęs, gražiai užaugęs ir jokių vėjų nepalenktas Neprikl. Lietuvos piniginis vienetas, o jo fone ir aplink: iš letargo prisikėlusi tauta, ekonominis chaosas pradžioje, spartus sveikimas, nedideliais maišais patyrimo, bet didelėmis lietuviškomis širdimis valdininkai, ministerial...

Buvęs artimai su Lietuvos pinigais susirišęs dipl. ekon. Jonas Karys (piniginių ženklų gamin. įstaigos vedėjas) pateikė mums retai taip nuodugniai apdirbtą veikalą: tiek turiniu, tiek jo pagrindimu, tiek stipriu ir kartu lengvu mokslišku stiliumi. Faktų išryškinimui panaudota apie 50 įvairiausių šaltinių bei veikalų.

"Nepriklausomos Lietuvos Pinigai" yra bene pats pirmutinis šios rūšies literatūroje visam pasauly veikalas, kuriame visi piniginiai ženklai — metaliniai ir popieriniai, ėjusieji Neprikl. Lietuvoj, aprašyti ir dar nuotraukomis pavaizduoti. Ne škicais ar (piešiniais, kurie dažnai pereina istorijon su klaidomis bei klaidelėmis, o tikrais, natūralaus dydžio vaizdais. Kas iš mūsų būtų kada pamatęs ar bent žinojęs, sakysim, Panevėžio revoliucininkų prieš tautos laisvę nukreiptus, 1918 m. skleistus popierinius "pinigus", jei ne J. Kario rūpestingumas? Kur šiandien, juoba kada nors vėliau, lietuvis galėtų pamatyti popierinius 1922 m. centukus, kai mūsų besikeliąs gyvenimui kraštas neturėjo iš ko pasigaminti monetų ?

Toliau — istorija, autoriaus apibūdinta objektyviai ir tiksliai.

Didelių audrų Lietuvos ekonominiame gyvenime ūžta. Valstybė kūrėsi iš nieko, šeši pirmojo kabineto ministerial (tiek jų ir tebuvo), pasidalinę pirmąją paskolą po 620 dolerių, pradėjo naujos valstybės rūmo statybą... Iš gyventojų neteko daug tikėtis, nes jie patys, karo nusiaubti, Raukėsi visokeriopos paramos. Okupanto primesti ostpinigiai per kelis metus pavirto į blogo popierio skutelius. Paskui, jau lito laikais, pasaulinės ūkio krizės, pinigų suirimas.

Kantrus lietuvis pakėlė viską. Audroms aprimstant, Lietuvos ūkinis gyvenimas šuoliais kilo augštyn, geryn. Ir tuomet, kai viso pasaulio valstybių pinigai galvotrūkčiais virto nuo savo auksinių pedestalų, Lietuva parodė savo stebuklą: litas nė nekrustelėjo! Tai retas įvykis žmonijos pinigų istorijoje, kuriuo mes su knygos autoriumi didžiuojamės.

Pradedant Rusijos caro rubliu, J. Karys sklandžiai perveda skaitytoją ne tik per minėtas audras, bet kartu ir per įvykius, surištus su svetimų pinigų krašte veikimo padariniais. "Neprikl. L. Pin." veikale sutalpintos visos reikalingiausios žinios apie visokių perėjūnų (pvz. bermontininkų) primestus "pinigus", apie vokiečių machinacijas Lietuvoje su ost-rubliais ir ostmarkėmis, apie tautinės valiutos išsivystymą ir įtaką krašto gerovei kelti; pagaliau, "kaip bolševikai parmušė litą". J. Karys laiku supratęs ir propagandinio elemento reikšmę tremties knygose: savo darbe jis lyg netyčia pavaizduoja bolševikų įžūlumą, klastingumą, žiaurumą; parodo kruopščiai surinktais skaičiais uždarbius ir kainas Lietuvoje prieš bolševikų okupaciją ir po jos; įtikina skaitytoją, kad maža, bet laisva, tauta gali kur kas geriau ekonomiškai verstis už didelį pavergtųjų tautų milžiną. Taip pat eilinis skaitytojas tik iš Kario veikalo sužinos, jog tariamai mažutės mūsų valstybės piniginis vienetas (litas) buvo daug didesnis už dvidešimt kitų valstybių, jų tarpe daug stambesnių (Argentinos, Brazilijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos) .

Labai vietoje J. Karys davė knygos santrauką angliškai. Joje svetimtautis išskaitys viską apie Lietuvos pinigus.

Sunku čia apie šią svarbią tremties raštijoje knygą viską smulkiai išsakyti. Tik ją pavartęs, pakartotinai skaitydamas, gerai į paveikslus įsižiūrėjęs (jų yra 160!), gali sieloje pajusti, kaip daug žmogus padaro, kai ryžtasi ir daro.

J. Karys tvirtina (psl. 157), jog laikinieji lito banknotai (1922) buvo atspausdinti Reichsdruckerei, Berlyne. Tuo tarpu anų laikų periodikoj buvo pastabų, kad tuos banknotus spausdino Otto Elsneris. Istorijos labui būtų naudinga (kad ir šiame žurnale) išgirsti autoriaus galutinę nuomonę apie tą faktą.

šiaipjau plyšių ar "nedasūdymo" bei "persūdymo" veikale nerasi. Matyt, specialisto darbas, apsišarvojusio mokslu, žiniomis ir, reikia pabrėžti, aštria plunksna.

"Nepriklausomos Lietuvos Pinigus" išleido "Aukselis". Tame žodyje yra labai patraukli paslaptis: viename laikrašty buvo pažymėta, jog tą "bendrovę" sudarė keli patriotai, o milžino dalį veikalo išleidimui, 3000 dol., davė autoriaus žmona, uždirbusi juos siuvykloj. Atspausdinta Tėvų Pranciškonų spaustuvėje, Brooklyne. Paveikslai galėjo būti ir ryškesni.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai