Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Šatrijos Ragana: SENAME DVARE. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   
Apysaka. Trečias leidimas. Išleido Baltija Toronte. 1951. 176 p.
Amerikoje yra leidyklų, kurios duoda tik klasikus. Atrodo keista,— kas gali išpirkti, — bet jos gerai verčiasi ir kas metai išspausdina naujas klasikų laidas.

Kūrinių niekas aklai nekartoja. Kiekvienas yra per naują suredaguojamas, patobulinamas, papildomas moderniais įvadais ir komentarais, nes gyvenimas nuolatos žengia pirmyn, gausėja žinios ir pažiūros į tuos pačius veikalus, pagaliau keičiasi ir spaudos technika.

"Baltija" išleido Šatrijos Raganos-Marijos Pečkauskaitės "Sename dvare". Atrodo, kad ji sumanė duoti mūsų klasikus ir pakartojo "Sakalo" bendrovės parengtą ir vokiečių okupacijos metais išspausdintą šios apysakos laidą.

Ta antroji laida buvo parengta tiksliai, nepakeičiant autorės nei kalbos nei stiliaus. Buvo suvienodinta tik vienas kitas mažmožis, pritaikant mokyklos praktikai. Leidinį redagavo A. Pauliukonis.

Trečioji laida yra tiksli antrosios laidos foto kopija, gražiai ir skoningai išleista ir daro tikrai malonų įspūdį.
Tačiau ji daugiau pritaikyta vyresniesiems skaitytojams, kurie jau žino apie autorę ir jos kūrybą. Mūsų gyvenimo sąlygos nūnai pagrindinai pasikeitė, pasikeitė ir skaitytojas, ypač jaunimas, kuris neturi lietuviškos mokyklos. Ir knygų taip nebegalime pateikti, kaip Lietuvoje, kada komentarus ir visokius įvadus atliko mokykla. Ir tiksliai foto būdu nukopijuota knyga jau nepatenkina skaitytojo.

Nežinia, kada galėsime išleisti kitus tos pačios rašytojos veikalus. Todėl būtinai reikėjo supažindinti su autorės gyvenimu, jos visa kūryba ir su pačiu kūriniu, praskleidžiant jo literatūrinę vertę. Šitoks įvadas kaip tik padėtų jaunimui suprasti ir įvertinti autorę ir pasigėrėti "Senojo dvaro" grožiu.

Kai Pečkauskaitė rašė "Senąjį dvarą", dar daugiau kas mokėjo lenkiškai, gerai pažino žlugusią dvaro kultūrą, bet dabar jau visa tai nutolę. Jaunimas nebemoka lenkiškai, nepažįsta tos romantiškos dvaro aplinkos, ir knyga gali būti nesuprasta. Todėl reikėjo išversti lenkiškas frazes, pridėti retesniųjų žodžių žodynėlį.

Ateityje, leidžiant kitus klasikų raštus, reiktų atsižvelgti į dabarties sąlygas ir juos per naują perredaguoti ir pritaikyti dabartiniam skaitytojui.    P. Jurkus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai