LIETUVOS ŪKIO ATSTATYMO STUDIJŲ KOMISIJOS DARBAI |
|
|
|
Parašė Administrator
|
Šis rotatorium spausdintas leidinys pasirodė 1951 metų vasario mėnesyje Bostone. Leidėjas yra Lietuvos ūkio Atstatymo Studijų Komisijos Prezidiumas, redaktorius — Juozas Audėnas.
šis pirmas Lietuvos Ūkio Atstatymo Studijų Komisijos Darbų sąsiuvinis parodo, kad dar yra idealistų, kurie, nežiūrint didžiausių sunkumų, imasi taip svarbaus ir taip labai naudingo darbo.
šio leidinio turinį sudaro: L. U. A. S. K. Prezidiumo pratarmė, inž. Pr. Drąsučio studija apie Lietuvos Elektros Ūkį, prof. J. Kaminsko straipsnis, raginantis darbo nenutraukti, inž. J. Dačinsko straipsnis, pavadintas: L. ū. A. Studijų komisija ir jos uždaviniai. Gale pranešimai.
Pratarmėje pasakyta: "Lietuvos ūkio Atstatymo Studijų Komisija šiuo leidiniu pradeda spausdinti Krašto atstatymo reikalais paruoštus darbus. Tas studijas tektų laikyti Planavimo Komisijos pradėto darbo tąsa. PI. K-jos išleistoji knyga "Išlaisvintos Lietuvos Ūkis" talpina programinę medžiagą. Ten paskelbtos gairės ir programos yra kolektyvinio darbo vaisius. Kolektyvinis Lietuvos ūkio atstatymo reikalų nagrinėjimas buvo lengviau įmanomas Vokietijoje. Emigracija mūsų bendradarbius išsklaidė po visą pasaulį, tad šiuo metu kolektyvinis darbas sunkėja, nes dėl didelių atstumų į posėdžius ar konferencijas neįmanoma sukviesti didesnio bendradarbių skaičiaus. Atstatymo klausimais paruoštų darbų aptarimas platesniu mastu tėra įmanomas tik spaudos pagalba. Tais samprotavimais remdamosi Studijų Komisija ryžosi leisti savo leidinį, nors ir ribotame kiekyje, ir tuo tarpu jį spausdina rotatoriumi, bet ji mano, kad ir šiuo būdu tas darbas atliks savo uždavinius:
1) įvairiais ūkio klausimais bendradarbių paruošta vertinga medžiaga ir iškeltos naujos mintys neliks gulėti autoriaus ir komisijos stalčiuose, bet bus plačiau paskleistos tais klausimais besidominčiai visuomenei;
2) atskirų asmenų paruoštas ir viešai paskelbtas studijas specialistai galės nuodugniau aptarti, papildyti, o reikalui esant ir pakeisti;
3) Komisija tikisi, kad šie leidiniai paskatins bendradarbius baigti pradėtus darbus ir juos įgalins savo studijas paskelbti spaudoje; savo ruožtu tie leidiniai sužadins didesnį lietuvių visuomenės susidomėjimą krašto atstatymo reikalais;
4) tie leidiniai duos vertingos medžiagos ne tik Lietuvos ūkio atstatymo plano sudarymui, bet bus naudinga informacija ir mūsų politinėje kovoje." (Psl. 3—4).
Dipl. inž. Prano Drąsučio studija apie Lietuvos elektros ūkį yra paruošta kruopščiai. Tvirtinimus pailiustruoja diagramos, lentelės, statistikos, žemėlapiai. Autorius, pateikęs apžvalgą apie buvusį elektros ūkį Lietuvoje ir aptaręs trumpai galimybes jam vystytis išlaisvintoje Lietuvoje, siūlo eiti šitokiu keliu: "Pradžioje vandens elektrinės statomos tiktai ant mažesnių upių, labiau derinantis prie pradinio mažo elektros pareikalavimo, tiktai Kaunui aprūpinti statoma didesnė vandens elektrinė ant Neries ties Jonava ar tie Kaunu, ir Vilniui aprūpinti statoma didesnė vandens elektrinė ant Neries arti Vilniaus. Kitos stambesnės vandens elektrinės ant Nemuno ir Neries statomos vėliau, atsiradus pakankamam elektros pareikalavimui, kai pirmoj eilij pastatytos jau bus pilnai išnaudojamos ir pribręs reikalas statyti aukštojo įtempimo transporto tinklą, pagal pagrindinį "Lietuvos Energijos Komiteto" sudarytą elektrifikacijos planą". (Psl. 25). Toliau autorius kalba atskirai apie krašto elektrifikacijos vykdymo organizaciją, personalą, projektus, įrengimus ir medžiagas, lėšas ir įstatymus.
Prof. Kaminskas savo rašinyj ragina visus bendradarbius nekreipti dėmesio į skeptikus ir tuos, kurie su pašaipa žiūri į šį darbą, primindamas reikalą ruoštis ateičiai.
Ir šiuo leidiniu reikia tik pasidžiaugti ir palinkėti ištvermės taip sunkiame darbe.
Kun. Kazys Mažutis
|