Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K I. Jurgelionis   
Kl. Jurgelionis - Kalėdų Kaukė yra vyresnės kartos poetas. Jis gimė 1886 metais, studijavo kalbotyrą ir ilgesnis laikas gyvena Amerikoje. Yra išleidęs eilių knygą "Glūdi liūdi", kuri buvo tvirtai įvertinta Balio Sruogos. Be to, yra išvertęs "Macbethą" ir paskelbęs kitų raštų. Su savo poezija jau kuris laikas nebuvo rodęsis. Jo pažiūras apie poeziją skaitytojas ras šio numerio apžvalgoje.    Red.
 
DAINELĖ
Eisiu, eisiu pažiūrėti
Tavo žystančių gėlių
Ir su tavim pakalbėti,
Tart žodelių tau meilių.

Linksmos, gražios tavo gėles,
Tu gražiai jas augini,
Tulpes, rožes, našlaitėles,
Tu su jomis taip švelni.

Tarp gelių — gėlių mergaitė,
Daug gražesne už gėles,
Tu lelijų karalaite, —
Duokš man savo rankeles.

Dailios baltos tos rankelės,
Pabučiuoti jas saldu ...
Ir už tai gaida dainelės
Atsilygint tau žadu.


ŠI VALANDA

Alsuojanti, srauni, skaisti, meilinga,
Ši valanda tai visas amžius laimės.
Kaip oras ji apsupus žemę laiko,
Vienodai mūsų krūtines pripildo,
Kaip saulė šviečia mums ir mus sušildo,
Ir bėga kaip vanduo, nerūpestinga.
Ši meilės valanda mums visas amžius laimės.

"RHYME ROYAL"  *)

Ne todėl, kad senovė man rūpėtų,
Senovės stanza tau dabar rašau.

Ne todėl, kad ji man padėt galėtų
Išreikšt tai vis, ko Dievo tau prašau,
Dabar senovės stanza tau rašau.

Ji bus tik a č i ū  tau už sklypą rojaus
šioj žemėj su nežinia rytojaus.

-------
*) Vadinamasis "Rhyme royal" yra 14-to šimtmečio septynių eilučių s t a n c a — jambų pentámetro su ypatinga rimų tvarka: a—b—a—b—b—c—c. Turi būt rimto, bet trumpai išreiškiamo turinio. Pirmąsyk lietuvių kalboj vartojama, — bent kiek tai man žinoma.

VAKARINĖ TYLA

Kai lankoj gula vakarinė tyla
Ir tau su ja vos girdimai kalbu,
Kalbu ir greit nutylu: klausom, klausom,
Ir jaučiam Dievą netolies abu.

Kaip jstabu daboti žarą gęstant,
Alsuoti stebuklinga pasaka gamtos,
Ir susimąsčius jaust, kaip širdys plaka
Ritmingu ilgesiu viena kitos.

Ilgai su tyla vakarai kartosis
Ir ges sapnuojamais minkštais dažais,
Mylėsis daug širdžių, kaip mūsų mylis,
Kol gyvasai vanduo su saule žais.

DIEVE,

Aš jieškau Tavęs, Dieve, ir randu,
Randu — kur kiti Tavęs neranda,
Aš jieškau Tavęs, Dieve, kur kiti
Tave suranda, ir ten Tavęs aš nerandu.

Jaučiu Tave aš, Dieve, taip gaiviai
Arti manęs, kad aš neinu šventovėn,
Tavęs maldoj sau nieko nemaldauju,
Nes Tu jau viską, viską man davei.

SUB SIGNO AETERNITATIS

Mirtis man  nebaisi.  Baisu tik likt vienam,
Jei mums, kaip sieloms, dar gyvent reiks po mirties,
Jei laukia mūsų begalinė amžinybės klaikuma,
Jei laukia mūsų amžina gauba juodos nakties
Su milijonais metų, sukamais j kamuolį eigos,
Su mums nežinoma pradžia, be galimumo pabaigos,
Baisu man likt vienam —
Vienam be brolių, seserų, be mylimų, savų ar svetimų,
Be santykio su antra siela tarp varsnų neregimų,
Nors milijonai sielų kęstų visatoj vienatvę,
Taip pat atskirtos viena nuo kitos, kaip aš nuo jų,
Vienam sukaustytam nieku tarp nieko vienumos,
Vienam be jokios vilties, kad kitaip galėtų būti,
Kad kada nors tarp amžinybės klaikumos
Ateit galėtų laimė: — mirti — dingti — nebebūti.
Mirtis man nebaisi. Baisu tik likt vienam.

Vienatvės paragavus, mano siela klausia, nerami:
O, Viešpatie, argi taip baisiai būsim baudžiami?
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai