Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LKM AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas


Daug svetur atkurtų Lietuvos organizacijų tik vegetuoja, negalėdamos išplėtoti normalios veiklos, nes jai ir nėra natūralių sąlygų. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, laimei, nepriklauso prie šių organizacijų be pagrindo. Galima sakyti, kad ji rodo beveik tiek pat veiklos, kaip Lietuvos metais. Tiesa, aplamai ta veikla yra kukli, nes tenka remtis (kaip ir Lietuvoje) ne tik tikraisiais mokslo darbininkais, bet ir paprastais mokslo mylėtojais. Tikrųjų mokslo darbininkų daug neturėjome ir neturime. Bet kai apie juos susitelkia ir šiaip šviesesnieji protai, tai ir išvaroma ne tokia jau menka vaga mūsų kultūriniame bare.

Kaip Lietuvoj, taip ir čia LKMA savo veiklą visų pirma telkia į trimetinius suvažiavimus ir tų suvažiavimų darbų išleidimą. LKMA buvo atkurta 1954 ir savo pirmąjį suvažiavimą, laikydama jį ketvirtuoju (3 suvažiavimai buvo sušaukti Lietuvoje), sušaukė 1957 Romoje. Kiti du suvažiavimai vyko JAV (Čikagoj 1961 ir New Yorke 1964). šiemet vėl grįžta į Europą. IV ir V suvažiavimo darbai jau paskelbti (337 ir 663 psl.), VI suvažiavimo tomas dar neišėjo iš spaustuvės. Be to, pradėta leisti ir metraščiai, kurių pasirodė jau du (374 ir 370 psl.). Išleistos ir dvi knygos (kun. J. Vaišnoros, M.I.C., apie Marijos garbinimą Lietuvoje ir A. Kučo apie kun. A. Staniukyną), draugėj apimančios 653 psl. Taigi, puslapiais matuojant, LKMA spaudiniai jau išsitiesė per 2396 puslapius. Juose paskelbta ištisa eilė vertingų studijinių darbų.

Reikšmės turi ir intelektualinio intereso palaikymas bei žadinimas tiek savo nariuose, tiek per juos ir platesnėje visuomenėje. LKMA telkia apie 200 narių, kurių tarpe 15 suteiktas nario mokslininko titulas (J. Brazaitis, Ad. Darnusis, J. Eretas, J. Girnius, J. Gravrogkas, J. Grinius, Z. Ivinskis, St. Yla, A. Liuima, A. Maceina, J. Pikūnas, P. Rabikauskas, A. Salys, A. Sennas ir S. Sužiedėlis). Kur yra susitelkę daugiau narių, Įkurti atskiri židiniai: Čikagoj, Bostone, Detroite, Montrealy, Daytone ir kt. Atkurtajai LKMA vadovavo vysk. V. Padolskis, po jo mirties nuo 1959 — Romos Gregorianum universiteto profesorius A. Liuima, SJ. Jo rūpestingo atsidėjimo dėka LKMA išplėtė savo veiklą.

Pereiname prie šiemetinio LK MA VII suvažiavimo, kuris įvyko Vokietijoj, Vasario 16 gimnazijoj, rugpiūčio 23-27 ir sutraukė ligi 100 žmonių, įsijungus Lietuviškųjų studijų savaitės dalyviams. Pilnaties posėdžių buvo du: pirmąją ir paskutiniąją suvažiavimo dieną. Kitomis dienomis vyko sekcijų posėdžiai.

Pirmajame pilnaties posėdyje prof. dr. J. Eretas skaitė paskaitą apie krikščioniškosios kultūros raidą Lietuvoje nuo tautinio atgimimo, iškeldamas joje tris kartas. Pirmajai kartai nuo "Tėvynės sargo" (1896) ligi "Draugijos" pirmojo sustojimo (1915) atstovavo J. Tumas-Vaižgantas ir A. Dambrauskas-Jakštas, turėdami savo dainių Maironį, ši karta ryškino tautos lietuviškąjį ir katalikiškąjį veidą, vesdama kovą su rusų priespauda, polonofilais ir tikėjimo priešais. Antrosios kartos vadai — M. Krupavičius ir St. Šalkauskis, o jų tarpe Pr. Dovydaitis. St. Šalkauskio ir prel. Pr. Kuraičio išauklėta trečioji karta išėjo gyveniman 1936 su dienraščiu "XX amžius", "organinės valstybės" deklaracija. A. Maceinos socialinėmis idėjomis. Nespėjusi tėvynėj pilnai išsiskleisti ir daug nukentėjusi per okupacijas, ši karta tęsė savo kūrybinį darbą išeivijoje.

Baigiamasis pilnaties posėdis buvo skirtas žemaičių vyskupijos 550 metų sukakčiai paminėti. Prof. dr. Z. Ivinskis savo paskaitoj sklaidė Žemaičių (Medininkų) vyskupijos pradžią ir jos vėlesnę reikšmę, ypač iškeldamas vyskupus Merkelį Giedraitį ir Motiejų Valančių.

Lietuvių Katalikų mokslo akademijos suvažiavime kalba prof. J Eretas (prie prezidiumo stalo LKMA pirmininkas T. prof. A. Liuima, S.J. ir kun. R. Krasauskas). Žemiau - suvažiavimo dalyvių nuotraukos. Visos nuotraukos kun. J. Dėdino.


Ereto ir Ivinskio vardai pasako ir nedalyvavusiems, ko buvo šiose paskaitose, nes prelegentai nuo seno gerai žinomi. Tačiau tenka kelti klausimą, ar tiko abu pilnaties posėdžius užpildyti tik praeitinėmis paskaitomis. Nusikreipusios į praeitį, jos negalėjo mesti šviesos į dabarties gyvuosius rūpesčius.

Laimei, tokio atvirumo dabarčiai nestokojo bent pora sekcijų. Tai sociologijos ir teologijos sekcijos.

Sociologijos sekcijoj kun. dr. V. Kazlauskas socialiniu požiūriu vertino šiuolaikinį ateizmą, specialiau sustodamas ties rusiškuoju marksistiniu ateizmu, kurį šiandien o-kupantas prievarta skleidžia Lietuvoje. Dr. K. J. Čeginskas analizavo visuomeninės raidos bruožus šiandieninėje Lietuvoje, pasirinkęs geopolitinį tos raidos aspektą. Dėl savo aktualumo abi šias paskaitas reiktų paskelbti mūsų spaudoje, nelaukiant, kol išeis suvažiavimo darbai.

Teologijos sekcijoj buvo trys paskaitos. Prel. dr. L. Tulaba dėstė apie apaštalų ir vyskupų kolegiją. Prof. kun. dr. J. Juraitis gilinosi į maldą kaip asmens egzistencinį atsiskleidimą krizinėse situacijose. Kun. A. Rubikas pas mus šviežiai nušvietė hierarchijos ir pasauliečių santykį: hierarchija skirta ne viešpatauti, o tarnauti. Gal būt, pagaliau ir mes pradėsime sulaukti teologų. Nors šiandien visur vyksta gyvas teologinės minties pražydimas, dominąs ir pasauliečius, net netikinčiuosius, tačiau mūsų kuniguose teologai vis buvo lyg pasislėpę — tegirdėjome "pamokslus" ir ten, kur buvo pagrindo laukti "mokslui".

Tradiciškai stipri buvo istorijos sekcija. Prof. kun. dr. P. Rabikauskas, SJ, skaitė paskaitą apie mokslinę pažangą Vilniaus akademijoje, šiuo atžvilgiu joje išskirdamas tris laikotarpius (žydėjimo — nuo įsikūrimo 1579 ligi Maskvos invazijos 1655, smukimo — per karus, vėliau marą, atsigavimo — nuo 1741 iki 1773, kada, jėzuitus uždarius, ji buvo paversta Vyriausiąja Lietuvos mokykla). Prel. P. Jatulis vaizdavo kardinolo Jurgio Radvilo (1556 - 1600) veiklą Lietuvoj tiek bažnytiniame, tiek valstybiniame gyvenime. Kun. dr. J. Vaitnora, MIC, darė pranešimą apie lietuvius misininkus Sibire, ypač iškeldamas 1831 m. sukilėlį marijoną K. švir-micką, pirmąjį Irkutsko ir Amūro kleboną, ir Justiną Pranaitį, pasitraukusį iš Petrapilio dvasinės aka-damijos profesorių (1900) ir apaštalavusį Turkestane.

Likusios dvi sekcijos sudarė skur-desnj vaizdą. Medicinos sekcijos paskaitininkai prof. dr. V. Pavilanis (Kanada) ir dr. D. Jasaitis (JAV) tik atsiuntė savo paskaitas (apie virusų sukeliamą vėžį ir apie hipodermiją), bet patys į suvažiavimą neatvyko. O literatūros sekcijoj tebuvo viena paskaita — dr. J. Grinius įspėjo mūsų literatūrą prieš "esteticizmą" ir amoralinį anarchizmą.

Filosofijos sekcija buvo organizuojama, bet nepavyko jos suorganizuoti, nors, rodos, jai prelegentų ir Europoj nebūtų trūkę. Kituose suvažiavimuose dar yra buvusios pedagogikos bei psichologijos, teisės mokslų, tiksliųjų ir gamtos mokslų sekcijos. Šį kartą jų nebuvo.

šis LKMA suvažiavimas buvo daug siauresnės apimties, negu JAV vykusieji suvažiavimai. Be abejo, Europoj yra per maža likusių pajėgų, kad būtų galima visas sritis apimti. Gal dėl to šiemetinis suvažiavimas pasižymėjo ir dvasiškių persvara prieš pasauliečius. Atidžiau paieškojus, atrodo, būtų buvę galima ir Europoj rasti daugiau pasauliečių,kurie būtų tikę LKMA forumui (sakysime, literatūros sekcija paprastai buvo jungiama su kalbos sekcija, o SJ kurtą tenkintasi tik literatūra, nors buvo galima rasti ir kalbos mokslui atstovų). Be to, buvo teisės laukti, kad šis suvažiavimas bus panaudotas ir jaunesnėms pajėgoms išvesti viešumon, kiek jų Europoj priaugo. Bet tik iš teologų jų parodyta. O yra ir pasaulietinių jaunesnių pajėgų.

Darydami šias pastabas, nemanome, kad nebūtų buvę siekta viską suorganizuoti kiek galint tobuliau. Bet labai dažnai pas mus pradedama per vėlai rūpintis programomis — paskaitininkais. Sku-bomis negalima nieko dorai atlikti, o ypač mokslinę paskaitą parengti. Neveltui ir liaudies išmintis įspėja, kad "skubūs darbai — vieni vargai". Mūsų suvažiavimų organizatoriai dažnai to neįvertina, įsivaizduodami, kad "kiek čia laiko reikia" tik vienai valandai pakalbėti. Žinoma, ir klausytojai negali įsivaizduoti, kiek ton vienon valandon turi būti sudėta savaičių ar net mėnesių, kad nebūtų tik tuščiomis šnekėta.

Europoj jaučiama nusivylimo, kad suvažiavimas veik nesulaukė dalyvių iš Amerikos. Deja, tarpžemyniniai atstumai sunkiai nugalimi. Pastarasis LKMA suvažiavimas tai įrodė ir ateičiai. Neabejojame, kad Europos lietuviams LKMA VII suvažiavimas suteikė daug dvasinės atgaivos. O kai jo paskaitos bus išspausdintos, jos pasieks visus, kur besame.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai