Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ENCICLOPEDIA CATTOLICA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M   
ENCICLOPEDIA   CATTOLICA,  I- VIII, Cita del Vaticano 1949—1952.
Didelę žalą Katalikų Bažnyčiai padarė prancūzų enciklopedistai. Jie, vadovaujami Diderot (f1784) ir D'Alembert (fl783, paskelbė karą "prietarams" ir "tironijai". Subūrę aplink save panašiai mąstančius kultūrininkus, jie nutarė savo tikslo siekti, subversyviomis idėjomis persunkiant religijos, filosofijos ir gamtos mokslus. Ir tai jiems pavyko. Po 21 metų darbo, jie išleido didelę 18 tomų "Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des arts, des sciences et des métiers". Ši enciklopedija turėjo milžinišką pasisekimą. Enciklopedis-tų idėjos įsiskverbė į žmonių protus ir sukėlė revoliuciją civiliniame ir religiniame gyvenime.

Tai matydama, Katalikų Bažnyčia stojo į kovą, panaudodama tuos pačius enciklopedistų metodus. Ir šiandieną jau turime daugelį įvairiomis kalbomis išleistų katalikiškų enciklopedijų, kuriose autentiškai išaiškinami religijos, filosofijos, gamtos mokslai ir istoriniai įvykiai. Naujausia katalikiškoji enciklopedija dabar leidžiama itališkai Vatikano valstybėje. Redakcinė jos komisija sudaryta iš žymiausių popiežiškųjų universitetų profesorių, šios komisijos garbės pirmininkas yra Studijų Kongregacijos prefektas kardinolas Pizzardo, kuris pirmame tome parašė visai enciklopedijai įžangą. Vyriausias redaktorius yra istorikas P. Paschini, Late-rano universiteto rektorius. Pirmasis "Enciclopedia Cattolica" tomas pasirodė 1949 metų pavasarį. Iki šiol išėjo aštuoni tomai. Iš viso gi jų būsią vienuolika.

Septintame tome randame aprašytą ir Lietuvą. Straipsnelis prasideda 1426-ta ir baigiasi 1435-ta skiltimi. Dabartinę Lietuvos padėtį ir geografiją trumpai aprašo italas Giuseppe Caraci; istoriją — Zenonas Ivinskis; literatūrą — J. Brazaitis; meną — J. F. Macevičius. Taigi, išskyrus įvadinį skyrelį, šioje enciklopedijoje apie Lietuvą rašo patys lietuviai, dėl to ir aprašomieji dalykai tiksliai ir teisingai nušviesti.

Tačiau, kaip kiekviename net ir geriausiai atliktame darbe yra netobulumų, taip ir čia randame vieną kitą neaiškumą ar netikslumą. Skaitydamas įvadinį skyrelį, gauni įspūdį, kad Lietuvą buvo laisva ir nepriklausoma tik nuo 1918. II. 16, o anksčiau ji priklausė Rusijai, kuri ją vėl okupavo 1940 m. šios klaidos tiesiogiai nepataisė ar negalėjo pataisyti nė Zenonas Ivinskis, rašydamas istoriją. Dėl to iš enciklopedijos ir lieka neaišku, ar Lietuva kada nors anksčiau buvo laisva ir galinga valstybė ar ne. Z. Ivinskis taip pat mažai tepasako apie lietuvių kilmę, o to italai daugiausia nori žinoti. Pasakyti tik tiek, kad lietuvių kalba panaši į sanskrito kalbą, per mažai pasakyta italui. Tokiu būdu vidutinio išsilavinimo žmogus, paskaitęs straipsnelį, tebemanys, kaip iki šiol, kad mes esame slavai.

Apie lietuvių literatūrą parašė J. Brazaitis. Tik gaila, kad redaktoriai nedavė kam nors lietuvių kalbą mokančiam pataisyti korektūrų. Dėl to daug kur iškraipyti mūsų rašytojų vardai, pav.: Adomas Jakštat, Anta-nasa Maceina, Bernardos Brazdžionis ir panašiai. Be to, J. Brazaitis buvo kviestas parašyti tik apie lietuvių katalikų literatūrą, o enciklopedijoje jo straipsnis paleistas, kaip turįs nušviesti visą lietuvių literatūrą. Todėl šia prasme straipsnis yra nepilnas, nors autorius čia niekuo nedėtas.

Straipsnis iliustruotas Pažaislio bažnyčia ir Lietuvos bažnytinės provincijos žemėlapiu, kur yra ir Vilniaus arkivyskupija. Tačiau Vilnius rašcmas Wilno ir kiti buvusios lenkų okupuotos Lietuvos dalies vietų vardai rašomi lenkiškai. Toliau atskirame lape įdėti dar keturi paveikslai: Kauno rotušė, Šiaulių ir Žarėnų bažnyčios ir lietuviškas kryžius prie ūkininko sodybos.

Paminėtina, kad apie žymesnius Lietuvos miestus ir vyskupijas randam šiek tiek medžiagos ir kituose enciklopedijos tomuose, ko iki šiol pasigesdavome panašiuose leidiniuose.
Ši enciklopedija, nežiūrint vieno kito netikslumo, duoda gerą informaciją apie Lietuvą, o jos vertę dar padidina straipsnelių gale pridėta bibliografija.
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai