Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
LIETUS
Nežinau, ką sakysiu šį rytą,
Jei staiga rūsčios vilnys paklaus:
Kiek žvaigždžių, kai budėjai, nukrito
Į marias iš dangaus?

Negalėsiu kaltės nutylėti,
Nei tiesos beuždengti melu —
Per žvaigždžių stebuklingąjį lietų
Nualpau ant uolų.

Ant uolų ryto saulė atrado
Ir gyvybę ten vėl pajutau,
Išgulėjęs per naktį be žado
Ūžesy to lietaus.

Nesibarkite, vilnys, šį rytą,
Neužgaukit nelaimėj širdies —
Ir manoji žvaigždė jūron krito,
Ir manoji žvaigždė .. .

DAGILIS
Ten sopuly suklinka nytys,
O kantrūs žmonės amžiais tyli,
Ten ir žiemos šalčiausią rytą
Pragysta kruvinas dagilis.

O kaip jis gali nepragysti,
O kaip jis gali ištylėti,
Jei nebeturi savo lizdo,
Jei tu verki pas tuščią klėtį.

Ten kruvinas dagilis šaukia
Sušildyt žemę saulės prašo —
Priimk, Augščiausias, mūsų auką,
Priimk kiekvieną kraujo lašą!

TIK JINAI
Kas minutę spalvos keičia gamą,
Kas sekundę ritmą širdys maino.
Ir iškyla nematytos panoramos,
Ir suskamba negirdėtos dainos.

Tik jinai vienų viena išlieka,
Spalvose ir garsuose paskendus —
Ne iš nieko atsiranda, ne už nieko
Tokios graudžios dainos ir legendos.

TREMTIS
Ne vieną mūsų, dar negimus,
Ištiko didelė tremtis,
Dienas paženklino laukimas —
Budėjimai naktis.

Geriau, kad būtume nematę
Šio vakaro skaudžios žaros
Ir niekad į bangų sonatą
Neįsiklausę pamariuos.

Geriau, kad būtume nelietę
Šio rytmečio šaltų rasų
Ir kelyje neradę vietos
Nakvynei po kiparisu.

Vistiek paliksime be miego —
Neužliūliuos ta sonata.
Žara sušildyt nepajėgia —
Rasa šiurpi, rasa šalta.

ŽINIA
Turiu tau pasakyt nelauktą žinią —
Visvien, jei ir seniai kape guli —
Vėl Dievo pirštai palietė beržynus,
Vėl girtą smilgą ima svaigulys.

Šį metą gal išbudo ji per staigiai
Nuo to skardaus čiurlenimo sulos —
Ant mano delno tirpsta paskutinė snaigė
Ir jos, lyg mirštančio žmogaus, gailiuos.

Vieni prisikelia, kiti numiršta —
Tokia jau žemės padarų dalia.
Palies, palies ir tavo kapą Dievo pirštai,
Kaip to svyruoklio beržo šakeles.

ARCHIMEDAS
Tegul pikta vilnis laivelį blaško,
Tiktai manęs nelieskit jūs!
Aš jieškau atramos centrinio taško
Visų žmogaus svajų.

Man reikia dar mėnulio auksą
Pasverti jūrų vandeny —
Nudurkite, kada eureka šauksiu,
Kaip mirštanti vilnis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai