Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VIENAS DIDŽIAUSIŲ PASAULIO ATOMINIŲ FIZIKŲ PDF Spausdinti El. paštas
Taip pavadino Enrico Fermi savo kalboje admirolas Lewis L. Strauss, Amerikos Atominės Energijos Komisijos (AEC) pirmininkas. Jam prieš kelis mėnesius teko pirmas AEC at-žymėjimas su 25,000 dolerių dovana už ypatingus nuopelnus atominės fizikos srityje. Apie šią premiją Fermi sužinojo kaip tik prieš savo mirtį. Enrico Fermi mirė 1954 m. lapkr. 28 d. nuo vėžio, sulaukęs vos 53 m. Su jo mirtim pasaulis nustojo vieno iš didžiųjų šių laikų mokslininkų, atominio amžiaus kūrėjo.

Enrico Fermi gimė Italijoje, Romoje, 1901 m. rugs. 20 d. Jo senelis dar dirbo žemę. Bet Enrico Fermi jaunystėje parodė didelius savo gabumus, apgindamas 1922 m. Pizos universitete disertaciją fizikos mokslų daktaro laipsniui. Dirbdamas Romos universitete, jis 1934 m. savo bandymais nurodė kelią į uranijaus skaldymąsi. Jis tyrinėjo neutronus, surasdamas būdus jų veikimui sulėtinti ir apvaldyti. Tų darbų pasėkoje, jis jau čia, Amerikoje, pastatė ir paleido veikti pirmą atominę uranijaus bateriją. Chicagos universitete, Stagg Field pastate 1942 m. gruodžio 2 d. Fermi įvykdė pirmą atominę reakciją, tuo pradėdamas atominį amžių. Ant to pastato praeivis gali matyti kuklią metalinę lentą su užrašu: "On December 2, 1942 man achieved here the first selfsustaining chain reaction and thereby initiated the controlled release of nuclear energy".

Fermi darbai fizikos moksle ir atominės energijos raidoje turi milžiniškos reikšmės. Jis sukūrė dalelių statistiką, vadinamą Fermi - Diraca, skirtingą nuo Bose-Einsteino suformuluotos statistikos. Jis davė beta — nykimo teoriją, suformulavo Fermi — Thomas atomo modeli, paskelbė teorijas apie neutronų sukeltą radioaktyvumą ir apie kosminių spindulių kilmę. Tai yra keli iš jo žymesnių eksperimentinių ir teoretinių darbų moderniosios fizikos srityje.

Už savo darbus fizikos mokslo srityje Fermi 1938 m. gavo Nobelio premiją. Nuvykęs su šeima į Stockholmą premijos iškilmėms, jis jau negrįžo namo, nes buvo nusistatęs prieš diktatūrą, ir pasirinko darbui Ameriką, kaip laisvės ir demokratijos šalį. Sužinojęs apie Vokietijos mokslininkų Hahno ir Strassmano atradimus ir darbus pritaikyti atominę energiją karo reikalams, jis kartu su Einšteinu rūpinosi sudominti Amerikos vyriausybę atominės energijos tyrinėjimais. Istorinis A. Einšteino laiškas prez. Rooseveltui buvo paskutinis akstinas, pastūmėjęs sudaryti ir vykdyti dviejų bilijonų dolerių vertės atominės bombos projektą.

Nuo 1945 m. Fermi dirbo Chicagos universiteto Branduolio Tyrimo Institute, tęsdamas savo pagrindinius mokslinius atomo branduolio tyrinėjimus ir kartu dirbdamas prie synchociklotrono Chicagos universitetui projekto.

Gilus Fermi matematinis galvojimas ir jo genialūs gabumai pasireikšdavo kiekvieno, net smulkiausio mokslinio klausimo nagrinėjime, kaip jo minėjime pareiškė Branduolio Tyrimo Instituto direktorius S. Allison. Santykiuose su žmonėmis tas genialus mokslininkas buvo labai paprastas, mandagus ir kuklus. Dirbant Chicagos Universiteto Institute, man teko susitikti su Fermi ir patirti jo jautrumą ir mandagumą visų atžvilgiu.

Tikrai tragiška, kaip buvo pasakyta minint jo mokslo nuopelnus, kad jam nebuvo lemta pagyventi dar keletą metų, kai jį nuo mirties būtų išgelbėjus medicinos pažanga, paremta jo paties atradimais.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai