Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJAS MALDYNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus, O. F. M.   
Kun. Stasys Yla; Sveika Marija —
Mažasis maldynas, piešiniai dail. Telesforo Valiaus, išleido ir atspausdino Nekalto Pr. Seserys, Putname, 357 pusi.
Lietuvos katalikų gyvenime maldaknygė turi garbingą, istoriją. Mūsų atmintis neša iki "Didžiojo Šaltinio", kuris paliko žymius pėdsakus Lietuvos religinėje kultūroje. Šalia jo plito plonesni maldų rinkinėliai, pateikti gimtąja kalba, nors savotiška rašyba. Stokojant laikraščių ir knygų, ilgą laiką maldynai padėjo lietuviui ne tiktai palaikyti ryšj su Augš-čiausiuoju, bet ir su pačiu spausdintu žodžiu. Iš maldaknygės paprastai buvo mokomasi rašto. Pažinus raides, pereinama prie litanijų ir mišių maldų. Pagal žmogaus pajėgumą maldaknygėje buvo sprendžiamas ir visas jo apsišvietimas. Senoj gadynėje maldynai davė vidinio impulso šviestis. Žmogus girdėjo, jog uoliai Dievo tarnybai rožančiaus būtų per-maža, tad ir ne naujiena, kad maldin-gesnieji, ypač iš moterų tarpo, grynai religinių motyvų vedami, stengėsi išmokti rašto ir net pamokyti kitus.

To užsidegimo ypač matome spaudos draudimo laikotarpyje, kai buvo pažeistos ir maldaknygių teisės, įsakant vartoti nemėgstamus rašmenis. Tame pasikėsinime daugelio įžiūrėta abu pavojai — religijai ir tautybei, užtai smarkiai mestasi į kovą. Per sieną daugiausia buvo pergabenta maldaknygių. Religinis pakilimas skatino žmones aukotis ir neišsigąsti pavojų. Maldaknygė visai mūsų kovai už rašytą žodį uždėjo religinį antspaudą.

Atsikūrus Lietuvai, maldaknygių klausimas nenustojo aktualumo. Be-siskaidrinanti lietuvių kalba ir kyląs religinis susipratimas jau buvo žymiai pralenkęs "Didžiojo šaltinio" gadynę. Reikėjo naujų maldynų, kurių pagelba laisvas lietuvis prabiltų į savo Kūrėją. Nepriklausomoje Lietuvoje šios srities užžėlusius dirvonus plėšė Adomas Jakštas, kan. A. Sabaliauskas, Tėv. Pranciškus Bizauskas, O.F.M., kun. Jonas Kudirka ir kiti. Užjūryje plačiai pasklido prel. Juro ir kun. Pr. Juškaičio sudaryti maldynai. Tremties audrose gi labiausiai lietuviams melstis padėjo prel. P. Bartkus ir kun. Stasys Yla. Šio paskutiniojo parengtos maldaknygės susilaukėme ir Amerikoje. Tai "Sveika Marija" arba Mažasis Maldynas, kurį šį pavasarį išleido Nekalt. Pr. Seserų Kongregacija Putname.

Katalikas, išgirdęs apie naujo maldyno pasirodymą, turi teisės klausti, kuo jisai skiriasi nuo ankstesniųjų. Kartais gali susidaryti įspūdis, jog litanijos, liturginės bei atlaidinės maldos visuomet yra tokios pat, nežiūrint, kokioje maldaknygėje būtų atspausdintos. Tai tiesa — jų turinys, aišku, išlieka pastovus, bet labai gali skirtis maldaknygės kalba, medžiagos išdėstymas, išorinis apipavidalinimas. O be to, juk autoriui niekas nedraudžia įdėti ir savo parašytų arba iš kitur paimtų maldų, kurios dar nėra pasklidusios.

Kalbant apie kun. St. Ylos Mažąjį Maldyną, pirmiausia tenka pasakyti, kad jis savo turiniu ir visa išore yra pritaikytas šios gadynės lietuviui, išblokštam iš tėvynės ir žengiančiam per pasaulį su skausmu bei ilgesiu. Tuo, žinoma, nenorima teigti, kad anksčiau išleistos maldaknygės būtų svetimos lietuvio dvasiai, o tiktai pažymėti, kad šis maldų rinkinys yra naujas ir labai gražus įnašas lietttvių religinėn raštijon.

Kun. St. Yla gerai pažįsta šių dienų lietuvio sielą ir nujaučia, kaip ji galėtų kreiptis į savo Kūrėją. Tai yra bene vienintelis kunigas, kuriąs maldas. Jis randa kelią j skirtingiausių profesijų žmones ir pagelbsti jiems išsiskleisti maldoj. Tai negalima vadinti lengvu darbu. Rašant maldas, tenka kalbėti kitų vardu ir todėl, išėjus iš savo asmeninių nuotaikų, siekti visuotinumo. Kitaip malda nesužavės didesnio žmonių būrio ir liks grynai individuali. Kitas sunkumas, kuriant maldas, yra nuosaikumo išlaikymas. Cia daug lengviau kaip kur kitur išeiti į sentimentalumus, banalybes, retoriką. Be to, ir neatsargus vartojimas neįprastų vaizdų bei išsireiškimų kenkia maldos visuotinumui. Užtai kartais gražiausi eilėraščiai netinka maldaknygėms, kai tuo tarpu šiaip pasiskaitymui ir deklamavimui yra nepakeičiami.

Ši maldaknygė pirmiausia ir išsiskiria iš kitų naujomis maldomis, sumaniai parinktomis iš įvairių šaltinių ir paties autoriaus sukurtomis. Kur nėra Bažnyčios griežtai nustatytų, ten kun. St. Yla kuria savąsias. Ir tai jam sekasi. Jis, galima sveikinti, išvengia ir sentimentalumo, ir retorikos, ir banalybių. Naujieji išsireiškimai yra įdomūs, bet nuosaikūs ir daugumai prieinami. Dėl to ir joje randamas naująsias maldas galima vadinti visuotinėmis, t. y. savomis tiems, kuriems skirtas, rinkinys, būtent šių dienų iš tėvynės ištremtiems lietuviams.

šioje maldaknygėje skaitytojas ras kitokias rytines, vakarines maldas, pasiruošimus bei padėkojimus Komunijos metu, Kryžiaus Kelių, mišių maldas; maldas įvairiomis progomis ir į įvairius šventuosius. Įdomi yra visa serija asmeninių maldų, skirtų kalbėti jaunuoliams, sportininkams, kariams, kunigams, darbininkams, ūkininkams, gydytojams, teisininkams, menininkams, kalbėtojams, ligoniams, mirštantiems . . . Be to, autorius nepašykštėjo ir kitiems lietuviams rašytojams, ypač poetams, vietos. Jautriais jų žodžiais galės pasinaudoti tikintieji.

Naujas yra ir maldyno medžiagos suskirstymas. Turėdamas prieš akis apskritus metus, autorius padalija maldas į dienines, savaitines, mėnesines ir metines. Po to išrikiavo progines maldas, griežtai nesurištas su laiku, o labiau priklausančias nuo besimeldžiančiojo nuotaikos ir kitų aplinkybių. Šalia naujesniųjų maldy-knygėje randamos ir visos įprastinės Bažnyčios maldos. Tik gal ne vienas pasiges mišparų, kurių čia neužtiks. O pravartu būtų buvę įdėti ir juos. Nors, tiesa, šios rūšies pamaldos kaikuriose vietose sekmadieniais nebelaikomos, tačiau 40 vai. atlaiduose ir didesnėse šventėse tenka dar ir su jomis susidurti.

žinoma, jpratusieji vartoti liturginę kan. A. Sabaliausko maldaknygę "Šlovinkime Viešpatį" ir prel. F. Bartkaus "Būk mums malonus" čia pasiges įvairumo mišių klausyme. Tad iš anksto nereikėtų pamiršti, jog kun. St. Ylos maldaknygė visu savo pobūdžiu skiriasi nuo paminėtųjų. Jas rengdami autoriai, ypač kan. A. Sabaliauskas, pirmoje vietoje statė prieš akis šventąją mišių auką — kun. St. Yla, ją taip pat atitinkamai išskirdamas, kruopščiai pasigilino į kitas meldimosi progas. Minėtos dvi maldaknygės yra liturginiais pagrindais sudaryti mišiolėliai, šioji gi — įvairiausių maldų rinkinys, kuriame pati apimtis teleido paduoti tik du mišių klausymo būdus. Vienok, kai pasaulyje liturginis judėjimas vis plečiasi, ruošiant naują "Sveika Marijos" laidą, pravartu bus pagalvoti, kaip įderinti kaitomąjį mišių klausymo būdą ir į šį maldyną, perdaug neišplečiant jo apimties.
Labai pagirtinos yra autoriaus pastangos išleisti savo maldaknygę gražia kalba ir meniškai apipavidalintą. Tiems reikalams buvo pakviesti žinomi specialistai — kalbinei pa-gelbai prof. Pranas Skardžius, meninei — dail. Telesforas Valius, kuris nupiešė antraštinį puslapį, ir skyrių pavadinimus, kaikuriuos papuošda-mas vinjetėmis.   Maldaknygėn įvesti kaikurie nauji žodžiai, kaip "rožinis" vietoj rožančiaus, "devindienis" vietoj novenos, rodo autoriaus pažangumą ir bažnytinėje terminologijoje.

Spaustuves darbas atliktas gražiai. Nesigailėta darbo kažkuriuos puslapius paįvairinant dviem spalvom.
Kun. Stasio Ylos maldynas "Sveika Marija" išėjo labai tinkamu laiku. Jį, galima sakyti, iššaukė pats gyvenimas. Seniau išleistos maldaknygės baigia išsisemti, o pasaulyje išblaškyti lietuviai katalikai šiandien taip pat turi savo reikalavimus ir religinėje srityje. Kun. St. Yla maloniai atėjo jiems į pagalbą su nauju maldynu, kuris tikrai daugeliui padės pakelti mintis į Dievą.
Tėv. L. Andriekus, O. F. M.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai