Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
GRABADIRBIS PASAKOJA SAVO GYVENIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
I
Motinai mirštant,
Niekas nematė
Ašarų riedant skruostais.

Tėvas buvo grabadirbis,
Parvedė pamotę,
Man žaidžiant karstais.

II
O, ankstybieji rudenys,
Kai plyšdavo kaštonų kevalai
Į džiūstančias lentas.
Čia juos užkasdavau,
Aš čia supildavau,
Kaštonų kapinynus.

Dabar jau sėdžiu
Po pavėsingais medžiais,
Išaugusiais iš tų mažų karstų,
Iš rudo kevalo.
Sėdžiu, galvodamas apie stebuklą —
Prisikėlimą.

III
Netekęs tėvo, praregėjau —
Ir buvo aišku,
Kad mirtis mano artimas,
Kad nebeliko kartos
Tarp jos ir manęs.

Todėl jos prašomas atrakinau
Tėvo dirbtuvę
Ir nusiblizginau įnagius
Intymiajam jos džiaugsmui.

IV
Paklausa neribota!
Sutartys tvirtos!
Tikri parašai!
Baciliškai vingiuotas Epidemijos
Ir išdraikytas Katastrofos,
Brūkšniu raudonu rėžtas Keršto,
Ir mėlynai blankus Nostalgijos,
Savižudybės, Bado ir Senatvės,
Ir t. t. iki vaškinio antspaudo,
Kur antikinėm raidėm vos įskaitomas
Slaptasis Garantuotojas —
MAXIMA CULPA.

V
Mano saujose gėlės nušalo,
Balti žiedai pajuodo —
Mano rankos pavirto gruodu.

Taip ir nenunešiau
Savo nuotakai puokštės —
Bet ji turėjo ruoštis,
Neparodžiusi skausmo.

VI
Aš pats norėjau savo vaikams
Padaryt po lopšelį,
Kad kūdikystė jų atsimintų
Sentimentalų tėvą.

Ir negalėjau pradėti,
Gerai žinodamas,
Kad kiekvienas lopšelis
Bus panašus į karstą.
 
VII
 
Iš varnų skridimo aš nujausdavau,
Kur man steigt biurus ir dirbtuves,
Kokius tyrlaukius, kurias gatves
Pažymėti savo firmos ženklu ...

O kad būtumėt jūs matę
Mano verslą momentuos mirties,
Žvilgantį ir gajų kaip gyvatę,
Lakančią iš delno nebūties.

VIII

ANNO DOMINI. ..

Tų lenktynių įtampa dar virpa
Įkaitusių nervų mazguos,
Kai nuo greičio plieno pjūklai tirpo,
Nesuspėdami paruošti medžiagos ...

Ir aš pralaimėjau
Kruvinos estafetės
Ritualinę baigmę.
ANNO DOMINI...

IX

Mano sūnūs užaugo,
Jiems atidaviau įmones,
Jie dirba grabus.

Saldų kvapą pušinių lentų
Geriu kaip užnuodytą korį,
Anta strėnų, naštos išlenktų,
Laikau šaltą mirusių svorį.

O sūnūs parvedė žmonas,
Auga anūkai
Ir žaidžia karstais.

Aš jau sėdžiu pavėsy
Su Didžiuoju Kontraktorium.
Sėdime ginčydamies dėlei stebuklo —
Prisikėlimo.

Iš spausdinamos knygos "Devynios Balades".
Leidžia Lietuviškos Knygos Klubas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai