Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NEK. PRAS. SESERŲ KONGREGACIJA PAŠVENTINO KOPLYČIĄ PDF Spausdinti El. paštas
Kongregacijos pobūdis
Šios grynai lietuviškos vienuolių moterų kongregacijos steigėjas yra įžymusis mūsų tautos vyras arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kurio beatifikacijos byla yra pradėta Romoje. Kongregacija įsteigta 1918 m. ir jos centras visą laiką buvo Marijampolėje. Pilnas jos vardas — Nekaltai Pradėtosios švenčiausios Mergeles Marijos — Vargdienių Seserys. Kongregacijos konstitucija numato labai plačią veiklą, ir jos nares pagal galimybes tą konstituciją vykdo, plėsdamos savo veiklą visose prieinamose srityse. Lietuvoje jų veikla buvo jau plačiai išsišakojusi, bet atėjusios okupacijos veiklą nutraukė, ir daugumos seselių su jų vyr. vadove likimas okupuotoje Lietuvoje nėra žinomas.

Atsiradimas Amerikoje
Kongregacijai dar Lietuvoje tebeveikiant, į ją įstojo keletas Amerikos JV lietuvaičių, kurios atvyko į Lietuvą, ten atliko noviciatą, ten studijavo. Tokiu būdu užsimezgė pirmasis ryšys su JAV. Įžymus mūsų tautos veikėjas marijonas kun. dr. J. Navickas, atvykęs į šį kraštą organizuoti lietuvių katalikų jaunimo, įsteigęs berniukams kolegiją Maria-napoly, paaukojęs tai veiklai savo visą nestiprią sveikatą, savo darbą plėsdamas, pakvietė Nekalto Prasidėjimo seseris atvykti į JAV ir talkininkauti T. Marijonų organizuotame darbe. Tokiu būdu į šį kraštą pirmosios seselės atvyko 1936 m., lydimos paskutinės žinomos kongregacijos vadovės Motinos M. Teresės— Uršulės Navickaitės. Vėliau, kol dar buvo galima, atvyko daugiau seselių iš Lietuvos ir tokiu būdu susidarė stipri tos kongregacijos atžala kitoje Atlanto pusėje. Pradžioje seselės gyveno prie T. Marijonų išlaikomų institucijų — Marianapolio kolegijos Connecticut valst. ir kunigų seminarijos Hinsdale, 111., o 1939 m. atidarė JAV pirmuosius savo namus Villa Maria, Thompson, Conn. Tais pačiais metais atidarytas ir noviciatas. 1940 m. rusams okupavus Lietuvą ir nutrūkus ryšiui su ten esančiu kongregacijos centru, seselės veikia Šv. Sosto patvarkymu kaip savarankiška atžala JAV. 1943 m. jos įsigijo dabartinę sodybą Putnam, Conn. ir ten įsikūrė jų centras. Čia esančioms seselėms vadovauja Motina M. Aloyza (Ona šaulytė) šiame krašte gimusi ir augusi lietuvaitė. Seselių daugumą sudaro Lietuvoj gimusios ir augusios, atvykusios į šį kraštą dar prieš karą, karo metu arba po karo iš tremtinių stovyklų. Jų tarpe yra žinomų savo veikla dar iš pasaulietiško gyvenimo metų — Sesuo M. Augusta (Apolonija Sereikytė), ateitininkų, kat. moterų veikėja, Sesuo M. Vincenta (Felicija Rogalskytė), gimnazijos mokytoja, visuomenininke, ir eilė kitų.

Pačiame centre dabar veikia noviciatas, spaustuvė, bendrabutis mergaitėms studentėms, dažnai būna uždaros rekolekcijos moterims, o vasaros metu veikia gausi stovykla mergaitėms. Seselių kapelionais yra — motiniškame name ir dabar naujai pastatytoje koplyčioje—kun. St. Yla, Villa Maria — kun. V. Paulauskas. Kanadoje seselės turi institucijas dviejose vietose. Toronte jos tvarko vaikų lopšelį nuo 1948 m. ir vaikų darželį nuo 1955 m. Montrealyje jos turi vaikų darželį nuo 1953 m.

Tautinis kongregacijos vaidmuo
Nekalto Prasidėjimo Seserys šioje srityje turi aiškių nuopelnų ligšiolinėj veikloj ir teikia dar didesnių vilčių ateičiai. Savo spaustuve ir joje spausdinamais leidiniais jos skleidžia spausdintą lietuvišką katalikišką žodį, pirmoj eilėj vaikams ir jaunimui. Savo vasaros stovyklomis, kurios yra organizuojamos kas vasarą su labai dideliu kruopštumu, jos yra pagarsėjusios visoje Amerikoje ir visada turi tiek kandidačių į stovyklautojas, kad nepajėgia sutalpinti. Kaip pačios kongregacijos kasdieninis gyvenimas, taip ir jų veikla visuomenėje vyksta grynai lietuviškoje dirvoje—visur vyrauja lietuvių kalba ir papročiai. Jų tautinis ryšys yra gyvai palaikomas ir su senąja, ir su naująja mūsų emigracija. Savo rėmėjų gausiose eilėse jos turi daug dvasininkų ir pasauliečių, senųjų imigrantų, jų vaikų ir naujųjų imigrantų. Jeigu konkrečiai kalbėti apie iš tremties atvykusiuosius mūsų tautiečius, galima būtų pabrėžti, kad jų susidomėjimas šia organizacija yra nepakankamas, nepakankama ir parama. Reikia ją didinti ir ryšius stiprinti.

Koplyčios statyba
Toji kongregacija parodė daug gajumo ir veiklumo, pajėgdama su visuomenės pagalba, palyginant per trumpą laiką, pasistatyti prie motiniško namo gražią koplyčią ir viršum jos — naujokyną vienuolynui. Tos koplyčios pašventinimo iškilmės įvyko 1955 m. liepos 21 d. Tas įvykis duoda mums progos bent trumpai užsiminti iš viso apie tos konrgega-cijos veiklą bei pobūdį. Turėtos labai kuklios vienuolyno patalpos negalėjo patenkinti minimalių reikalavimų, o maldos namo iš viso neturėta, reikėjo tenkintis mažu kambariu. Tad kilo gyvas reikalas statyti koplyčią. Sumanymą pirmas stipriai parėmė ir jam vadovavo prel. Pr. Juras, mūsų lietuviškų vienuolynų ir kultūrinio gyvenimo mecenatas. Ir taip 1946 m. pradėtos rinkti koplyčios statybai aukos, 1950 m. sudarytas statybos komitetas, 1953 m. prakasta žemė, o 1955 m. galutinai baigta statyba. Pastatas nemažas, sujungtas su senąja vienuolyno patalpa. Projektą darė arch. K. Kriščiu-kaitis iš Bostono, statybą vykdė inž. Jonas Augustinavičius, padedamas Ig. Malinausko, abu iš Clevelando. Vitražai ir vidaus dekoravimas — dail. K. Varnelio, kuriam talkininkavo techniškame darbe J. Daugvila, abu iš Čikagos. Pašventino Nonvich vyskupas B. Flanagan, pamokslą pasakė vysk. V. Brizgys.

Vidaus architektūra, dekoravimas, altoriai ir vitražai yra moderniško stiliaus, derinant ankstyvojo romaniško stiliaus pradus. Langų vitražuose matome stebuklinguosius Marijos paveikslus Lietuvos bažnyčiose ir Marijos apsireiškimą Lietuvoje. Viso tokių atskirų paveikslų yra dešimt.

•    St. Louis lietuvių bažnyčios projektą darė archit. Jonas Mulokas. Statyba eina pirmyn. Bažnyčios vidų taip pat išpuoš lietuviai dailininkai. Vitražų projektus daro V. K. Jonynas. Talkininkaus ir kiti dailininkai. Bažnyčios įrengimas bus baigtas ateinančių metų gale. Toje parapijoje klebonauja kun. dr. A. Deksnys.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai