Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BALTŲ INSTITUTO METRAŠTIS PDF Spausdinti El. paštas
Baltų Institutas (Baltisches Forsehungsinstitut) Vakarų Vokietijoje, remiamas Vakarų Vokietijos valdžios ir baltų išeivių veiksnių, savo darbą pradėjo 1952 m. Institutas, perėmęs buv. Baltų Universiteto iš Pinnebergo biblioteką, apie 10.000 tomų, yra prisiglaudęs prie Bonnos universiteto. Jo direktorium šiandien turime mūsų žinomą istoriką dr. Z. Ivinskį. Pirmuoju direktorium 1953-4 m. buvo latvis archeologas prof. dr. E. Šturms, o 1954-55 estų lingvistas prof. dr. M. Toomse.

Kaip matome, institutas tvarkomas paritetiškais pagrindais. Tai reiškia ir tam tikrą veikimo apribojimą, nes visi darbo planai turi būti dalomi tarp trijų gerokai skirtingų, nors ir bendro likimo tautų interesų. Antra vertus, ryšys su vokiečių įstaigomis ir jau pats faktas, kad leidiniai ruošiami vokiečių kalba, sudaro labai palankias aplinkybes baltų, jų tarpe ir mūsų, tautiniams mokslams sueiti į betarpišką ir gan platų kontaktą ne tik su vokiečių, bet ir su kitų kraštų mokslu apskritai. Šia prasme instituto reikšmė mūsų kultūrai išryškės dar ateityje.

Pirmutinis instituto tikslas buvo baltų mokslininkams išeiviams Vak. Europoje sudaryti sąlygas dirbti. Dėl lėšų stokos institutas dar negali imtis leisti didesnių mokslo veikalų, nors tokių paruoštų esama. Čia panaši padėtis, kaip ir kitų išeivių mokslo organizacijų. Baltų mokslininkų darbo dokumentacijai, sutrumpintų studijų formoje, pradėta leisti instituto metraštis "Commentationes Balticae , Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts", kurio pirmas tomas pasirodė pernai. Antrasis tomas jau yra spaudoje ir pasirodys šiais metais.

Pirmajame metraščio tome randame septynias studijas, kurių dvi liečia Estiją, dvi—Latviją, dvi—Lietuvą ir viena — visą Pabaltijį. Abu lituanistiniai darbai paruošti prof. dr. Z. Ivinskio: "Die Druckerei der Jesuiten in Vilnius und die ersten litauischen katholischen Buecher" (Jėzuitų spaustuvė Vilniuje ir pirmosios lietuviškos   katalikiškos  knygos,  p. 27-69) ir "Kirchengesang in Litauen im XVI-XVII. Jahrhundert" (Bažnytinis giedojimas Lietuvoje XVI ir XVII amžiuje, p. 69-108). šių dviejų atskirų studijų problematika yra gimininga ir nagrinėja vieną iš ankstyviausių mūsų dvasinės kultūros istorijos fazių XVI ir XVII amžių sąvartoje. Jau 1547 m. M. Mažvydo Karaliaučiaus katekizmai atžymėjo lietuviškos raštijos pradžią, tačiau Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje pirma išlikusi lietuviška ir katalikiška knyga tėra M. Daukšos verstasis Ledesmos katekizmas, pasirodęs 1595 m. sunkiose aplinkybėse. Kaip paaiškinti šį pasivėlavimą ir kliūtis? Panašiai ir su giesmėmis. Jei 11 lietuviškų protestantiškų giesmių buvo pirmukart paskelbtos M. Mažvydo jo 1547 m. katekizme, o jau 1566 sekė jo giesmynas, tai pirmi dviejų lietuviškų katalikiškų giesmių tekstai mums tėra žinomi vėl iš to pačio 1595 m. M. Daukšos katekizmo. Kaip yra su lietuviško katalikiško giedojimo pradžia? Tai įdomios problemos, kurių išaiškinimą apsunkina didelė šaltinių stoka.

Lietuviškų knygų spausdinimo pasivėlavimas Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje turėjo daug priežasčių. Vilniuje ilgą laiką nebuvo spaustuvės lotyniškomis raidėmis. Bet ir 1575 m. Mikalojui Radvilai perkėlus iš Nesvyžiaus į Vilnių savo spaustuvę ir pavedus ją jėzuitams, lietuviškų knygų spausdinimas atsilieka. Tai iš dalies pateisina pačios jėzuitų spaustuvės padėtis, kuri mums dabar išryškėja prof. Ivinskio Romos Jėzuitų Centriniame Archyve rastos medžiagos fone. Jėzuitų spaustuvė turėjo didelių sunkumų. Krizė ypač paaštrėjo nuo 1586 m., kada lietuviškųjų knygų leidimas kaip tik buvo suaktualėjęs. Sunkumų buvo personale, technikoje, platinime. 1595 — M. Daukšos katekizmo spausdinimo metais — spaustuvė laikinai nustojo veikusi. Jėzuitų laiškuose jų generolui Romon, šalia nusiskundimų ir reikalavimų spaustuvės darbą atnaujinti, randamas taip pat įdomus (jėzuito Brocus) pranešimas, kad ir lietuviškoji postilė (M. Daukšos) jau
1595 m. buvo paruošta, bet dar reikėjo didelių vysk. M. Giedraičio pastangų, kad ši jo paties lėšomis 1599 būtų išleista. Toliau paaiškėja įdomus faktas, kad šalia 1595 m. išleistojo M. Daukšos žemaičių tarme išverstojo Ledesmos katekizmo, skiriamo Medininkų vyskupijai, tais pačiais metais buvo ruošiamas dar ir kitas Ledesmos katekizmo vertimas Vilniaus vyskupijos lietuviams, jėzuitų F. Bartscius ir A. Brocus laiškuose minimas, kaip jau išverstasis "catechismus Lithuanicus". Deja, nesužinome jo vertėjo pavardės. Šio 1595 m. antrojo lietuviškojo katekizmo nespausdintas rankraštis dingo, o 1605 m. jis turėjo būti anoniminio vertėjo iš naujo išverstas ir išleistas. (Anksčiau buvo spėjama, kad 1605 m. anonimas, minėdamas dingusį lietuvišką Ledesmos katekizmo vertimą, turėjęs galvoje arba M. Daukšos 1595 m. Ledesmos katekizmo vertimą, kuris tačiau nebuvo dingęs, arba net 1585 m. Canisijaus lietuviškąjį katekizmą, kurio ligšiol nesurastas nė vienas egzempliorius). Lietuviškojo Canisijaus katekizmo klausimui prof. Ivinskis dar nurodo, kad jis turėjęs būti išspausdintas Possevino lankymosi Baltijos kraštuose proga. Atsimenant, kad šaltiniai Lietuvos tipografijos istorijai dar nėra apdirbti, studijoje duodamieji dar niekur neskelbtų jėzuitų laiškų apie jų spaustuvės darbą Vilniuje pilni tekstai (lotynų kalba) yra ypatingai didelės vertės (Quel-lenbeilage p. 57-67).

Sunkiau išaiškinama lietuviškų katalikiškų giesmių pradžia. Priešingai A. Brueckneriui ir kitiems, prof. Ivinskis neabejoja, kad lietuviškų giesmių būta dar prieš M. Mažvydą (1547). Giesmės liaudies kalba Vakarų Europoje gausėja jau prieš reformaciją viduramžių pabaigoje. Jų buvo Lenkijoje, galėjo būti ir Lietuvoje nuo pat krikščionybės įvedimo, bet tiesioginio įrodymo neturime. Mažvydo giesmynuose nurodomos "senosios giesmės", pagal kurių melodijas giedotinos naujosios protestantiškos, galėjo būti ankstyvesnės lietuviškos katalikiškos giesmės, kaip pvz. giesmė apie Šv. Sebastijoną ("kurio giest Giesme ape schwenta Sebestiana" plg. G. Gerullis p. 425) ir kt. Mažvydo iš lotynų, vokiečių, lenkų kalbų išverstos ir liaudies giedojimui pritaikytos giesmės virto daugeliu atveju ir katalikiškoje Lietuvoje tradicinėmis. Dalis jų tačiau galėjo būti jau giedamos prieš reformaciją. Liaudies bažnytinis giedojimas Didžiojoje Lietuvoje turėjo būti plačiu mastu atgaivintas XVr amž. pabaigoje. Liturginės muzikos pražydimas Vilniaus katedroje ir pas jėzuitus, jos įtaka Medininkų vyskupijai, o ypač pačio vysk. M. Giedraičio pastangos organizuojant bažnytinius chorus, taip pat ir iš pasauliečių, ir visa eilė kitų faktų kalba prikišamai už tai. Pažymėtinas vysk. M. Giedraičio žemaitiško choro gastrolės 1597 m. Vilniaus katedroje. Vysk. M. Giedraitis rūpinęsis lietuviška bažnytine literatūra, turėjo to paties siekti ir liaudies muzikoje, organizuodamas tiek liturginį, tiek liaudies giedojimą gimtąja kalba. Tačiau tiesioginių duomenų apie patį giedojimą lietuvių kalba katalikų bažnyčiose yra vis dėlto labai mažai išlikę, ir tai tik iš XVII amž. Pirmas lietuviškas katalikiškas giesmynas tepasirodo 1646 m. (S. M. Sla-vocinskio išleistas "Giesmes Tikiei-muy Katolickam priderančias"). Tuo tarpu kalvinistų Melchioro Petkevičiaus katekizmas išleistas Didžiojoje Lietuvoje jau 1598 turėjo 54 giesmes  ir 40  psalmių  lietuvių  kalba.

Abi studijos, pateikdamos gausiai naujų brangių duomenų, ne vien tik kiekvieną problemą išnagrinėja dideliu kritiškumu   ir precizija,  bet ir įstato jas į plačios istorinės erudicijos rėmus, ir per tai yra žymus įnašas mūsų kultūros istorijos rekonstrukcijai.

Metraštyje lietuvių kalbą paliečia Mag. V. Rūke-Dravina: Zur Konsonantenerweichung bei Diminutiven im Lettischen (p. 141-166), o Lietuvo proistorę prof. dr. E. šturms: Der ostbaltische Bernsteinhandel in der vorchristlichen Zeit (p. 167-206).

Dar reikia pridurti, kad metraštis yra labai gražiai spausdintas ir tu-ir patogų oktavinį formatą, įprastą moksliniuose veikaluose. Metraščio pabaigoje (p. 225-228) duodama 1953-54 m. Baltų Instituto darbų apyskaita.

Commentationes Balticae Jahrbuch des Baltischen Forchungsinstituts I 1953, Bonn: Verlag des Baltischen Forschungsinstituts 1954, 228 p. Kaina 19,50 DM (5 dol.). Metraštis galima užsakyti sekančių adresu: Baltisches Forschungsinstitut e. V., Beuel/Rh., Friedrichstr. 30, arba Bonn, Universitat, Zimmer 376. Instituto rėmėjams bus siunčiamas nemokamai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai