|
PABALTIJO UNIVERSITETO DEŠIMTMEČIO MINĖJIMAS |
 |
 |
 |
Kultūros kongrese tarp įvairių sekcijų posėdžių įvyko ir Pabaltijo Universiteto dešimtmečio paminėjimas. Prieš jį aprašant, tenka tarti keletą žodžių ir apie šią mckslo įstaigą, turėjusią daug reikšmės mūsų švietimui.
1946 m. pavasarį sunkiomis pokario dienomis Hamburge, Vokietijoje, pradėjo veikti Pabaltijo Universitetas. Visa eilė šiandien jau baigusių studijas, jas pradėjo toje pabaltiečių augštojo mokslo įstaigoje. Taip pat, gausus būrys mokomojo personalo narių tenai turėjo puikią progą gilintis ir tobulintis moksliniame darbe, o kartu auklėti emigracinę pabaltiečių kartą. Šis universitetas yra atlikęs ir tikrą visuomeninį vaidmenį — jis ugdė ir gerino trijų tautų santykius. Be to, jis pakankamai gražiai parodė užsieniečiams lietuvių, latvių ir estų kultūrinį — mokslinį nusiteikimą bei tų tautų subrendimą laisvam ir nepriklausomam gyvenimui. Vertinant šio universiteto darbą, būtina prisiminti, jog jame lituanistines paskaitas klausė pora dešimčių studentų, kurių dalis, kad ir nespėjusi baigti studijas, vis dėlto ir šiuo metu gražiai bando reikštis kultūriniai visuomeniniame lietuvių gyvenime. Dar svarbiau, kad keletas ryžosi tęsti ir baigti studijas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Tai. be abejo, praturtins retas mūsų lituanistų eiles.
Jei Pabaltijo Universiteto sukaktis buvo įtraukta į kultūros kongresą kaip atskiros sekcijos posėdis, tuo ypatingai dar kartą buvo iškeltas jo vaidmuo lietuviškajame gyvenime. Į dešimtmečio minėjimą gausiai atsilankė buvę studentai ir profesoriai ne vien tik iš Čikagos, bet ir iš tolimesniųjų vietų — Detroito, develando, Philadelphijos, Toronto, Hamiltono, net Winnipego. Posėdžiui pirmininkavo Irena Kairienė, sekretoriavo — Donatas Šatas. Be jų, prezidiume sėdėjo buvę lietuvių rektoriai: dr. V. Manelis ir dr. J. Puzinas, estų studentų atstovas ir pirmosios lietuvių Studentų Atstovybės Pabaltijo Universitete pirmininkas V. Bildušas. Susikaupimo minute buvo pagerbti per pastarąjį dešimtmetį mirę mokomojo personalo nariai ir studentai. Perskaityta sveikinimai, gauti iš visos eilės negalėjusių asmeniškai atvykti profesorių bei studentų. Kalbėjo dr. V. Manelis ir dr. J. Puzinas, kuris buvo paruošęs ir paskaitą "Vilnius iki Vytauto laikų", visų išklausyta su dideliu susidomėjimu.
Baigiant minėjimo posėdį, pasiūlyta ir priimta eilė rezoliucijų. Jų svarbiausios pasiųstos vokiečių Hamburgo universitetui, savo laiku daug padėjusiam Pabaltijo Universitetui, kai kurioms amerikiečių augštojo mokslo įstaigoms ir tarptautiniams politiniams veiksniams.
 Vakare, jau kitoje vietoje, buvo jaukus akademinis pobūvis su šokiais bei žaidimais, dalyvaujant apie 100 jaunimo ir senimo atstovų kartu su šeimų nariais. Labai maloniai visus nuteikė gana ilgo filmo parodymas, kuris dar kartą visus nukėlė į Hamburgo barakus ir Pinnebergo kareivines, auditorijas, mokslinį darbą, laisvalaikį, stovyklas bei iškylas, sporto šventes ir pobūvius.
Ši estų, latvių ir lietuvių mokslo įstaiga šiandien jau nebeveikia, bet ir dabar jaučiama jos įtaka tų tautų emigraciniame gyvenime.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
