Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VENANCIJUS ALIŠAS   
POETUI

Žydi marios per naktį pražydę
Baltų putų baltuos pusnynuos.
Debesėliai jose susibridę
Nuolatos tavo nerimą lydi,
Nuolatos tavo sapną sūpuos.

Tu girdi tą skambėjimą tylų?
Jis atplaukia iš metų anų,
Kurie jau amžinybėn nukilo.
Tatai kankliai senovės vaidilų,
Tai byla šviesesniųjų dienų.

Nūn, deja, nebėra šventų girių
Anei žilo vaidilos išvis.
Kauburėliuose kaulai jų tvyro.
Tai tik jie, o ne giesmės jų mirė;
Tai tik jie — ne lietuvio širdis.

Tokią jautrią ją Dievas tau davė,
Kad sušukti norėtum: "Gana!"
Gegužė lopšyje iškukavo:
"Saulės amžis — gyvenimas tavo;
Be saulėleidžių — tavo diena".

Kas tave, o poezijos broli,
Nedalioj mokė guostis kančia?
Savos visos tau žemės ir toliai,
O visas jas už vieną kupole
Atiduotum Joninių nakčia.

Tu kenti, tu verki, tu juokiesi
Su tauta, o dažniau gi — už ją.
Erškėtynais keliaujate dviese.
Jie pražysta, vos pirštais paliesi —
Stebuklingai šviesu širdyje!

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai