Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SAVOJI ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Gruodžio mėnesį gavo prenumeratoriai Lietuvių Enciklopedijos LX-jį tomą, turintį 536 puslapius ir apimantį pabaigą raidės I bei dalį raidės J (Instrumentalizmas-Jungtavainikiai). Jį suredagavo dr. Juozas Girnius, šiuo tomu jau bemaž įpusėtas drąsus užsimojimas — tremtyje išleisti didžiulį veikalą, kuris vargu būtų galėjęs sparčiau rodytis ir nepriklausomybė" metais.

Enciklopedijos leidimas tremtyje yra įsidėmėtinas keliais atžvilgiais Visų pirmiausia jis liudija seną tiesą, kad kultūriniai polėkiai našiai gali skleistis tik laisvajame pasaulyje, nežiūrint net kai kurių emigracinių nepriteklių. Toks veikalas turėtų būti leidžiamas tėvynėje, talkinant universitetų profesūrai ir darbą remiant valstybei. Bet iki šiol dar nieko iš ten apie tai negirdėti, kai tuo tarpu tremtyje jau beveik puskelė nužygiuota. Taip sėkmingai varantis pirmyn, neliko abejonių, kad susilauksime ir paskutinio tomo.

Enciklopedijos leidimas yra įsidėmėtinas dar ir kitu atžvilgiu. Jis sutelkė į vienigą darbą lietuvių intelektualines pajėgas tremtyje. Enciklopedija tapo lyg kokiu aukuru, ant kurio dabar kiekvienas deda atnašą, nesigailėdamas nuo fizinio darbo atlikusių poilsio valandų Visa tai byloja apie lietuvių kultūros gajumą bei mūsų šviesuomenės ryžtą ją išsaugoti ir net ugdyti. Pati enciklopedija šiandien tapo nenuilstančia skatintoja atiduoti tautos labui visa tai, kas gauta iš mokslo įstaigų nepriklausomybės bei emigracijos metais. Tuo būdu ne vienas ankstesnės kartos žmogus, gal jau kiek ir pailsęs, yra čia nuolat paskatinamas atverti per amžių sukrautas žinias, o jaunieji įtraukiami Į rašymą gimtąja kalba.

Pasklaidę šį IX-tą enciklopedijos tomą, kurio pradžioje pateiktas bendradarbių sąrašas, nustembame jų gausumu. Bendradarbių čia aptinkame per 200, rašančių įvairiausiomis temomis. Kai kurie jų, nors spaudoje mažai arba net visiškai negirdėti, vienok dabar atėjo enciklopedijai talkon su savo specialybės žiniomis. Bet žymiausiąją bendradarbių dalį sudaro stambūs vardai, nuolat skambą mūsų literatūriniuose ir moksliniuose raštuose. Jie visi enciklopedijoje pateikė didžiai brangios medžiagos, kurios vertė dar labiau kils ateityje.

Enciklopedija visuomet bus gausus aruodas žurnalistams, studijuojančiam jaunimui ir visiems kitiems, neatsimetusiems nuo savos kultūros. Šiuo metu ji ypatingai pravers jaunajai kartai, užsienyje neturėjusiai progos gauti pilno lituanistinio išmokslinimo. Jau dabar mūsų jaunimas, studijuojąs įvairių šalių universitetuose, iš pasirodžiusių enciklopedijos tomų gali išsirinkti temas savo moksliniams darbams, labiausiai disertacijoms. Čia jis iš įvairiausių sričių ras daugybę temų, kurios lengvai duosis toliau vystomos. Pradiniam darbui nemaža pagelbos suteiks ir po straipsniais pateiktieji bibliografiniai daviniai. Rašyti gi temomis, tiesiogiai ar netiesiogiai susietomis su lituanistika, kiekvienas turėtų jausti pareigą, šiame darbe enciklopedija bus geras pagelbininkas.

Taip pat ir žurnalistai turėtų kreipti dėmesį į šį veikalą. Spaudos darbe, net ir tada, kai neina kalba apie žymių žmonių sukaktis, enciklopedija gali daug reikšti. Ją nuolat laikant po ranka, atrodo, būtų galima padaryti mūsų periodinę spaudą lietuviškesnę. Enciklopedijoj išsamiai yra aprašyta gimtojo krašto vietovės, meno paminklai, istoriniai įvykiai, nepriklausomybės metų laimėjimai, literatūros raida, gimtosios kalbos klausimai, visuomeninio gyvenimo svarbesnieji reiškiniai... Visa tai šiandien labiau reikėtų kelti dienos švieson ir neleisti, kad visiškai užvožtų mus vien tik tarptautinė politika, savi nesutarimai ir įvairybių vertimai iš svetimų kalbų smalsesniųjų skaitytojų pamasinimui. Taip srauniai viską nešant svetimoms bangoms, lituanistika, suvokta tiek siaura, tiek plačia prasme, yra vienintelė uola, į kurią galima įsikibus laikytis.   Rašto  žmogus,   pasigilinęs  į enciklopediją, jaus kaip jos medžiagą įdomiau iškelti šią dieną, derinant ją su gyvenamojo meto aktualybėmis. Kuo labiau menkėja tautinių vertybių pergyvenimas, tuo daugiau periodinėje spaudoje turi tekti persvara lietuviškiems dalykams.

Vartant šį ir kitus enciklopedijos tomus, taip pat džiugina mintis, kad ji, be studentų ir plunksnos žmonių, dar veiks ir kitus visuomenės sluogsnius. Nepriklausomybės laikais neįmanoma buvo išleisti visų tomų, tad ir daugelio su lietuvių kultūra susijusių žinių nebuvo galima pateikti enciklopedišku tikslumu bei aiškumu. O vidurinio ir taip pat augštojo išsilavinimo žmogui sunku išsiversti be tokio veikalo. Pirmajam, pasilikus mokslo puskelėje, tenka nuolat papildyti mokykloje įgytą žinyną. Antrajam, nugrimzdus į savo specialybę, reikalingas žvilgsnis ir į kitas šakas. Be jo žmogus pasilieka siauras vieno dalyko žinovas. Ypač nedovanotina, jei nuo to nukenčia tautinės kultūros pagrindiniai dalykai, čia sava enciklopedija, pateikdama medžiagą, jau specialistų išstudijuotą, suglaustą, supopuliarintą, yra lyg versmė, iš kurios galima semtis ir pasipildyti. Tai ypatingai pravartu amerikietiškoje aplinkoje brendusiai mūsų šviesuomenei ir esančiai toliau nuo savo tautos. Gal iš šios pusės žvelgiant, pradžioje ir buvo pageidaujama, kad Amerikoje leidžiama enciklopedija ribotųsi tik lituanistika, suvokta, aišku, plačia prasme. Bet čia nereikėtų  pamiršti, jog ir pašaliniai dalykai, įvesti į mūsų. kalbą ir gavę tinkamą terminologiją, tampa lyg savi. Iš kito; pusss, sunku laukt:, kad LIUO metu žmogus pirktų kelias enciklopedijas. Tad savajai, apimančiai abi sritis, lituanistinę ir bendrąją, turėtų rodyti dėmesio visi. Lietuvių Enciklopedija yra šimtmečiais laukta, bet iki šiol vis negalėjusi būti įgyvendinta idėja. Nuostabu, kad jos valanda išmušė tremtyje tautos istorijoje skaudžiausią valandą.

Jau turint 9 enciklopedijos atspausdintus tomus ir keletą baigiamų ruošti, labai vaizdžiai iškyla redakcinio kolektyvo ir leidėjo, Juozo Kapočiaus,' pastangos. Atsimint:na, kad per trejus metus tie 9 enciklopedijos tomai, kurių kiekvienas turi per 500 puslapių, pasirodė tokiu laiku, kai net paprastai lietuviškai knygelei jau tapo sunku išvysti dienos šviesą. Redakcijos darbą vainikuoja pergalė daugelio kliūčių, atsistojan-čių skersai kelio. Užtenka prisiminti, kaip šiandien, daugiui dirbant fabrikuose, tapo sunku redakcijoms telkti medžiagą, ypač reikal ;uj inčiT. ilgesnių studijų bei laiko. Enciklopedijos redagavimą tremtyje, be atėjo, sunkina ir stovėjimas toliau nuo gimtosios žemės, kurioje lengvai yra prieinami moksliniai šaltiniai. Tačiau Amerikoje išėję jau 9 šio veikalo tomai rodo, jog toks darbas yra įmanomas ir tremtyje, kai netrūksta norų ir pasiryžimų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai