Parašė M. Vaitkus
|
Vėl brėkšta, sklenda, lyg aušros šešėliai,
vaizdų aidai tolių skaisčių dienų . ..
Aidų kvapai, momentai švelniasieliai,
vėl su jumis pakirdęs gyvenu . ..
Sapnų naktis, svajų naktis žvainų,
lyg kad žvaigždžių tamsiam aksomo mėly .. .
Joninės tai. . . degą laužai — menu —
ir, lyg vėlių, jų dūmų debesėliai. . .
Bet nūn, kada man sieloj auštat vėliai
po tiek skausmų, po tiek klaidų liūdnų,
be dūmų jūs, tylieji debesėliai —
vaizdų aidai tolių skaisčių dienų. . .
|