Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAIL. V. K. JONYNAS SURADO SPALVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

Dail. V. K. Jonynas, iki šiol įprasminęs save kaip grafikas ir derinęs juoda-balta, savo pirmoje Amerikoje surengtoje parodoje pristato žiūrovui nauią pasaulį — spalvinį. Pristato drąsiai, išsivaduodamas iš daugel varžtų išsiliedama spalvingomis akvarelėmis.

Grafikui, visą laiką sprendusiam juoda - balta problemas, nėra taip lengvai pasisavinti spalvą ir ją išsamiai naudoti. Kolorito savarankiškumas reikalauja gilių gamtos studijų ir darbo. Tai reiškia, kad grafikui reikia lyg iš naujo praregėti, ne grafiniuose kontūruose, bet spalvose suvokti esmę. Kartu privalu pasisavinti ir visą spalvų technikos gramatiką, nes kitaip kūryba pasiliks tik mėgėjo lygyje.

V. K. Jonynas į šį naują spalvų pasaulį ėjo pamažu. Tai liudija jo kūrybos kelias, kaip jis išsivadavo iš griežtų linijų ir klasikinių realistinių formų. Jau "Lokio" iliustracijose jis išrutulioja visą tapybinių šešėliu girną. O dar vėliau — "Hamleto" iliustracijose — išsilaisvinusi linija drąsiai nubrėžia naujo pasaulio kontūrus. Į juos ("Mainzo apgulimo" iliustracijos) ateina ir spalva. Tiesa, ji dar dekoratyvi, bet ji spalva. Ji pamažu užpildė dailininko pasauli ir suklestėjo pilna gyvybės, nustelbdama net grafinius elementus.

Į spalvas Jonyną pastūmėjo ir Amerika. Čia galerijos lengviau įsileidžia spalvotą kūrybą, nei juodą baltą grafiką, lengviau šiems paveikslams ir pirkėjų suranda.

Ilgai šioj srityje dirbo, gal apie pusantrų metų. Pradžioje spalva sunkiai kluso jo temai ir vidaus nuotaikai. Bet jis piešė ir piešė, jieškoda-mas ir savitos išraiškos ir kolorito kompaktiškumo. Praeitą vasarą praleido nuolatinėse studijose, analizuodamas gamtą, jieškodamas jai išraiškos ar paprasta plunksna, ar pieštuku, ar spalvinga akvarele. Iš tų studijų išaugo didelės krūvos darbų, kurie parodo visiškai naują dailininko veidą — jo surastas spalvas.

Šie studijų vaisiai ir nuvedė jį iki parodos, kuri buvo surengta New Yorke Weyhe galerijoje gegužės 8-birželio 5 d.d. Sienose buvo gražiai eksponuota keliolika darbų, dvigubai tiek sudėta atskiruose aplankuose, su kuriais susipažino parodos lankytojai.

Pažinus Jonyną kaip grafiką, ir šituose paveiksluose jaučiamas tam tikras grafiškumas. Kaip grafikoje jis pabrėžia visur ritmą, taip ir akvarelėse šis ritmas užakcentuojamas. Ypač tai ryšku medžių motyvuose, kur šviesiam fone paleidžia tamsių šakų fontanus, arba atvirkščiai — tamsiame fone įbrėžia plonyčius švelnius baltus berželius, žoles. Tai ne tik išryškina paveikslo vedamuosius elementus, bet ir suteikia tvirtą konstrukciją.
Grafikos kompoziciją jis kūrė su matematine precizija, tobulai mokėdamas panaudoti technikinius efektus. Taip lygiai ir čia su tuo matematiniu preciziškumu jieško kompozicinių sprendimų. Tad gamta dar labiau analizuoja, atrinkdamas tik dailininkui artimus motyvus.

Taip surastoji spalva nėra tiesioginė gamtos spalva. Ji nudažyta bendra nuotaika, įjungta į bendrą ritmą. Mėgstami rausvi ir žalsvi tonai išsilieja į tikrą spalvų nėrinį. Kai kur jie tirpsta, kaitaliojasi, kai kur visa ekspresija rėžiasi šalia viena kitos, tačiau nenustelbdamos pagrindines temos. Daugiausia vaizduojami medžiai, miškai pavasario ar rudens romantiškai giedra nuotaika.

Jonynas sugebėjo ir giliau pažiūrėti į gamtą, suteikti simbolines prasmės. Medžiai, skurdžios žolės, aikštelės pratęsia mūsų žvilgsnį j gilesnę būtį.
Paroda rado atgarsio ir New Yor-ko spaudoje. Apskritai ji buvo įvertinta gana palankiai.

The New York Times, Amerikos spaudos pirmūnas, visada atsargus ir konservatyvus, gegužes 15 d. nr. meno skyriuje rašo, kad garsių Lietuvoje gimusių dailininkų, plačiai pasireiškusių moderniajame mene, nėra daug, bet jie visi stiprūs. Prie jų pirklauso Soutine, William Zorach, Ben Shahn ir taip pat Jonynas. Dienraštis pažymi jo romantišką nuotaiką, kuri reiškiasi pavasario ir rudens peisažuose. "Jo technika ypatingai išraiški, sudaryta iš linijų virbynės ir aštriai degančių spalvų prasiveržimo". The Herald Tribune — kitas dienraštis — tos pačios dienos nr. rašo, kad jo paveikslai ir forma ir spalva primeną turtingus sienų apmušalus. Dailininkas esąs neramus, o tai vedą į banguojančią dinamiką gražiuose paveiksluose. Jie esą abstraktūs, drąsūs, neišbaigti, bet pilni raiškios nuotaikos.

Parodą paminėjo ir trys meno žurnalai. Art News pažymi, kad puikūs darbai jį pristato kaip gerą spalvin-toją. Jis turįs priemonės virtuoziškumą, dažnai išreikštą dviem būdais: juoda ar linijų samplaikom, ir sultingu išsiliejimu. Art Digest iškelia koloritą, gamtos pamėgimą ir pažymi, kad jis apgalvotai valdo savo pajėgumą, kuris išsaugo nuo banalumo. Pictures on Exhibition pabrėžia akvarelių briliantiškumą.
Ypač džiugu, kad visa spauda suminėjo, jog jis lietuvis, pagarsėjęs Europoje kaip grafikas ir knygų iliustratorius.    P. Jurkus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai