Parašė EUG. GRUODIS
|
ODĖ SNIEGUI
Sniegas yra balti Prasidėjimo tyrai, dangiška Sachara.
Sniegas yra Chartres, Tibetas ir Himalajai.
Sniegas yra Vaikystės pojūčių mediena, perpjautas per pusę ananasas lotofagų dantyse.
Sniegas yra koralai, putos, gulbės, lotosai ir straigių choras.
Sniegas yra akių šviesumas iš mokyklos suolo.
Sniegas yra medinis arklys karuselėj.
Sniegas yra jaunystės rašalas.
Sniegas yra apsikabinimas — moters ir vyro — kūno marmuras, duslus aistros baltumas.
Sniegas yra asketų išsvajotas bokštas, drobės ir ekstazės prakaitas.
Sniegas yra sapno kreida.
Sniegas yra ugninės šviesios vilnos — debesys virš Fuji-Buddha guolio.
Sniegas yra Dievo peisažas.
NAKTIES DAINA
Beržas stovi prie juodo vandens —
lyg transe — išblyškęs —
prie juodo — kaip lakas — vandens —
lyg transe — sustingęs —
prie juodo — kaip lakas — vandens.
Balta moteris atsistojo prieš veidrodį naktį —
kaip sniegas balta moteris —
prieš žvilgantį veidrodį naktį —
kaip sniegas balta moteris.
Ir veriasi juodosios gelmės,
ir supasi Lotos ir baltosios gulbės —
Ir stovi prieš veidrodį naktį balta moteris —
lyg transe —
liūdnai išsiilgus savo nuogo baltumo.
|