Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MYKOLAS SLEŽEVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Žukas   
Mykolas Sleževičius. Rašo: Julius Būtėnas, Mečys Mackevičius, Kazys Škirpa, Andrius Valuckas, Birutė Novickienė, Jonas Kardelis, Antanas Novickis, Liudas Šmulkštys, Jonas Bildušas, Juozas Audėnas, Juozas Mikuckis. Išleido "Terra", Chicago, 1954. 343 p.
Kai kurią nors tautą ištinka didelė nelaimė ir, rodos, nebėra jau išeities, kritišku momentu atsiranda žmogus, kuris savo tautiečius sukrečia, išveda iš nevilties, priduoda jiems energijos ir tuo būdu gresiantį pavojų pašalina. Tokie žmonės — tai tikri tautos vadai, arba tribūnai. Jei jų tautoje leimamu momentu neatsiranda, tai vargas tokiai tautai: ji arba žūsta, arba ilgam laikui pasmerkta merdėti (ukrainiečiai, gudai).

Aiškų tribūno pavyzdį matėme Prancūzijos ministerio pirmininko Clemenceau asmenyje. Jis kritiškiausiu momentu sugebėjo savo tautą užkrėsti nepergalimu noru tėvynę gelbėti, nežiūrint milžiniškų aukų. Tauta buvo išgelbėta.

Mūsų tauta 1918 m. pabaigoj 3 pergyveno siaubingą laiką. Priešas (bolševikai ir lenkai) savo magėmis grasino užlieti mus ir paskandinti; kariuomenės dar neturėjome, nes keliasdešimt savanorių naujokų dar nesudarė kariuomenės, kuri galė'ų pasipriešinti.
Ir štai tokiu laiku, kai jokios išsigelbėjimo vilties lyg ir nebuvo, atsirado žmogus, kuris savo nepaprasta energija, geležine valia, ryžtingumu įskiepijo tautai norą kovot dėl laisvės, nepasiduoti daug stipresniam priešui.

Toks mūsų tautos tribūnas buvo tik atvažiavęs į Lietuvą Mykolas Sleževičius.
Ne per seniai iš spaudos išėjo Mykolo Sleževičiaus monografija. Tai didelės vertės knyga, kurią turėtų perskaityti kiekvienas lietuvis, kokiu pažiūrų jis bebūtų.

Pusę knypos užima dviejų autorių (Būtėno ir Mackevičiaus) straipsnių rinkinys bendru pavadinimu "Gyvenimas ir darbai". Jau pats pavadinimas rodo, kad čia sutelktos biografinės žinios. Taip pat apibūdinama ir jo veikla kaip kultūrininko, visuomenininko, politiko ir vyriausybes vairuotojo. Šioje knygos dalyje skaitytojas ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į Šleževičiaus istorinį vaidmenį 1918-19 m.m.

Straipsniai "II-jo ministerių kabineto pirmininkas" ir "Savanorių pašaukimas į krašto apsaugą" yra didelės vertės istorinė medžiaga. M. Sleževičiaus atsišaukimas "Į Lietuvos piliečius" anuo laiku tiesiog supurtė visą Lietuvą ir atnešė lemiamus vaisius: sujudėjo lietuviai, iš visų krašto kampų pradėjo plaukti savanoriai ir Lietuvos bebrėkštanti laisvė buvo išgelbėta, šis atsišaukimas savo reikšme ir veikimu turėtų būti laikomas greta Vasario m. 16 d. nepriklausomybės paskelbimo akto. Jo dvasia ugningai patriotinė. Tai buvo Sleževičiaus sielos atspindys.

Tolesnis monografijos straipsnių rinkinys, apie 100 psl., tai K. Škirpos bendru pavadinimu "Pakeliui su Mykolu Sleževičium". Daug vertingos medžiagos būsimam istorikui, ypač apie kariuomenės organizavimo pradžią ir savanorių pašaukimą. Geras Sleževičiaus asmens apibūdinimas.
Skaitant K. Škirpos rinkinio antrąją  dalį,   maždaug  nuo  straipsnio "Naujas etapas", negalima nepastebėti autoriaus subjektyvumo, kuris eina iki rinkinio galo. Daug kur dėl asmeninių pergyvenimų nustelbiamas paties Sleževičiaus asmuo, o įvykių centrą užima autorius. Jaučiamas kažkoks politinių priešų lyg ir paniekinimas, pvz. visur krikščionių demokratų partija vadinama "krikdemų trejulė".
Likusią monografijos dalį (43 psl.) užima "Prisiminimų pluoštas". Tai aštuonių autorių trumpi velionio apibūdinimai, kurie iš įvairių taškų nušviečia ir išryškina M. Sleževičiaus asmenį, šie prisiminimai šilti ir malonūs.

Iš šios knygos galima pasisemti žinių apie tai, kokiose sąlygose augo ir brendo tokie patriotai, kaip Sleževičius. Iš jos galima vaizdžiai pamatyti, kad Lietuvos nepriklausomybė ne iš dangaus mums nukrito, bet reikėjo daug pasidarbuoti, daug kraujo pralieti, daug sunkių valandų pergyventi.
K. Žukas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai