Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MIRĖ KNYGŲ LEIDEJAS P. ABELKIS PDF Spausdinti El. paštas
Povilas Abelkis gimė 1906. I. 27 žemaičių Kalvarijoje. Gimnazijos mokslus ejc Kaune, kur tuo metu tarnavo jo tėvas, šiek tiek pastudijavęs Lietuvos universitete, 1928 m. išvyksta j Braziliją laimes jieškoti, tačiau kitais metais iš ten grįžta ir dirba mokytojo darbą Sedoje, Plungėje ir kitur. Bendradarbiauja "Jaunime", "Lietuvos žiniose", "Lietuvos Aide", "Trimite", o JAV — daugiausia beletristikos ir atsiminimų spausdina "Naujienose".

Freiburge, Vokietijoje, buvo įsteigęs knygų leidyklą, kuri išleido po vieną Vinco Joniko, Juliaus Kaupo, Neles Mazalaites, Henriko Nagio knygą ir keturias paties P. Abelkio parašytąsias knygas; noveles "Kalnų dvasią", 1946, "Tilto sargą" 1949, "žemaičių krikštą" 1952 ir "Atlaidų pavėsy" 1955. Du pastarieji veikalai pavadinti romanais ir išleisti autoriaus pavarde. Ankstesnės knygos, jų tarpe ir Lietuvoje 1930 m. išspausdintasis 56 puslapių apysakaičių rinkinėlis "Gyvenimo sūkuriuose", ėjo P. Tulpės slapyvardžiu. Prieš metus Čikagos Visų Šventųjų parapijai švenčiant auksinę sukaktį parašė tos parapijos istoriją.

P. Abelkio beletristikos vertė nėra  didelė:   istoriniai  raštai  stokoja laiko kolorito, pasakojimui ir sakiniui trūksta literatūrinio šlifo, veikėjai kalba ir elgiasi neįtikinamai. Reikšmingiausias ir įdomiausias yra paskutinysis veikalas "Atlaidų pavėsy". Tai stambi, 468 psl. knyga, vaizduojanti knygnešių žygius garsiuosiuose žemaičių Kalvarijos atlaiduose jubiliejiniais 1900 metais. 30.000 maldininkų minioje jie ne tik platina draudžiamas lietuviškas knygas, bet ir klijuoja atsišaukimus ant medžių, stulpų, net ant kapų paminklų. Kovotojų eilėse prieš žandarus matome liaudies švietėją, kitų tarpe ir P. Abelkio buvusią mokytoją, Emiliją Pacaitę, kun. J. Tumą, kunigaikštį Oginskį, kurio net gubernatoriaus kazokų kapitonas "klauso" ir išvaduoja žandarų suimtą kunigą bei knygnešius. Tačiau pilno tiesioginio knygų platinimo vaizdo nerandame: daugiausia tik pasakojama apie knygų nešimą ar jų slėpimą. Geriausiai yra pavykę pavaizduoti atlaidus, jų nuotaiką, žmonių minias. Romanui kenkia prikrovimas pašalinių epizodų, pavyzdžiui: ūkininkaičio nuotykis su čigone ir pasimatymas jos palapinėje, paslaptingi radiniai po bažnyčia su vyskupo slankiojimais po urvus, bažnyčios puošėjai menininkai su jų "vaiduokliais" ir t.t. Atlaidų didingumo įspūdžio, deja,   nepakelia autoriaus mėgstami trivialumai (įvairios davatkų scenos, ypač klebonijoje). Dialogai, šiaip trumpi ir gyvi, daugeliu atvejų nesiderina su kalbančiojo charakteriu. Sakysim, čigonė Tahana kalba it kokia kultūringa baltoji, o ir centrinis romano personažas, ūkininkaitis Anicetas Bubelis, samprotauja lyg koks išminčius.

Povilas Abelkis E. Docienės bareljefas

Ko P. Abelkis nestokojo — tai užsispyrimo rašyti. Pats rašė, pats savo knygas leido, neabejojamai tikėdamas tų raštų prasmingumu. Bet Amerika jo gyvenimui laimės nesuteikė. 1950 metais, vos keletą mėnesių teiššgyvenęs šioje šalyje, žiauriai nukentėjo Čikagos tramvajaus katastrofoje, kurioje sudegė daugiau kaip 30 keleivių, o Abelkiui tą sykį pavyko gyvybę išgelbėti. Tačiau, smarkiai apdegęs, ilgai turėjo gulėti ligoninėje, o paskui, už sužalojimą gavęs keliasdešimt tūkstančių, įsigijo namą. Pasveikęs ėmė verstis namų statyba, deja, prie to darbo 1957. VIII. 7 prisitrenkęs, tą pačią dieną mirė. Palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.



Liet. Seserų Instituto narių dalis rankdarbių parodoje studijų dienomis
Iš kairės: GCS. M. Loyola, Mot. M. Teofilė, kazimieriečių gan. viršin., Instituto pirmin.; Mot. M. Anunciata, J. C, Nukryžiuotojo  Jėzaus seserų gen. viršin., mot. Ligorija, J. C, mot. Aloyza, N. Pr. seserų gen. viršin., mot. Aloyza, O. S. F., Instituto sekr., ses. M. Felicija, I. C, mot. M. Loyola, pranciškiečitj gen. viršin., ses M. Eucha rista, S. S. C,
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai