Parašė VYTAUTAS MAČERNIS
|
Praeinančiam pasaulyje praeisiu,
Kasdien suduždamas, bet išdidus;
Mylėdamas skurdžiosios žemės vaisių,
Ir moteris, ir saulę, ir sapnus.
Kaip svečias, pakviestas į šventę šviesią,
Aš paragausiu, vynas ar svaigus,
Aš tik gėlių spalvom pasigėrėsiu,
Savin giliai įkvėpsiu jų kvapus;
Ir mylimos nerūpestingą veidą
Lengvai palietęs pirštais virpančiais
Triukšmingai muzikai aplinkui aidint,
Ir atsisveikinęs tik mostu su svečiais,
Palikęs žiburius toliau jų šventei degti
Išeisiu vienišas į amžinąją naktį
Iš Kazio Bradūno suredaguoto mirusio poeto eilių rinkinio.
|