|
|
Tuo vardu Nidos knygų leidykla Londone 17-tu numeriu išleido Kazimiero Bareno novelių rinkinį, kuris yra to autoriaus antrasis po 1953 m. Tremties išleisto rinkinio "Giedra visad grįžta".
Dabartiniame rinkinyje yra 8 novelės, sudarančios 254 psl. knygą. Vienos jų ilgesnės, kitos trumpesnės, bet viena jų, šventasis Morkus, užimdama bemaž pusę knygos, kaip ir išeina iš novelės ribų ir veikiau panaši į apysaką. Kaip novelė, kuriai rūpi veiksmo glaustumas ir nelaukta jo pabaiga, transparentiškiausia bus "Karališka diena", kurios vardu ir visas šis rinkinys pavadintas. Ten, kur netikėtumo siekiama ne tiek veiksmo eiga, kiek kitomis priemonėmis, kaip humoru, ten ir netikėtumas tuo vardu eina, kaip pvz. "Cedrono rožėj".
Kiek pirmajame rinkinyje buvo rodomas lietuviško kaimo gyvenimas, tiek šiame turime reikalo su inteli-gentine bei miestietiška buitimi. Dabar anos miesto publikos susmulkėjimas savo kasdienybėj lieka tartum ano meto išpjova, nebeįtaikoma nei likusiems krašte, nei esantiems už jo. Buvo geri, ramūs laikai, apie kuriuos vienas veikėjas "Rūpesty" sako: "O mane žinai: biblija ant stalo, bet netikiu ir netikėsiu, kad Lietuvai valdžią turi skirti popiežius" (p. 16), nors jau po kitų žinomųjų "paskyrimų" jis tuos žodžius, greičiausiai, būtų linkęs atsiimti.
Rinkiny Gulbinų miestelio vardas eina jungtimi visoms novelėms. Iš tos vietos bemaž ir visi veikėjai. Tačiau novelių romanu knyga neina, nėra ryškesnės jungties nei ryškesnių charakterių. Bet visgi kai kurie novelių tipai, kaip pašto viršininkas, vietos laikraščio redaktorius, savivaldybės raštinės vedėjas savo ryškesnėmis žymėmis ilgiau skaitytojuje palieka. Nuosaikus realizmas, susietas su lengvu humoru, retkarčiais nueina ir iki tamsesnės kasdienybės pavaizdavimo, kaip pvz. "Pirmadienyje". Pagal tradicinį linkimą skirstyti čia bus norėta veikėjus kontrastuoti, norint išgauti didesnio efekto, nors faktiškai blogybė genama blogybe. Tokia girtavimo yda daugumą veikėjų yra gerokai apėmusi, jos debesis praskaido giedresnis humoras.
Nuo gamtos šiame rinkinėlyje labiau nutolta, kaip pirmajame, jos lyg ir labiau pasigestume, veikėjų sielos gyvenimą parodant. Bet sklandus dialogai, nors veikėjų kalba ir nėra įvairi, lengvas pasakojimo būdas dar nereiškia, kad šios novelės yra tik lengvo pasiskaitymo knyga. Jei veikėjų gyvenimas būtų kiek kilsteltas, prieš susmulkėjimą pastatant didingumą, prieš garbės siekimą pasiaukojimą, ir panašiai, žodžiu, duota daugiau charakterių, kaip tipų, turėtume ne tik novelių, bet ir aplamai buities romano laidą.
|
|
|
|