Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŽVILGSNIS Į IEVOS POCIENĖS SKULPTŪRINĘ KŪRYBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Australijos talentingų menininkų būrelyje randame ir Adelaidės lietuvę skulptorę Ievą Pocienę. Jos kūryba tiek individualinėse, tiek kolektyvinėse parodose yra palankiai vertinama australų spaudoje.

Ieva Pocienė 1962 m. yra baigusi Adelaidės meno mokyklą, skulptūros studijas gilinusi Salzburge, laimėjusi 5 premijas Australijoje, dėsčiusi Adelaidės meno mokykloje, surengusi savo 3 parodas Melbourne Argus galerijoje, Adelaidėje, Bolton galerijoje, Sydenham ir Avenel Bee meno galerijose. Be to, šį pavasarį ji dalyvauja Australijos ir Naujosios Zelandijos trimetinėje skulptūros parodoje Milduroje. Skulptorės darbų galima rasti galerijose ir privačiuose rinkiniuose.

Čia pasidalinsime įspūdžiais, gautais iš Ievos Pocienės skulptūrų parodos, surengtos praėjusiais metais birželio 21 - liepos 11 d. Mont-richard galerijoje, Glen Osmond, Pietų Australijoje, kur buvo išstatytas 31 kūrinys. Šioje gausioje parodoje nesunku susidaryti šios skulptorės kūrybos bendrą vaizdą.

Ievos Pocienės menui yra svetima butaforija ir jausmų bei idėjų priedanga gudrybėmis. Jos skulptūros pasižymi gyvybe ir polėkiais. Itin įdomu stebėti formų bei linijų kaitą: vienos, kaip gotikos bokštai, harmoningai kyla aukštyn, kitos, lyg ne-atsilaikydamos žemės traukai, svyra žemyn. Kietas statumas ir minkštas apvalumas yra du skirtingi poliai, tarp kurių banguoja šios skulptorės menas.

Ieva Pocienė mėgsta atsijungti nuo realybės, tačiau abstraktas dėl abstrakto jos netraukia. Šios skulptorės kūryba išplaukia iš aplinkos, vaizduotės ir vidinio jos pasaulio. Atmesdama detales, ji pasirenka būdingus tematikos bruožus ir juos jungia į meninį vienetą. Bet ji palieka dar vietos ir žiūrovo vaizduotei. Tuo būdu atsiranda bendra plotmė, kurioje gali vystytis pokalbis tarp žiūrovo ir menininkės.

Ši skulptorė moka tiksliai apvaldyti kūrinį. Apvalios formos darniai nuteikia žiūrovą skulptūroje "Sėdinti mergaitė", kiek primenanti Renoiro patrauklų moterų pasaulį. Skulptūroje gi "Moteris" savotiško švelnumo bei moteriškumo suteikia ir pablukusi medžiagos spalva. Apvalainės formos gi pasiekia viršūnę "Numylėtinių medalione". Tai bene jausmingiausias šios parodos kūrinys.

Skulptūra "Sukliudytas ratas" yra bene lakiausias šios parodos eksponatas. Jis panašaus žanro kaip skulptūra "Debesyse . Taupiai naudodama linijas ir įkomponuodama erdvės išpjovą į kompoziciją, skulptorė sukuria harmoningo pakilimo pojūtį. Erdvės panaudojimas kūriniuose suteikia jiems daug lengvumo. Skulptūros tampa tarsi besvorės. Kiekvienas žiūrovas jas gali savaip interpretuoti. Vaizduotei palikta didelė laisvė.

Linijinėms skulptūroms priešingas yra masyvus "Prasilaužimas". Tai lyg kūjis, kuriame sukaupta pulsuojanti jėga. Ji jaudina savo mtensyvumu ir betarpiškumu. Visai priešingos nuc taikos yra kūrinys "Miegantis paukštis". Jis pasyvus, šaltas, atokus ir remiasi plokštumų tarpusaviu deriniu.

Skulptūros "Priešingos fonnos", "Senas kareivis" ir "Ned Eefly" (Australijos banditas) nevisiškai įtikina žiūrovą. Ypač pastarasis atrodo kiek šabloniškas ir primenąs australų tapytojo Sidney Nolan "Ned Kelly" ciklą. Tuo tarpu "Prasilaūžusi energija" imponuoja savo drąsiomis linijomis ir kompoziciniu originalumu.

Skulptorės nueitą kelią vaizdžiai apibūdina "Erškėčių moteris". Tai seniau matyto bandymo variantas. Skirtumas tarp jų didelis. Kas seniau buvo suvokta tik užuomazgoje, dabar —    vykusiai išskleista. Esminės formos ir proporcijos, įprasmintos suvirinto plieno juodume, kvėpuoja kančia, ir nepalaužiama ištverme. Elegantiška žalvario "Vandens figūra" byloja apie technikos pažangą. "Dviguba kilpa", primenanti senovišką gaublį su rėmais ir planetines formas, yra meniškai išbalansuota ir techniškai puikiai atlikta. Šios dvi skulptūros sukelia įdomių asociacijų ir veikia į žiūrovą savo darna.

Ievos Pocienės devintojoje parodoje išryškėja ir dar vienas bruožas
—    skulptorės jumoristinės tendencijos. Jos aiškiai pastebimos kūriniuose "Sapnų mašina" ir "Falšyvi kauliukai".
 

IEVOS POCIENĖS SKULPTŪROS:
224 psl. aukštai kairėje "Dviguba kilpa", dešinėje — "Vandens figūra", žemai — "Medalionas".

Apskritai žiūrovą stebina skulptorės inspiracijos plati skalė. Ji apima žmogų, gamtą, erdvę su jiems būdingais reiškiniais. "Kūrėjo ranka", "Erškėčių moteris" ir "Nostalgijos Madona" yra filosofinių svarstymų pavyzdžiai. Žinoma, kas religiniame mene vadovaujasi Guido Reni stiliumi, tam Ievos Pocienės interpretacija gali būti svetima.

Savitumas Ievai Pocienei yra tiek pat svarbus, kiek tematikos ir medžiagos savybių išryškinimas. Kiekvienoje medžiagoje ji kitaip apipavidalina idėjas. Paskutiniu metu ją domina aliuminijaus liejimo technika. Jos rankose šis metalas vienoms skulptūroms, kaip "Nostalgijos Madonai", suteikia olimpiško ramumo, kitoms, kaip "Įkaitui II", — tragizmo. Šio ciklo kūriniuose prislopintai šviečiąs aliuminijus pabrėžia turinį, o skulptūrinius elementus apjungia lanksčių formų ritmas. Pocienės skulptūros yra mažo formato ir įvairios. "Nostalgijos Madona", rodos, nukelia mus į Bizantijos laikus, "Pora" išsiskiria savo proporcijų dramatika, "Sėdinti mergaitė" — išgaubtų formų sinteze, "Įkaitas II" — kančia ir neviltim.

Kaip matome, Ieva Pocienė nėra atsiribojusi nuo gyvenamo laikotarpio. Jo atspindžiai yra aiškiai matomi šios skulptorės kūryboje, kuri taip pat remiasi ir ilga meno tradicija, kūrybiniu išgyvenimu ir savo vidiniu pasauliu. Ši devintoji jos skulptūrų paroda laikytina svariu įnašu į Australijos, o tuo pačiu ir į lietuvių meno lobyną.
Isolda I. Poželaitė-Davis
 

Aukštai (dešinėje) — "Įkaitas" (cementas), žemai — "Nostalgijos Madona". Visos nuotraukos V. Vosyliaus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai