Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMO DEKLARACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Šimtmetis, prasidėjęs vidurinės Europos tautų išlaisvinimu ir vėliau prikėlęs daugelį tautų bei genčių valstybinei nepriklausomybei kituose pasaulio žemynuose, artėja prie pabaigos su gėdingu balansu, kai tuo pat metu šimtas milijonų civilizuotų europiečių buvo paaukoti naujai, dar didesnei priespaudai, išniekinant žmogaus ir tautų teises ir humanistinius idealus.

Tarp tų milijonų šiandien yra ir lietuvių tauta, kurios klestėjusi nepriklausoma valstybė buvo per praėjusį karą sugriauta, išprievartauta, pasikeičiančių sovietinės ir hitlerinės okupacijų teriojama.

Dėl to prieš keturis dešimtmečius turėjo iš tėvynės pasitraukti užsienin daugelis lietuvių rašytojų, visų sričių menininkų bei kultūrininkų.

Bet dėl to neišblėso mūsų ryžtas visomis priemonėmis ir kūrybinėmis formomis meniškai įprasminti tautos sielą ir reikšti kovingąją naujųjų laikų dvasią valstybės nepriklausomybei atstatyti, tautos ir žmogaus gyvybinėms teisėms atrungti, Lietuvai nelaisvėje padėti.

Pasitraukus į užsienius daugumai Lietuvos rašytojų ir kultūrininkų, okupacinėmis replėmis užgniaužus normalų tautos bendravimą su išeiviais, atrodė, kad ir lietuvių literatūra tartum buvo perdalinta į dvi nedraugiškas ir priešiškas stovyklas.
Fiziškai  — taip.  Tačiau  toks padėties vertinimas  būtų  klaidingas.

Lietuvių literatūra buvo ir liks viena — lietuvių tautos literatūra, įvairiaspalvė mūsų tautinės dvasios išraiška ir lobis.
Kai mūsų šaliai patekės laisvės aušra, vėl susijungs visa, kas buvo vertingo sukurta užsienyje ar sovietų pavergtoje tėvynėje. Laisvės oras ir laiko tėkmė atseikės grūdus nuo pelų.

Mes suprantame, vertiname ir gerbiame tuos lietuvių rašytojus ir kultūros veikėjus tėvynėje, kurie kovoja dėl kūrybinės laisvės tradicijų išlikimo, stiprina tautos dvasią ir pasitikėjimą, gina tautos garbę ir tapatybę, ryžtingai ir ne be pavojaus turi atsilaikyti sovietinių priespaudos   organų   spaudimui,   rusifikacijai,   tautinės   moralės   nuodijimui.

Mes jų nemaišome su sovietinės priespaudos palaižūnais, tautiniais palūžėliais ir karjeristais, paniekinusiais lietuvių tautos didžiąsias politines, tautines ir dvasines vertybes, kūkaliais ir dirsėm teršiančiais mūsų kultūrą.

Mes tikime, kad tautos kelių golgotoje literatūrinės ir apskritai kultūrinės vertybės, kaip praeityje, taip ir dabar tebėra pačios pajėgiausios dvasinei stiprybei išlaikyti. Taip pat jos yra reikšmingiausias veiksnys tautai nelaisvėje gyvai išlikti ir galiausiai vėl prisikelti, kai tam susidarys palankios sąlygos.

Ir tikime, kad tokios sąlygos susidarys. Milijonai Kremliaus pavergtų tautų drauge su mumis nerimsta, maištauja, stiprina viltis priartinti išsilaisvinimo metą.

Deja, skaudūs sunkumai nepranykę, rytojaus akiračiai vis dar apsiniaukę, regime savųjų gretų užsienyje retėjimą. Tad ryžtamės tvirčiau tęsti lietuvio rašytojo ilgaamžę tradiciją: — ir toliau aukotis kūrybiniam darbui, semtis stiprybės iš praėjusio amžiaus didžiųjų lietuvių ar lietuviškos kilmės idealistų.

Gyvenimas vėl parūpino šiandieninį pavyzdį. Nobelio premijos laureatas, Lietuvos žemės draugingas sūnus, Česlovas Milošas, neseniai reiškė pasitenkinimą spaudos komentarais, kad jam "pasisekė savo gimtąjį kraštą įdėti į pasaulinės literatūros žemėlapį, kartu liudydamas, kad gimtoji Lietuvos šalis jam vis tebėra arčiausia širdžiai, jo poezijai ir instinktams.
O didysis lietuvių tautos atgimimo dainius Maironis jau 1887 metais drąsino savuosius:
Didžios nelaimės spaudžia tėvynę,
O priešas laukia juos prapuolimo . . .
--------------------------------------
Tačiau tėvynė dar nepražuvus,
Nušvis jos vėliai garbė spindėjus.

LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMAS Clevelandas, Ohio, USA — 1982.V.22
 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai