Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"ATEITIES" AKADEMINIO SAVAITGALIO ŽVILGSNIS Į POGRINDŽIO SPAUDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Baužys   
Okupuotos Lietuvos pogrindžio spauda kasmet susilaukia vis didesnio užsienyje gyvenančių lietuvių dėmesio, o per juos ir kitataučių. Nebeužtenka vien tik pasiskaityti pogrindžio spaudoje skelbiamus faktus, nušviečiančius dabartinę padėtį Lietuvoje ir aprašančius religinį bei tautinį persekiojimą. Gausi ir vienoje vietoje sukaupta medžiaga jau reikalauja ir gilesnių studijų, ir įžvalgesnio įvertinimo, ir tinkamų išvadų.

Vienas tokių pogrindžio spaudos leidinių, bene savo amžiumi pats vyriausias, yra Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronika, galėjusi atšvęsti savo dešimties metų sukaktį. Tai nedidelis laiko tarpas, bet okupacijos sąlygose slaptai išleisti ir išplatinti Kronikos 54 numerius yra darbas, kurį tegali atlikti tik tvirtos rezistencinės dvasios vedami mūsų tautiečiai.

Norėdami LKB Kronikos sukaktį paminėti akademinėje plotmėje ir tuo pačiu giliau pažvelgti į pogrindžio spaudą bendrai, spalio 15 - 17 d. Chicagos ateitininkai surengė studijų savaitgalį, pavadindami jį Ateities akademiniu savaitgaliu Tai jau, berods, antrasis toks savaitgalis, rengiamas ateitininkų akademikų Chicagoje. Savaitgalio programa buvo aptarta sakiniu: Žvilgsnis į dabartinio pogrindžio leidinius Kronikos dešimties metų gyvenimo proga.
Į šio savaitgalio programą buvo įjungta penktadienio vakaro literatūrinė vakaronė, o taip pat šeštadienio vakarą įvykęs Ateities žurnalo vakaras su jaunimo konkurso premijų įteikimu ir banketu.

Jaunimo Centro kavinė penktadienio vakarą nebuvo perpildyta, bet susirinkusieji turėjo progą poezijos ir prozos pagalba persikelti į dabarties Lietuvą. Vakaro tema: Dabarties Lietuva išeivijos rašytojų kūryboje.

Jonas Pabedinskas, vyriausias šio savaitgalio šeimininkas, pradėjo vakaronę, jai vadovauti pakviesdamas Ramintą Marchertienę. Per visą vakarą ji atrasdavo taiklių žodžių apibūdinti programai. Aušrelė Liulevi-čienė savo paskaitoje davė platesnį įvadą visai vakaronei, pabrėždama, kad rasti mūsų rašytojų bei poetų kūryboje bendrus Lietuvos pavaizdavimo bruožus būtų neįmanoma, nes jų pergyvenimai yra asmeniniai. Iš kūrybos taip pat negalima spręsti, ar kūrėjų pateiktas vaizdas yra tikras, ar tik sukurtas mitas. Tačiau svarbu pats ryšys su tėvyne. Ne visi kūriniai, ypač prozos, apie dabartinę Lietuvą yra pasisekę meniniu atžvilgiu. Daug geriau išeiviams poetams sekasi poezija, kur Lietuvos vaizdas yra giliau ir meniškiau integruotas į egzilinius pergyvenimus.

Jauna aktorė Daiva Markelytė perskaitė devynių mūsų poetų eilėraščius, pradedant Jonu Aisčiu ir baigiant Jolanta Maleryte. Agnė Ki-žienė paskaitė ištrauką iš paskutiniojo Aloyzo Barono romano "Mirti visada suspėsi". Akt. Julius Balutis pateikė ištrauką iš A. Landsbergio dramos "Šventas narvas". Poetė Julija Švabaitė-Gylienė skaitė savo poeziją iš knygos "Vilties ledinė valtis". Kazys Bradūnas savo poezija nukėlė klausytojus prie Nemuno, vedė per Sibiro kapines, pasakojo apie nukirstą šventą medį, apie partizaną, žuvusį miško gilumoje, ir apie tylintį akmenį Nemuno vingyje.
Ateities Lietuvos santvarka pogrindžio spaudoje

Šeštadienio rytmetį pirmoje paskaitoje dr. Saulius Sužiedėlis svarstė temą "Ateities Lietuvos santvarka pogrindžio spaudoje ir jos palyginimas su Vakarų pasaulyje vyraujančiomis nuotaikomis". Noras autonominės, laisvos, demokratinės santvarkos įžvelgiamas jau pačiame pogrindžio spaudos žygyje. J. Medvėgalio straipsnį "Žvilgsnis į ateities Lietuvą" (Aušra, Nr. 14) prelegentas laiko "bene konkrečiausių bandymu pogrindžio spaudoje pateikti būsimosios Lietuvos santvarką". Plačiau analizuodamas šį straipsnį ir remdamasis kai kuriais kitais šaltiniais, dr. Sužiedėlis priėjo prie šių išvadų: 1. lietuvių savilaidoj žmogaus teisių gynimas ir tarybinės tikrovės kritika savaime veda lietuvių disidentus į konstitucinės santvarkos ir demokratijos pozityvų įvertinimą; 2. nors pagrinde beveik visi lietuviai savi-laidoje angažuojasi už laisvą ir demokratinę bei nepriklausomą Lietuvą, praktiškai tos sąvokos supratimas gerokai skiriasi nuo gana liberaliai demokratiškos vakarietiško tipo parlamentarinės sistemos; 3. beveik visi komentarai ir diskusijos s avi laidoj e remiasi įvairiomis koncepcijomis, kurios gerai žinomos Vakaruose, pvz., asmens teisių neliečiamumas, komunikacijų viešumas, teismų ir politinės valdžios kompetencijų atskyrimas, Bažnyčios - valstybės skyrimas; 4. savilaidos spaudoje dar trūksta konkretesnių socialekonominių diskusijų apie ateities Lietuvos santvarką, pvz., apie pliuralistinės visuomenės problemas demokratinėje Lietuvoje.

Dr. Sužiedėlis J. Medvėgalio idėjose randa juridinių bei konstitucinių kliūčių, pvz., išsiųsti iš Lietuvos visus po 1944 m. atvykėlius rusus, girtuoklius ir recidivistus, o taip pai suabejoja "įgimtu lietuvių darbštumu", per kurį, atsikračius svetimtaučių negerovėmis, laisvoje Lietuvoje tuoj suklestėsianti aukšta ekonominė gerovė.

Savo komentaruose kun. Vyt. Bag-danavičius, M.I.C., žvilgsnį į ateities Lietuvą praplėtė dviem naujais katalikų sociologų reikalavimais: solidarumu ir subsidijiniu principu, kurių "daigus" kun. Bagdanavičius pastebi ir lietuvių pogrindžio spaudos autorių galvosenoje.

Teologinis žvilgsnis į LKB Kroniką
Kun. Antanas Saulaitis, S.J., nors sakėsi nesąs teologas, vis dėlto aiškiomis sąvokomis aptarė "teologinį žvilgsnį į LKB Kroniką" ar bent nurodė kai kuriuos Lietuvos tikinčiųjų teologijos ryškesnius bruožus. Šio darbo ėmėsi tikslu: "1. padėti klausytojams apmąstyti religinius klausimus; 2. pasiūlyti kelias Lietuvos tikinčiųjų teologijos apybraižas ir 3. klausti, kas riša mūsų religinį gyvenimą su Lietuvos Bažnyčia

LKB Kronikoje tarp teologinių idėjų pasikartoja šios temos. Į Bažnyčią okupuotoj Lietuvoj žvelgiama kaip į vietinę, atgimstančią, kenčiančią pogrindžio Bažnyčią, vieningai veikiančią su Apaštalų Sostu. Kunigu pareigoms atlikti reikalaujama teisių. Iš kunigų ir vyskupų tikimasi tvirtos ištikimybės, o iš pasauliečių — atsakomybės. Ateistų atžvilgiu tikintieji rodo atlaidumą ir meilę. Pabrėžiama sakramentų priėmimas, sąžinės laisvė ir moralus gyvenimas, ypač vengiant alkoholio, skyrybų ir abortų. Ryškinamas ryšys tarp krikščionybės ir

Siekdamas šią paskaitą padaryti praktišką, kun. Saulaitis naudojo įdomų metodą: klausytojai buvo kviečiami ant paruoštų lapų raštu atsakyti kai kuriuos klausimus, pvz., kokie yra pagrindiniai dorovės rūpesčiai Lietuvoje ir kokie JAV-se; kurie faktai iš pateiktų Kronikos ištraukų klausytojo gyvenimui yra artimiausi ir t.t.

Įvertinusi kun. Saulaičio pateiktą teologinį turinį, kazimierietė dr. Julija Šainauskaitė pasidalino su klausytojais šiomis mintimis: 1. palygino Lietuvoje priespaudą ir kenčiančiųjų pasišventimą su čia esančiųjų drungnumu religinėms bei dvasinėms vertybėms; 2. išreiškė viltį, kad šalia Kronikos, aprašančios "išorinį tikinčiųjų gyvenimą", laikui plaukiant, atsiras ten kenčiančiųjų vidinį, dvasin| ir net mistinį gyvenimą nušviečiančių raštų.
 
Pogrindžio spauda apie išeivijos veiklą

Šeštadieniu pupietinė programa pradėta dr. Augustino Idzelio paskaita Pogrindžio spaudos pažiūra į išeivijos veiklą . Dr. Idzelis pastebėjo, kad pogrindžio spauda apie išeivijos gyvenimą labai mažai terašo. Per visą šį laikotarpį pasirodė vos pora straipsnių, diskutuojančių mūsų išeivijos veiklą. Šiaip ten tegalima rasti tik paprastos informacijos, o ir jos gana taupiai. Įdomu, kad tų poros straipsnių autoriai pasisakė prieš išeivių kultūrinės veiklos primatą, galvodami, kad pirmasis išeivių veiklos uždavinys turįs būti politinis. Jų manymu, užsieniuose lietuvybės neišlaikysime, jei greitu laiku nebus atstatyta laisva Lietuva. Išeivija yra politinė emigracija, tad jos pareiga yra talkinti tautai. Išeiviai gi, įsijungę į savo kraštų politinę veiklą, net ir joje gana aukštai iškilę, Lietuvos naudai nieko neduos. Pogrindžio spauda teigiamai atsiliepia apie išeivių ryšius su Lietuva, keliones ir kitokį bendravimą, bet pataria, kad išeivija turėtų būti labiau pasiruošusi ir principingesnė galimuose santykiuose su okupuotos Lietuvos pareigūnais. Pogrindžio spaudos nuomone, svarbiausias išeivių uždavinys būtų informuoti patį kraštą, atvirai demaskuojant netikrus faktus per spaudą ir per radiją. Užsieniečių informacijai jie daug dėmesio neskiria. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos rezistentai yra nusivylę Vakarų pasaulio pažadais ir kovoje dėl Lietuvos laisvės visą dėmesį kreipia į savo pačių jėgas.

Papildomus komentarus ryšium su dr. Idzelio paskaita padarė Emilija Pakštaitė - Sakadolskienė. Pasinaudodama Tomo Venclovos pareiškimu, jog jis, būdamas Lietuvoje, žinojęs gal tik ketvirtadalį to, kas vyksta išeivijos veikloje. Sakadolskienė konstatavo, jog iš tiesų dabartinėje Lietuvoje išeivių veiklos vaizdas yra nepilnas, lygiai, kaip ir pas mus dabartinis Lietuvos gyvenimas.
Diskusijose buvo paliestas klausimas: kas svarbiau — politinė ar kultūrinė veikla. Įdomu, jog dr. Idzelis, ilgesnį laiką neskyręs žymesnio dėmesio politinei išeivių veiklai, dabar pats priėjo išvadą, kad politinė veikla, ypač veikiant bendrai su kitomis tautybėmis ir jau lietuviškai nekalbančiais tautiečiais, gali būti šiuo metu nepaprastai svarbi.

Svarstybos apie politinius klausimus pogrindžio spaudoje

Šios dienos akademinę programą užsklendė svarstybos, kurių pagrindinė tema buvo "Pogrindžio spaudos politiniai bruožai". Referentai: Saulius Kuprys, Jonas Pabedinskas ir kun. dr. Jurgis Šarauskas. Moderavo Ofelija Baršketytė.

Saulius Kuprys pagrindinį dėmesį atkreipė į istorinį tautos pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Iki maždaug 1956 m. buvusi pirmoji, fizinio pasipriešinimo, kovos fazė. Postalini-nio laikotarpio metu vyko kultūrinis tautos pasipriešinimas, o su LKB Kronikos pasirodymu prasidėjo ir tebesitęsia dvasinis pasipriešinimas. Daugiau kalbėdamas apie LKB Kroniką, prelegentas pastebėjo, jog Kronika beveik niekur nepabrėžia politinio momento. Ji tik iškelia tikrus gyvenimo faktus, ir jos informacija pavirsta kovos priemone.

Jonas Pabedinskas pogrindžio spaudoje pirmiausia įžiūri kovą už žmogaus teises. Jos puslapiuose aprašomos dabartinės gyvenimo sąlygos yra nežmoniškos. Tad laisvojo pasaulio išeivių uždavinys būtų informacija šią kovą už žmogaus teises pateikti suinteresuotoms grupėms ir šią temą panaudoti kaip ginklą. Prelegentas nusiskundė, kad mūsų veiksniai nepilnai atlieka šį darbą, ir ragino rinkti medžiagą, net užsakyti specialias studijas. Perduodant idėjas į Lietuvą, siūlė labiausiai panaudoti radiją.

Kun. dr. Jurgis Šarauskas, atkreipęs dėmesį į faktą, kad pogrindžio spauda paskutiniu laiku darosi labiau atviresnė ir drąsesnė, savo pastabas apie ją suvedė į šešetą punktų. Jo

Iš ateitininkų akademinio savaitgalio: kalba O. Barškelytė; prie stalo - S. Kuprys, J. Pabedinskas ir kun. J. Šarauskas. Nuotr. J. Kuprio.

nuomone, pogrindžio spaudoje nėra bendro sutarimo dėl politinių tikslų: vienur siekiama pilnutinės tautos laisvės, kitur — žmogaus teisių, dar kitur — net tam tikros rūšies socializmo ateities Lietuvoje. Prelegentas mano, kad tai gal ir gerai, nes tuo parodomas lietuvių demokratiškumas. Antra, Lietuva į Vakarus žiūri su nepasitikėjimu. Iš to išplaukia, kad Lietuvoje nepilnai suprantamas Vakarų demokratinis ir politinis procesas. Apie laisvojo pasaulio lietuvių išeivių veiklą ir organizacijas Lietuvoje taip pat mažai težinoma. Visoje pogrindžio spaudoje aiškiai ir teigiamai pasisakoma už išeivių ryšius su okupuotos Lietuvos žmonėmis. Kalbant apie Kroniką, galima pastebėti, kad ji nėra oficialus Bažnyčios veidrodis. Konstatavęs šiuos faktus, prelegentas davė keletą savo pasiūlymų politinės mūsų strategijos vakaruose reikalu. Jis siūlė kviestis į talką profesionalus kitataučius, atkreipti dėmesį į ryšius su tautiečiais Lietuvoje, ieškoti draugų savo kraštų valdžios žmonėse, stengtis labiau informuoti pačią Lietuvą ir t.t.
Simpoziumas praėjo sklandžiai. Referentų pasisakymai buvo trumpi. Diskusijos sukosi tik apie referentų paliestus klausimus.

Psichologiniai religinio persekiojimo bruožai

Užbaigiamoji šio savaitgalio dalis vyko sekmadienio rytą Ateitininkų namuose Lemonte. Pagrindinis referentas buvo dr. Algis Norvilas, parengęs išsamų pranešimą apie religinio persekiojimo Lietuvoj psichologinius bruožus. Paskaitininkas rėmėsi informacija iš LKB Kronikos numerių. Anot prelegento, tikėjimo persekiojimas Lietuvoje šiuo metu neturi brutalių, fizinių bruožų, bet susidaro iš pilkos kasdieninės psichologinės prievartos ir smurto. Lietuvoje šis persekiojimas dažnai reiškias masine ir aštria forma. "Persekiojimas vykdomas plataus biurokratinio aparato schemoje, kurio hierarchinė struktūra ateina iš viršaus: nuo Maskvos iki pat žemiausio Lietuvos valdininko ar mokytojo. Ant pastarųjų pečių tad ir krinta pats persekiojimo vykdymas, nors tokio persekiojimo kontrolė yra KGB rankose.

Dr. Norvilas į persekiojimą žiūri psichologo akimis ir pabrėžia, kad persekiojimas psichologiškai veikia tiek persekiojamuosius, tiek ir persekiotojus. Persekiojamieji yra į-sprausti į autoritetinio režimo rėmus, iš kurių jie neturi jėgų išsilaisvinti. Aukštesnių instancijų įsakymai vykdomi be protesto, ypač, kad jie dažnai paremti sankcijomis. Persekiojimo vykdytojas pats bando teisintis, kad jis remiasi įsakymu iš aukščiau. Jo vidinė būsena ir įtampa paveikiama. Norėdamas sumažinti tą įtampą, persekiotojas dažnai ima nuvertinti ir kaltinti savo auką, tuo pateisindamas savo veiksmus.
Iš kitos pusės, persekiojamasis patenka į aukos būseną. Ši paprastai nėra grindžiama autoritetu iš viršaus: nei Bažnyčia, nei kas kitas neduoda įsakymo kentėti. Tikintis lieka tikinčiu, nes jis pats tokiu nori būti, ir jam niekas ir neįsako. Jo laikysenos atsparumas persekiojimo metu nemažėja, nes jis save pateisina, jog yra geras žmogus, bet paprastai nejaučia neapykantos savo persekiotojui. Tiesa, dažnai susidaro ir pas jį įtampa, vedanti į depresiją. Savo pranešimo pabaigoje dr. Norvilas vaizdžiai apibūdino užverbavimo techniką, vartojamą šnipams ir persekiotojams.

Dr. Norvilo mintis savo komenta-tarais papildė dr. Dalia Katiliūtė-Boydstun,   taip   pat   psichologijos mokslų specialistė. Ji pabrėžė, kad prelegentui labiau pasisekė pavaizduoti persekiotojo dvasinę būseną. Tie persekiojantieji, būdami taip pat tam tikros hierarchinės - autoritetinės sistemos aukomis, esą verti mūsų pasigailėjimo. Pas persekiojamuosius matyti dvasinis pakilimas, tačiau pasitaiko atvejų, kai persekiojamai-dvasiškai būna sužlugdomas. Visos studijos, įgalinančios mus pažinti, kas vyksta okupuotoje Lietuvoje, be abejo, prisideda prie geresnio supratimo bei įžvelgimo į problemas.
Savaitgalis buvo baigtas mišiomis, kurias atnašavo ir pamokslą pasakė kun. dr. Kęstutis Trimakas.

Ateities žurnalo vakaras ir premijų įteikimas

Į šio savaitgalio rėmus taikliai buvo įdėtas ir tradicinis Ateities žurnalo vakaras (spalio 16) Jaunimo centre. Tokia proga būna įteikiamos premijos moksleiviams ir studentams, savo kūryba pasireiškusiems Ateities žurnale. Įteikta vienuolika premijų moksleiviams ir penkiolika vyresniam jaunimui. Laimėtojų vardu jautrų žodį tarė Raminta Pemkutė, o mecenatų vardu — dr. Adolfas Damušis.

Ateitis yra vienas iš gražiausiai redaguojamų ir apipavidalinamų žurnalų. Ji sugeba aplink save sutelkti kūrybingą jaunimą, ugdyti jo talentus, skatinti ir auginti naujus spaudos žmones.
Muzikinėje vakaro programoje dalyvavo viešnios iš Clevelando — seserys Ilona ir Kristina Kuprevičiū-tės. Ilona trompete, o Kristina fortepijonu atliko visą eilę lietuvių ir užsieniečių kompozitorių kūrinių. Jų parengta programa Chicagos visuomenei buvo nauja ir labai šiltai priimta.

Vertinant šį akademinį savaitgalį, reikia pažymėti, jog jis buvo gerai planuotas, organizuotas ir atliktas. Temos parinktos taip, kad jos viena kitą papildytų; paskaitininkai pasiruošę ir akademinio lygio; net ir diskusijos šį kartą koncentravosi tik apie paskaitose liestus dalykus. Nuopelnai už taip gražiai pasisekusio savaitgalio surengimą priklauso Chicagos ateitininkų akademikų grupelei, kurios spiritus movens yra Jonas Pabedinskas. Tai nėra kokia oficiali organizacija. Tai jaunesniosios kartos ateitininkai sendraugiai, vis išeiną į viešumą su naujais pasirodymais. Jonui Pabedinskui talkino Aušrelė ir Arūnas Liulevičiai, Algis Norvilas, Dalia Katiliūtė - Boydstun, kun. Kęstutis Trimakas, Julija Švabai-tė - Gylienė, Laima Garbonkienė, Roma Kuprienė ir Vytautas Šoliūnas.

Tačiau su nuostaba reikia pripažinti, kad jaunesnioji akademikų karta nebuvo proporcingai atstovaujama. Tiek penktadienio literatūrinėje vakaronėje, tiek paskaitose, tiek ir pačiame Ateities žurnalo vakare matėme daugiausia tuos pačius sendraugių veidus. Kyla rimtas klausimas, kas pagaliau gali jaunuosius akademikus patraukti. Be to, beveik nebuvo paskaitose atstovų ir iš Santaros -Šviesos sparno. Ateitininkai gyvai domisi ir dalyvauja jų metiniuose savaitgaliuose Tabor ūkyje. Lauktina daugiau susidomėjimo ir iš jų pusės.
J. Baužys (Šeštadienio ryto paskaitas aprašė K. T.)



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai