Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MISTINIAME SODE PDF Spausdinti El. paštas
Mykolas Vaitkus: MISTINIAME SODE. Atsiminimai. Išleido prel. P. M. Juras. 1957 m. 207 p. kaina $3.00.

M. Vaitkus pastaraisiais metais yra išleidęs kelias savo eilėraščių knygas, be to, gan dažnai dalyvaudamas periodinėje spaudoje įvairiais straipsniais ir atsiminimais. Tai tikrai pagirtinas darbštumas.

"Mistiniame Sode" priklauso atsiminimų sričiai. Autorius aprašo savo buvimą kunigų seminarijoje Kaune nuo 1903-1906 m.

Knygoje pirmiausia tad ir susipažįstame, ką M. Vaitkus ten patyrė, kaip gyveno, kas buvo jo draugai, kokių sielos išgyvenimų turėjo, ir panašiai. Tai būtų lyg ir pirmas knygos tarpsnis — asmeninis, šalia įvairių kitų žinių, šis etapas atskleidžia ir tai, kaip M. Vaitkus pradėjo žengti į poezijos dirvą, — tiesa, parodo tik pačius daigus, pirmąjį susidomėjimą rašyti, nes plačiau literatūrai jis atsiveria tik vėliau.

Antras šios knygos tarpsnis — pati seminarija. M. Vaitkus mums pažeria įvairias ir gausias informacijas. Jis mums pavaizduoja visa — ir seminarijos rūmus, ir gyvenimą, ir mokslą, ir dėstytojus, ir papročius bei apeigas. Sužinome, kaip klierikai skaitė ir slėpė lietuviškas knygas, kuriomis dorybėmis ar ydomis žymėjosi tas ar kitas dėstytojas, kas ten reiškėsi kaip lenkas, o kas — kaip lietuvis. Beveik nustembi, kai patiri, kad tuo pačiu laiku su M. Vaitkum seminarijoje klierikais buvo ir tokie vyrai, kaip prof. J. Žilinskas ar K. Račkauskas-Vairas. Tarp klierikų randame ir Al. Stulginskį, būsimą Lietuvos prezidentą, apie kurį knygoje taip skaitome: "... bet anuomet niekam nė į galvą nebūtų atėję, kad jis gyvenime taip iškils: toks buvo murka, kuklus, tylus, niekur nelendąs į priekį, geras klierikas,   solidžiai   besimokąs,   bet ypatingai neblizgąs" (120 p.). Kai kurie seminarijos epizodai itin vaizdingi, pavyzdžiui, tas momentas, kai vysk. M. Paliulionis netikėtai užsuka į klasę ir ima egzaminuoti iš lotynų kalbos.

Autorius iš seminarijos gyvenimo prieš skaitytojo akis pastato daugel asmenų, su kuriais jam teko susidurti. Jis juos charakterizuoja gyvai ir ryškiai, kiekvienam rasdamas pridėti ką nors sava ir būdinga. Vieni iš tų paveikslų liečia garsius žmones, o kiti — eilinius jo pažįstamus ir mielus bičiulius, kurie niekados nesėdėjo pirmose vietose ir nebandė į jas patekti. M. Vaitkaus duodamos charakteristikos — trumpos, taiklios ir vaizdžios. Norėtųsi jų daugiau čia pažerti, bet susipažinkime bent su viena iš jų. Štai Juozas Naujalis: "Gana augštas, neliesas vyras, dailiai pasiūtais drabužiais, ilga rusva barzda, dailiu vyrišku maloniu veidu, didelėmis dailiomis akimis. Visa povyza rimta, estetiška, įspūdinga" (45 p.). Ir taip pro mūsų akis prabėga arkiv. J. Skvireckas, vysk. Karosas, vysk. T. Cirtautas ("gana augštas, liesas, stambiais, negražiais bruožais veidu, labai kuklus"... 70 p.), VI. Jurgutis, J. Purickis, kun. J. Byla, kun. Januševičius ir visa eilė kitų.

Kaip ir pridera, seminarijos gyvenimas, žmonės, darbai ir rūpesčiai užima didžiąją knygos dalį.
Tačiau Autorius turi progos mus išvesti ir toliau į Lietuvos žemę, daugiausia supažindindamas su paskiromis žemaičių krašto vietomis, kur  jam   anuomet  tekdavo  buvoti. Taip matome Gargždus, Švėkšną. Veiviržėnus, Miniją ir kitus tėviškės vaizdus. Trumpai žvilgtelėjame į M. Čiurlionį, dirbantį prie savo paveikslų.

Pagaliau knygoje atsispindi kai kurie platesni tautiniai ir politiniai momentai, kaip spaudos lietuviams grąžinimas. O lyg viso to fone stovi tarptautiniai atgarsiai, iš kurių daugiausia atliepia rusų-japonų karas.

Tokie tai maždaug šių atsiminimų spielčiai. M. Vaitkus pasakoja gyvai, įspūdingai ir šiltai. Nėra ko ir sakyti — memuarų rašyme tarp mūsų niekas jam negali prilygti. Svarbiausia jo dorybė šioje srityje yra ta, kad jis turi tikro memuarų pasakotojo dovaną — deramą toną, nuotaiką ir stilių. Kalbant grynai literatūrine prasme, jo stilius pasižymi klasikine kultūra, sklandžiu tekėjimu ir reikiamu įvairumu. Tam padeda ir išprusintas kalbos vartojimas bei žodyno įvairumas bei tikslumas.

Beliktų pageidauti, kad M. Vaitkus, "Mistiniame Sode" mums atskleidęs palyginti siauresnio gyvenimo momentus, savo retą memuarų rašytojo dovaną pritaikytų ir platesniame lauke. Tokių didelių paveikslų jis jau yra davęs periodinėje spaudoje — apie Maironį, Herbačiauską ir kitus. Būtų gera, kad jis šią medžiagą surinktų draugėn, papildytų naujais atsiminimais apie kitus žmones ir visa tai prieš mus pažertų naujos knygos puslapiuose.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai