Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LKM AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS ST. PETERSBURGE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K.   

1982.XI.24-28 d.d.
 
Suvažiavimą surengė pernai įsisteigęs LKM Akademijos Židinys St. Petersburg Beach, Dolphin viešbutyje.
Registracija ir knygų paroda

Lapkričio 24 d. po pietų ir 25 d. rytą buvo dalyvių registracija, kuriai vadovavo Židinio sekretorė V. Kulbokienė. Lapkričio 24 d. 7 vai. v. įvyko LKMA narių knygų parodos atidarymas. Jį trumpu žodžiu pradėjo Židinio pirm. prel. Jonas Balkūnas, pakviesdamas parodos rengėją Vladą Kulboką plačiau ją apibūdinti.

Knygų paroda pradėta rengti praeitą pavasarį;  Susirašinėta  su  daugeliu Akademijos narių; užsakytas vyr. akademiko prel. A. Dambrausko - Jakšto portretas (nupiešė O. Galvydienė). Stengtasi gauti Br. Kviklio ir S. Šalie nė s rinkiniai. Knygų išstatyta apie 750; dalyvavo 140 autorių. Knygos— daugiausia lietuvių kalba; buvo šiek tiek anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Parodą ypač praturtino Br. Kviklio rinkinys—apie 80 vyresniųjų akademikų knygų ir 30 celofano aplankų su žymiųjų akademikų fotografijomis bei laiškais: A. Dambrausko - Jakšto, vysk. Pr. Bučio, arkivysk. M. Reinio, arkivysk. J. Skvirecko, prel. Pr. Kuraičio, ir profesorių J. Ereto, St. Šalkauskio, Z. Ivinskio, A. Salio, J. Brazaičio, A. Maliausko ir kitų.

S. Salienės rinkinyje retesnės knygos buvo: "Naujas Įstatymas", (vysk. Giedraičio vert., 1816 m.), S. Daukanto "Būdas" (išleistas Amerikoje), "Naujas Testamentas mūsų Viešpaties Išganytojo", (1874), "Visų metų gyvenimai šventųjų", (1859). Žurnalai: "Šviesa", "Tėvynės Sargas", "Tėvynė", "Žinyčia", "Dirva", "Mittei-lungen der litauischen Literarischen Gesselschaft". A. Mažiulio atsiųsta: D. Kleino "Grammatica Litvanica", ir Sirvydo "Punktai Sakymų"; Kun. J. Gasiūno paskolinta: "Živatas Pona ir Dievą mūsų", (1826), "Visų metu gyvenimai šventųjų"; V. Kulboko: 1209 m. pergamentas, atsivežtas iš Lietuvos; 1529 m. Lietuvos Statutas, M. Slavočinskio "Giesmės tikėjimui katalickam priderančios", A. Juškevičiaus "Lietuviškos Dainos", (1880), "Aukso Altorius" (1879). Iš "Alkos" prel. V. Balčiūnas atvežė: M. Valančiaus "Žemaičių Vyskupystę", I d., Daukšos "Postilę", "Draugiją" ir kt.

Parodoje buvo beveik visi Akademijos leidiniai: LKMA Metraščio 5 t., "Suvažiavimo Darbų" 8 t. Itin svarbūs mokslui "Fontes Historiae Litua-niae", 2 t. Apie 30 tomų atskirų autorių raštų: K. Avižonio (3 t.), A. Baltinio, J. Ereto, Pr. Gaidos-Gaidamavičiaus, J. Griniaus (3 t.), A. Jakšto, A. Kučo, V. Kulboko, Z. Ivinskio, A. Maceinos, A. Salio, I. Skrups-kelio, J. Vaišnoros. Taip pat daug buvo knygų, išleistų ne Akademijos.

Parodos metu savo kampelį turėjo Alicija Rūgytė, platindama Liet. Istorijos Draugijos leidinius bei rinkdama prenumeratą naujai leidžiamai Aušrai.

Susipažinus su knygomis, ėjo kun. J. Gasiūno rūpesčiu surengtos dalyvių susipažinimo vaišės. Židinio iždininkas kun. J. Gasiūnas atliko ir visą suvažiavimo finansų tvarkymo darbą.

Suvažiavimo atidarymas

Iškilminga suvažiavimo pradžia buvo lapkričio 25 d. 10 vai. ryto. Vysk. V. Brizgys koncelebravo mišias su 12 kunigų viešbučio salėje. Pamoksle vyskupas išryškino mūsų laikų švietimo trūkumus—vidurinis mokslas labai nepakankamas, o aukštąjį mokslą baigę žmonės dažniausiai užsidaro siauroje specialybėje, ir jiems trūksta gilesnio filosofinio bei religinio išsilavinimo.
Iškilmingą posėdį 11 v. ryto pradėjo St. Petersburgo Židinio pirm. prel. J. Balkūnas, pakviesdamas pirmininku Juozą Laučką, vicepirmininku K. Kleivą ir sekretore O. Galvydienę.

Įžanginę kalbą pasakė Akademijos centro valdybos pirmininkas pro f. dr. A. Liuima, sveikindamas bei linkėdamas našaus darbo ir dvasinės atgaivos, ieškant tiesos jai tarnaujančiame moksle. Jis taip pat iškėlė ir mokslo kilnumą bei jo palaimingą įtaką visuomenei ir pačiam mokslininkui. Mokslininkas—lyg charizmatikas, apdovanotas gausiomis malonėmis. Akademijos suvažiavimai išreiškia Dievo palaimą, ypač šis 60 metų jubiliejinis suvažiavimas. LKM Akademija, užgniaužta tėvynėje ir atsikūrus tremtyje, auga bei stiprėja. Ji sutelkė 258 asmenis, įsisteigė 11 židinių, sušaukė 12 suvažiavimų, išleido 36 —19,000 pusi. tomus. Leidinių prenumeratorių yra apie 130; 100 egz. siuntinėjama didžiosioms pasaulio ir lietuvių bibliotekoms. Ligi šiol mirė 65 LKM Akademijos nariai. 60 metų veikla, narių skaičius ir nuveikti darbai liudija, jog Dievas laimina darbą. Kova už žmogaus dvasinį išsilaisvinimą tebeeina. Mūsų tautos intelektualiniame ir dvasiniame brendime Akademija atlieka žymią misiją—šaukia į mokslinę kūrybą. Tegul Šventoji Dvasia, Tiesos, Meilės ir Kūrybos dvasia—vadovauja šiam suvažiavimui, baigė pirmininkas.

Paskaitininkai ir paskaitos
Po sveikinimų įvadinę paskaitą, kun. A. Rubšiui neatvykus, perskaitė prel. V. Balčiūnas. Paskaitos tema "Mįslinga paslaptis: žmogaus kūrimas Pradžios knygoje."
2 vai. p.p. buvo dvi sekcijos: gamtos ir filosofijos mokslų. Pirmajai vadovavo B. Saldukienė.
Prof. dr. Jonas Genys skaitė paskaitą "Paveldėjimo mokslo pažanga". Genetika, paveldėjimo mokslas, ėmė vystytis, išaugus citologijai (mokslui apie ląstelę), biologijai ir t.t. Tiriami panašumai ir skirtumai (paveldėti ir įgyti), genai, mutacijos, hibridai. Labai svarbi taikomoji genetika, siekiant išauginti stiprius augalus ir gyvulius bei naudingesnius augalus. Mokslininkų rūpestis—išsaugoti genus, esančius gamtoje, užbėgti už akių paveldimoms ligoms, bet ir nepažeisti žmogiškąją psichofizinę prigimtį. Po įdomios paskaitos kilo daug klausimų.

Panaši paskaita buvo ir dr. Broniaus Povilaičio "Genetinė inžinerija". Ši technologija atvėrė naujus biotechnologijos kelius. Galvojama sukurti bakterijas, kurios galėtų degraduoti naftą, pakliuvusią iš tankų į vandenį ar žemę, galėtų pagaminti pieno proteiną, koncentruoti skiedinyje metalus, kaip varį, auksą, uranijų iš jau išnaudotų kasyklų, pagaminti iš pjuvenų cukrų, tepalus.
Žemės ūkio srityje tikimasi perkelti genus iš bakterijų į kultūrinius augalus, duodant jiems savybę fiksuoti laisvo oro azotą. Rekombinuota DNR technika jau naudojama komerciškai gaminant retus cheminius junginius— enzimus medicinos reikalams, pvz., interferozę—natūralų žmogaus kūno apsaugos sistemos produktą, efektyvų prieš virusines ligas ir kai kurias vėžio formas. Kiti projektai—genetinis pagaminimas žmogaus augimo hormono, žmogaus insulino, labai švarių antibiotikų, žmogaus kraujo proteino, vakcinų prieš malariją, hepatitą, venerines ligas. Ir po šios paskaitos buvo gyvos diskusijos.

Birutė Saldukienė kalbėjo apie biblinį tvaną geografiniu, geologiniu bei archeologiniu atžvilgiu, iliustruodama žemėlapiais ir iškeldama įvairių mokslininkų teorijas šiuo klausimu.
Visose trijose paskaitose buvo apie 80 klausytojų.

Filosofijos mokslų sekcijoje dalyvavo 37 klausytojai. Dr. K. Skrupske-liui neatvykus, jo paskaitą "Utopinės galvosenos bruožai" perskaitė Aušra Liulevičienė. Išryškinta mintis, kad visuomenės pastovumas, subordinacija valstybei veda į tam tikrą priespaudą—žmonės kenčia, nežinia už ką kun. J. Urbonas kėlė mintį, kad netiesa, jog komunizmas tarnauja mokslui. Dr. B. Ciplijauskaitė pabrėžė, kad 17 a. prancūzų utopistai neneigė laisvės. Jie pirmieji pasisakė už moters laisvę. Pro f. J. Zarankos manymu, Platonas irgi juto, kad valstybės utopija nutolusi nuo realybės. Vėliau parašė veikalą "Įstatymai". Kun. K. Trimakas pasakojo, kad "Ateities" akademiniame savaitgalyje 1982 spalio mėnesį nagrinėta tema: "Kaip įsivaizduojama ateities Lietuva?" Ji labai suidealinta — svetimtaučiai bus ištremiami. Lietuviai bus didžiai darbštūs ir tuojau įsijungs į valstybės atstatymo darbą.
Antra paskaita buvo dr. J. Zarankos, atvykusio iš Pietų Amerikos. "Tema—"Trasimacho teorija apie teisingumą". Dr. F. Palubinskas kalbėjo apie tiesos ir netiesos ribą. Čia turėtų nulemti meilė ir nuolankumas. Krikščionybės įtaka turėtų pasireiškti itin svariai.
Lapkričio 26 po mišių prasidėjo teologijos sekcija kuriai vadovavo kun. dr. Valdemaras Cukuras. Kun. Augustinas Rubikas, svečias iš Vokietijos, kalbėjo tema: "Dievas nėra žmonėms šališkas. Jis visur apsireiškia". Kun. dr. V. Cukuras nagrinėjo temą "Pasakojimo vaidmuo dabarties teologijoje". Po abiejų paskaitų buvo diskusijos. Dalyvavo 60 klausytojų.

Psichologijos mokslų sekcijai vadovavo prof. dr. Aldona Grinienė. Kun. dr. Kęstutis Trimakas skaitė paskaitą: "Nuo jaunystės iki senatvės: suaugusiojo kaitos fazės". Suaugusio žmogaus gyvenimą prelegentas suskaldė į kelis tarpsnius — nuo 33 iki 80 metų, nurodydamas psichologinius jų pasikeitimus.

Dr. A. Grinienė kalbėjo apie vyresnio amžiaus žmonių psichologinių negalavimų priežastis.
Paskaitos buvo labai aktualios ir sukėlė daug klausimų. V. Kulbokas pastebėjo, kad: Europoje vertinama senesnių žmonių išmintis bei patirtis, Amerikoje priešingai—jie nustumiami į šalį. Ar psichologija, dabar išeidama už vyresnio žmogaus vertinimą, neina prieš srovę? Į prelegentės pabrėžtą išėjusio pensijon žmogaus liūdesio periodą buvo atsakyta: Mes, lietuviai, tremtiniai, dažnai laukte laukiame, kada galėsime pasitraukti nuo duonai uždirbti atliekamo ir dažnai nemėgiamo darbo ir atsidėti lietuviškai veiklai bei raštui. Buvo ir daugiau klausimų. Šiose įdomiose paskaitose dalyvavo apie 70 klausytojų.

Teisės mokslų sekcijos vadovas prof. dr. Br. Kasias neatvyko. Šioj sekcijoj Jonas Sakas skaitė paskaitą: "Vyriausybės Žinios ir jų perspausdinimas". Rinkdamas medžiagą Studijai apie kun. Juozą Vailokaitį, jis pamatęs, kad JAV niekur nėra pilno "Vyriausybės Žinių" rinkinio, o ir esamų komplektų kai kurie lapai sutrūniję. Tad su kun. V. Bagdanavi-čium, dr. J. Meškausku ėmėsi surinkti visas "Vyr. Žinias", jas padauginti xeroxo būdu, įrišti ir bent dalį saugiai padėti. L. Kairys sutikęs atspaudus patikrinti ir įrišti. Dail. VI. Vi-jeikis nemokamai leidęs pasinaudoti savo xeroxo mašinomis. J. Sakui į talką atėję J. Dėdinas ir L. Kerulis. "Vyr. Žinių" originalai buvę pasiskolinti iš Lietuvos generalinės konsu-lės J. Daužvardienės, Lietuvos generalinio konsulo New Yorke ir Lietuvos pasiuntinybės Washingtone. Pagaminta 5 atspaudai. Prelegentas aptarė "Vyr. Žinių" pavadinimą ir turinį. Darbas pradėtas sumanytojų pinigais. Paskui atėjo į talką L. Kriau-čeliūnas, K. Pabedinskas ir Lietuvių Fondas. Dabar perspausdinta tik I dalis. Reikėtų perspausdinti ir padaryti II dalį — Steigiamojo Seimo darbai ir Seimo stenogramos.

Matematikos mokslo sekcijai vadovavo prof. dr. Č. Masaitis.
Dr. Jonas Ulėnas kalbėjo apie kompiuterių pritaikymą lietuviškiems reikalams. Po paskaitos klausimai: A. Šukys—Ar gali vietiniai kompiuteriai gauti informacijas iš centrinio kompiuterio? Atsakyta—"Gali, bet būtų pigiau didelį informacijos kiekį išspausdinti centre ir siųsti paštu. Mažesnį kiekį esą galima gauti telefonu. Šiuo atveju kompiuterių sistema turi būti tam paruošta". Dr. Genys klausė: Kuri lietuvių organizacija turi Amerikos lietuvių adresus ir kiek jų yra? Atsakymas: "Niekas visų lietuvių adresų neturi. Religinė Šalpa Brooklyne turi apie 22,000. Gal kuri kita organizacija turi kelis šimtus ar tūkstančius adresų". Dr. G. Bijūnienė klausė: Ar yra didesnė grupė žmonių,   dirbančių kompiuteriams pritaikyti   lietuvių veiklai? - Prelegentas negalėjo atsakytį, nes nėra kompiuterių specialistų sąrašų.

Prof. Č. Masaičio paskaita buvo "Empirinių funkcijų diferenciacija".  Prof.  Pr. Zundės paskaitą—"Informacijos vertės klausimu". Paskaitininkui neatvykus, ją perskaitė L. Kačinskas.    Paskaitose   dalyvavo 35  asmenys.
Politinių mokslų sekcijai vadovavo inž. Antanas Rudis.

Juozo Laučkos paskaitos tema "Lietuvos 1922 m. konstitucijos kilmė ir jos pagrindiniai principai". Inž. Antano Rudžio—"Žmogaus teisės Lietuvos konstitucijoje". Klausytojų buvo 30.

Architektūros ir menotyros sekcijai vadovavo dr. arch. Alfredas Kulpa-Kulpavičius. Neatvykusio dr. Vitolio Vengrio paskaita "Iškilieji (istoriniai) Lietuvos ekslibrisai iki XX amžiaus" buvo perduota iš juostelės ir iliustruota skaidrėmis. Vida Kriš-tolaitytė kalbėjo apie lietuvę dailininkę išeivijoje; Dr. Stasys Goštautas—apie "fantastinį meną Čiurlionio kūryboje"; A. Kulpa-Kulpavičius— apie Lietuvos baroko ornamentiką. Klausytojų sekcijoje buvo 35.

Lapkričio 27 d. Po mišių vyko ly-giagrečiui 3 sekcijos: liet. literatūros, ekonomijos ir medicinos mokslų.

Lietuvių literatūros sekcijai vadovavo Aušra Liulevičienė. Prof. dr. Rimvydas Šilbajoris skaitė paskaitą "Religiniai įvaizdžiai Algimanto Mackaus poezijoje". Juose prelegentas įžiūri poeto neigiamą nusiteikimą mūsų laikų religinėse bei moralinėse apraiškose. Aušros Liulevi-čienės paskaita "Istorija ir mitas: religinės implikacijos trijuose dabarties romanuose Lietuvoje (Baltušio, Mikelinsko ir Kondroto). Prof dr. Birutės Ciplijauskaitės tema "Trumpas poezijos žodis". Dalyvių buvo 43. Pasigedome šių metų didžiųjų jubiliatų Maironio ir Krėvės priminimo.

Ekonominių mokslų sekcijai vadovavo prof. dr. Feliksas Palubinskas.
Jonas Sakas kalbėjo apie kun. Juozo Vailokaičio įnašą į Lietuvos ekonominį gyvenimą. Prof. dr. F. Palubins-
 

Antanas Liuima, S.J., LKMA pirmininkas

LKMA suvažiavimo knygų parodos atidarymas. Iš kairės VI. Kulbokas, parodos rengėjas, prel. Jonas Balkūnas, E. Kačinskienė ir V. Kulbokienė.
 

Prel. Jonas Balkūnas, LKMA suvažiavimo rengimo komisijos pirmininkas

LKMA suvažiavimo medicinos sekcijos paskaitininkai. Iš kairės: dr. D. Degesys, dr. K. Bobelis, dr. S. Vaičaitis, dr. A. Milius.

kas apibūdino Lietuvos industrializaciją pirmaisiais nepriklausomybės metais. Dr. Juozas Kazickas nušvietė "Lietuvos ekonominių santykių galimumus su Kinija: išvados iš studijinės kelionės po Kiniją". Pirmiausia prelegentas, neseniai grįžęs iš kelionės po Kiniją, pataisė paskaitos pavadinimą, kad tai nebūsiąs svarstymas Lietuvos ekonominių santykių su Kinija, nes neturime savo valstybės, bet tik įspūdžiai ir svarstymai apie milžiną — tūkstančio galimybių kraštą. Jis labai vaizdingai kalbėjo apie tos šalies įvairumą, gamtą, istoriją, senovės paminki u s, dabartinę santvarką ir žmonių psichologiją, gausiai pateikdamas statistikos ir Kiniją lygindamas su Amerika bei kitais kraštais. Šią paskaitą verta išspausdinti Aiduose. Kadangi ankstesnės sekcijos labai užsitęsė, J. Kazickui trūko laiko paskaitai užbaigti.

Medicinos mokslo sekcijai vadovavo dr. Kazys Bobelis. Paskaitininkai ir temos: dr. Danielius Degesys — "Euthanazija" (Mirties palengvinimas), Dr. Adolfas Milius — "Šiandieniniai metodai sveikatai palaikyti". Dr. Saulius Vaičaitis — "Širdis ir kraujo spaudimas". S. Vaičaitis mano, kad šiai temai išnagrinėti reikėtų viso suvažiavimo.

Dabar į aukštą kraujo spaudimą didelį dėmesį kreipianti ne tik medicina, bet taip pat valdžia ir visuomenė. Tačiau tik po 1970 m. tyrinėjimų veteranų ligoninėse įrodyta, kad didelį mirtingumą galima sumažinti pašalinus kraujo spaudimą. Dabar 25% amerikiečių turi aukštą kraujo spaudimą. Dauguma tai žino ir jį kontroliuoja. Su hipertensija-tyliuoju žudiku — per pastaruosius 10 metų smarkiai kovojama. Ir žmonių mirtingumas kasmet mažėja.

Per visas tris medicinos paskaitas buvo pilna salė klausytojų.
Istorijos mokslų sekcijai vadovavo dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. Joje Vitalis Žukauskas kalbėjo apie Lietuvos kunigaikščių Radvilų teatrą Nesvyžiuje, V. Gidžiūnas — apie pranciškonų misijas pagoniškoje Lietuvoje.

Socialinių mokslų sekcijai vadovavo prof. dr. Antanas Musteikis. Paskaitininkai: dr. Baškauskaitė — "Lietuvių kartos Los Angelės apylinkėse" ir dr. A. Musteikis — "Religiniai svyravimai XVI šimtmečio Lietuvoje".

Lapkričio 28 d. baigiamajame posėdyje Lietuvos atstovas VVashingto-ne ir LKM Akademijos tremtyje atgaivinimo sumanytojas dr. St. Bačkis skaitė pagrindinę paskaitą — "LKM Akademijos 60 m. sukakties minėjimas". Jis plačiai aptarė Akademijos istoriją, pabrėždamas mėginimą įkurti Lietuvos Katalikų Universitetą; nusakė iškiliuosius darbus bei leidinius ir Akademijos didelę reikšmę mūsų tautos mokslui.

Prel. J. Balkūnas pasidžiaugė visų St. Petersburgo Židinio narių sutelkta veikla ir vieningu darbu. Prof. A. Liuima dėkojo už gerai suorganizuotą ir atliktą suvažiavimą. Padėkos žodį tarė ir prez. pirm. J. Laučka. Pabaigoje sugiedotas Lietuvos himnas. Kiek vėliau Šv. Vardo bažnyčioje Gulfporte 16 kunigų atnašavo koncelebruotas mišias. Įspūdingą pamokslą pasakė vysk. A. Deksnys, pabrėždamas, kad mokslininkai branduoliniais ginklais ant bedugnės pastatė pasaulį. Matoma žmonijos sunaikinimo grėsmė, nuo kurios gali sulaikyti tik Dievo ranka.

Apžvalgininkas ne visas paskaitas galėjo išklausyti. Jeigu kurios plačiau neaptartos, tai tik dėl negalėjimo visur dalyvauti, viską matyti.

Koncertas, banketas, talkininkai

Be kun. J. Gasiūno suorganizuotų vaišių po knygų parodos atidarymo, dr. Kazys ir Dalia Bobeliai savo namuose suruošė paskaitininkams ir suvažiavimo rengėjams vaišes lapkričio 25 d. vakarą. Taip pat turėjome kun. A. Stasio suorganizuotą Aldonos Stempužienės ir Alg. Brazio koncertą, kurio klausėsi 280 žmonių. A. Brazis pakiliai padainavo: L.J. Šimučio "Palikta šalis", Sarpaliaus "Mylimas kraštas" ir "Suviltas", J. Karnavičiaus "Bajoro daina iš op. "Gražina", A. Ponchielli "Erdvilio arija iš op. I Li-tuani", A. Kačanausko "Ilgesys", A. Vanagaičio "Litai" ir "Dul dul dūdelė". A. Stempužienė, ilgiau čia negirdėta, maloniai nuteikė, gaiviai atlikdama J. Gruodžio "Visur tyla", "Aguonėlės", J. Tallat-Kelpšos "Ne margi sakalėliai", K. V. Banaičio (žodžiai B. Buivydaitės) "Aš per naktį", V. Jakubėno (žodžiai K. Binkio),"Gėlės iš šieno . H. Villa-Lobos "Cantilena iš "Bachianas Brasbenas", G. Verdi Eboli arija iš op. "Don Carlo" ir "Siebelio arija iš op. Faustas". Dainininkai atliko ir du duetus: S. Šimkaus"Plaukia sau laivelis"" ir W.A. Mozart "Duok ranką man brangioji" iš op. "Don Giovanni". Akompanavo Aldona Brazienė.

Gražų banketą lapkričio 27 d. surengė Mečys Šilkaitis, talkinamas S. Salienės ir A. Valienės. Pradžioje kamerinės muzikos trio pagrojo kelis klasinius dalykus. Vysk. A. Deksnys sukalbėjo maldą. Po vakarienės gi Juozas Laučka pasveikino jubiliatą prel. Joną Balkūną, sulaukusį 80 metų. A. Karniaus nupieštą adresą įteikė vakarienės vadovas M. Šilkaitis. Palankia kalba suvažiavimo dalyvius pasveikino vietos vyskupas Thomas Larkin. A. Valienės dovanotą paveikslą laimėjo Dukšta.

M. Šilkaitis pagamino gražius užrašus paskaitų salėms, kompiuterio pagalba išspausdino suvažiavimo programą, parūpino ženklelius paskaitininkams, rengėjams ir svečiams. Veronika Kulbokienė, Židinio sekretorė, parašė didelę daugybę laiškų, atspausdino suvažiavimo pirmąją programą ir ją platino prie bažnyčios ir Lietuvių klube, vadovavo sekretoriatui bei registracijai. Laiškus jai padėjo rašyti Ida Valauskienė ir Teresė Liutkienė, taip pat išplatinusi ir 170 koncerto bilietų. Rožė Jasinskienė surinko 450 dol. už skelbimus A. Valienės suprojektuotam gražiam programos leidiniui. Kazys Kleiva, vietinės radijo valandėlės vedėjas, daug kartų suvažiavimą garsino per radiją, rašė pranešimus lietuvių laikraščiams, klubo biuleteniui, talkinamas S. Lungo ir kitų, inž. A. Šūkis rūpinosi svečių transportu. Inž. A. Mažeika su vyčiais aprūpino svečius nakvynėmis. Vacys ir Stasė Urbonai paaukojo 2,000 dol.

Suvažiavime buvo 13 sekcijų ir 35 paskaitos. Daugiausia klausytojų sutraukė medicinos paskaitos — apie 140. Iš viso suvažiavime dalyvavo apie 450 žmonių. Prel. J. Balkūnas pakėlė sunkią suvažiavimo naštą. Suvažiavimas buvo didžiausias įvykis St. Petersburgo lietuvių gyvenime. Jis taip pat reikšmingas ir visai išeivijai.  V. K.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai