Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DĖL BIČIULIO KOJELIO PASTABŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Vaitiekūnas   
Aidų 1982 m. Nr. 5 bičiulis Juozas Kojelis skaitytojų dėmesį atkreipė į mano 1981 m. politinės apžvalgos lietuviškosios dalies (Aidai, 1982, Nr. 2\ kai kuriuos netikslumus, juos laikydamas mano tyčios darbu LB veiklai sutirštinti, o Bal-tiečių Laisvės lygos — sumenkinti. To įrodymai: LB 1981 veiklai priskirti 1980 ar net ankstyvesni dalykai (diplomatinės tarnybos tęstinumas, koalicija Petkui ir Gajauskui, Ad Hoc komitetas, Australijos ir N. Zelandijos lietuvių akcija), o Baltie-čių Laisvės Lygai suniekinti iškišta savo sukurta Hannaford ir Allen draugystė, nors jų pažintis "užsimezgė tada, kai pastarasis buvo pakviestas prezidento tautinio saugumo patarėju".

Bičiulio Kojelio priekaištai gana sunkūs, bet ne visi teisingi. Teisybė, mano suklysta, priskiriant LB 1981 veiklai diplomatinės tarnybos tęstinumą ir koaliciją Petkui ir Gajauskui. Dėl to labai atsiprašau Aidų skaitytojus ir dėkoju bičiuliui Kojeliui už atkreipimą dėmesio. Bet kad suklysti yra žmogiška, liudija paties bičiulio Kojelio pastabos. Bičiulis Kojelis suklydo, teigdamas, kad Ad Hoc komitetas atsirado ne 1981. (Žr. Darbininko 1981.VI.19, taip pat JAV LB 1982.II.1 atsišaukimą). Suklydo bičiulis Kojelis ir N. Zelandijos atveju. Mano apžvalgoj parašyta:
Naujosios Zelandijos LB žygiai, kad vyriausybė pasektų Australijos pavyzdžiu ir atšauktų savo ankstesnį nutarimą pripažinti Baltijos valstybių aneksiją, lig šiol nebuvo sėkmingi.

Tikrai, tie N. Zelandijos lietuvių seniau pradėti žygiai ir 1981 m. nebuvo sėkmingi. N. Zelandijos vyriausybė kaip tiktai 1981 m. pranešė, kad Baltijos valstybių aneksijos pripažinimas nebus panaikintas. Ogi Australijos pavyzdžio paminėjimas juk nereiškia, kad jis yra 1981 m. Pavyzdžiu gali būti ir labai sena istorija.

Bičiulis Kojelis suklydo ir teigdamas mane prasimanius ("savo sukurta") Hannaford draugystę su Allen.
Londoniškis The Economist (1981. XII.5, p. 23) rašė:
Mr. Allen faces unresolved ąues-tions, too, about his old Consulting firm, Potomac International Corporation. His share in this he sold in January, 1981, not, as stated originally on his financial disclosure form, in 1978. The current otvner, Mr. Allen's former partner(mano pabraukta —Vt. Vt.) Mr. Peter Hannaford, is tvell-knotvn Washington lobbyist. Apskritai, The Economist laikomas patikimu šaltiniu. Visokiu atveju jo duomenys nėra mano pramanai.

Suklydo bičiulis Kojelis ir dėl Vliko neva iš tautos gauto mandato. Netgi 1917 - 1920 Lietuvos taryba tokio mandato neturėjo ir nepretendavo. Pasak steigiamojo seimo pirmininko Stulginskio, tarybininkai "neturėjo formalaus krašto įgaliojimo, tačiau jie dirbo daugiau įspėdami tautos valią". Ir Lietuvos laikinasis prezidentas A. Smetona Steigiamajam seimui priminė, kad tik "Dabar atsistojus Lietuvos priešaky autoritetingai tautos įgaliotai valdžiai, niekas negalės jai prikišti to, kas buvo prikišama laikinajai valdžiai". Yra esminis skirtumas tarp tautos reiškiamo pritarimo ar pasitikėjimo ir tautos mandato. Tokios rūšies tautos "mandatą", kokį turėjo ir tebeturi Vlikas, turi kiekvienas, kas, pasak Stulginskio, įspėdamas tautos valią, dirba Lietuvos nepriklausomybės labui. Bet man apžvelgiant 1981 m. Vliko veiklą, rūpėjo ne jo mandatas, o tik jo pretenzija vadovauti ir jo konkreti veikla. Esamomis Vliko sąlygomis jo vadovavimas tegali remtis jo orumu, nes kitokios galios paveikti visuomenei jis neturi. O Vliko orumo 1981 m. atrama tegali būti jo veiklos įspūdingumas. Palyginimui probėgšmais primintinas Lietuvos ir Vokietijos Vlikų orumo pagrindas, detaliau to nesvarstant. Todėl bičiulio Kojelio komentarai Lietuvos ir Vokietijos Vlikų atžvilgiu išeina už mano apžvalgos ribų. O kad orūs autoritetai ne-visada tarpusavy oriai elgiasi, tai politikoj ne naujiena. Turbūt bičiulis
Kojelis atsimena, kad nepriklausomoj Lietuvoj du oriausi tautininkų autoritetai buvo ir labiausiai tarpusavy susiėdę.

Atsiprašau bičiulį Kojelį, kad nesu Brazaitis ir stokoju brazaitiško subtilaus diplomatiškumo. Gal Brazaitis tokių klausimų, kokie mano apžvalgoj surašyti, ir nebūtų klausęs. Bet man ir ne tik man jų atsakymas teberūpi ir po bičiulio Kojelio pastabų. Kai turime JAV kelis visuomeninius veiksnius: Altą ir Vliką, atitinkamų organizacijų sudarytus, PLB ir JAV LB visuotiniais rinkimais, ir Lietuvos pasiuntinio sudarytą LLK, tai dar naujos savarankiškos organizacijos atsiradimas tolygiem uždaviniam, besidomintiem lietuviškaisiais reikalais natūraliai kelia klausimą — cui bono? Kodėl nepasinaudota veikiančiomis organizacijomis? Ar samdinių sumanymas jau praktiškai kitų išbandytas? ir kt. Bičiulis Kojelis kažkodėl tuos klausimus laiko nuogais ir klausia, kodėl aš pats nebandžiau jų atsakyti. O nebandžiau bičiulio Kojelio įsitikinimu, siekdamas Lygos iniciatyvą suniekinti ir "jos vykdytojais sukelti nepasitikėjimą". Mano apžvalgoj parašyta: "O svarstydami samdymo tikslingumą, turėtume išsiaiškinti" . . . Tad iš išsiaiškinimo proceso savęs nesu išskyręs, o kaip tik jį savo klausimais pradėjęs. Visa bėda, kad, išsiaiškinimą tęsdamas, bičiulis Kojelis pasirinko klaidingą pagrindinę prielaidą: esą mano apžvalgoj tyčia LB veikla sutirštinta, tyčia pramanyta Hannaford - Allen draugystė, tyčia surašyti nuogi klausimai nepasitikėjimui sukelti. Nežinau, kokiais radarais bičiulis Kojelis nustato kito žmogaus sąmonės ir sąžinės apsisprendimus, tik mano apžvalgos intencijų atžvilgiu tie jo radarai jį suklaidino. Galima bičiulį Kojelį suprasti. Daug energijos ir širdies įdėjęs, su rimtais žmonėmsi taręsis, giliai įsitikinęs sumanymo naudingumu, staiga susiduria akystatoj su klausimais, kurie ar kai kurie gal nebuvo visai kilę. Norėčiau tikėti, kad, šokui atslūgus, blaiviai ir dalykiškai mano apžvalgos klausimus svarstant, bus pasitarnauta ir Lietuvos reikalui, ir išeivijos jėgų konsolidacijai.
Vytautas Vaitiekūnas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai