Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VĖLIAUSIAS LAIKOTARPIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Volertas   

Ryškesni bruožai
Jei atsirastų sąjūdis, daugiau žadąs pavergtai Lietuvai ir išeivijai, kaip tikimės iš Lietuvių Bendruomenės (LB), ties juo privalėtume kreipti savo dėmesį. Tradicijas saugojame tik dėl jų svarbos. Svarbai dingus, tas tradicijas perduodame istorijai. Taip pat esame atleidžiami nuo ištikimybės kuriai nors sunykusiai vertybei. To paties likimo susilauktų LB. Tačiau kol nėra geresnio pakaito, jai turime skirti visuomenės rūpesčius.

Pereitų metų (1982) rudenį JAV LB sulaukė naujos krašto valdybos (kv), pirmininkaujamos dr. Antano Butkaus (Cleveland, Ohio). Prieš tai, nuo 1979.XII.15, vadovavo Vytautas Kutkus (Detroit, Mich.). Tam laikotarpiui čia bus skirta truputis dėmesio, įskaitant ir bendrines mintis. Spausdintų, siųstų, gautų laiškų buhalterija, valdybos posėdžiai, nesvarbūs pareiškimai, sveikinimų kalbos, savoje periodikoje matytos reklaminės nuotraukos liks neapkalbėtos. Tai 'namų ruošos' būtina veikla. Žinoma, ji taip pat ėda laiką, vieni ją atlieka rūpestingiau, kiti paskubomis. Tačiau ji neįbrėžia gilesnių ženklų. Dėmesys kitiems darbams remsis V. Kutkaus atspaustu pranešimu ir įspūdžiais, stebėjus iš tolo (ne atstumo, bet ryšio prasme). Įsiterps ir viena kita nuomonė.
 
Dr. Kazys Ambrozaitis, JAV LB X-osios Tarybos prezidiumo pirmininkas ir dr. Antanas Butkus, JAV LB krašto valdybos pirmininkas

Paskutiniams trejiems JAV LB metams nusakyti lengvai galima išskirti šiuos bruožus: šiek tiek prigeso trintis tarp JAV LB ir Alto bei Vliko, stipriau pasireikšdama PLB valdose; neiškilo staigių, greitos orientacijos ir didelės atidos reikalaujančių problemų, kaip, pvz., S. Kudirkos šuolis nuo laivo; pasireiškė didesnio lietuvių skaičiaus apkaltinimai kolobo-ravimu su naciais; nesustojo mažėti lituanistinių mokyklų lankymas; pasikeitė Kultūros tarybos (KT) veikla; paaugo dėmesys socialiniams reikalams; suaktyvėjo Jaunimo sąjunga; prasidėjo Lietuvos atstovybės rūmų Washingtone remontas; suaktualėjo lietuviškųjų parapijų reikalai; nepajėgė pavojingai įsįspausti rutina į LB veiklą.

Mums esant didelio, savus rūpesčius turinčio krašto nežymia mažuma, JAV LB gyvenimas pilnai nepriklauso nei nuo visuomenės, nei nuo krašto valdybos. Yra savaime atsirandančių reiškinių, blogų ir gerų, kurie mūsų nepaiso. Visuomenė ir jos vadovybė negali būti pagal šiuos reiškinius teisiamos. Pajėgumas garbingais mostais palankius atsitiktinumus išnaudoti, o žalingus izoliuoti reikalauja didelių, retai pasitaikančių sugebėjimų. Cia mažai lemia gera valia, išsilavinimas, net patirtis. Jei svarstymuose, turint brangią įžvalgumo dovaną, būtų galima išskirti neišvengiamus aplinkos poveikius, veiklos vertinimai artėtų prie tiesos. Šiems atvejams esant nepaprastai retiems, nuomonių skirtumai yra neišvengiami. Minties neliečiamumo privilegijos niekas negavo, ir niekas nėra pilnai teisingas arba teisus.

Įprastinė veikla — pavojingiausia
Buvusi krašto valdyba per trejus metus surinko daugiau kaip 175,000 dol. Vasario 16-osios proga aukų, ir jos kasmet didėjo. Visuomeninių reikalų taryba stengėsi JAV lietuvių išeivijos vardu kalbėti ten, kur galėjo įeiti, ir kai buvo būtina. Abu šie reiškiniai pagal Alto nuomonę kryžiavosi su jos teisėmis, įpareigojimais ir uždaviniais, tačiau grubių, viešai nugirstamų pokalbių išvengta. Todėl būtų galima manyti, gal net mažai apsirinkant, kad pinigų ir užsiėmimų pakanka visoms institucijoms, o seną priešiškumą kėlė ne vien aukos su "darbų duplikavimu". Turėjo būti ir kitokių nuosėdų. Gaila, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai JAV LB santykiuose su Altu buvo išsiversta   be   kovų,   sutirštėjo   "acid rain" ant PLB ir Vliko tvoros, nors ten finansai santykių nevelia.

Buvusios valdybos metu nepasitaikė jokių politinių staigmenų, tačiau suaktyvėjo lietuviams keliamos bylos dėl tariamo koloboravimo su naciais. Šiam mostui kai kurios amerikiečių grupės ilgai ruošėsi, tiek įtaiga ud am o s JAV teisingumo institucijas, jog nebojama nei diplomatinių ribų — JAV institucijos bendradarbiauja su okupuotos Lietuvos institucijomis, nors okupacija nepripažįstama, — nei seniai ir daug kartų patirto sovietų melo. Atskirų asmenų sunaikinimui ir išeivijos niekinimui, sovietams pasiryžus, pritaria ne vienas JAV šalies pareigūnas. Šiuo klausimu nieko svarbaus nepasiekė nei LB, nei Altas, nei Vlikas.

Visiems yra skaudus lituanistinių mokyklų lankytojų mažėjimas. Apie jį dažnai prabyla spauda, siūlydama vaistus, kartais JAV LB pabardama. Priežastys yra beveik aiškios be gilesnių samprotavimų: tėvų nutautėjimas arba jų apsileidimas. Pati LB vaikų neaugina ir mokyklų pripildyti negali. Jose šiandien turi sėdėti LB kūrėjų ir jos puoselėtojų, Vliko, Alto, šaulių, skautų, ateitininkų veikėjų, laikraščių redaktorių ir bendradarbių vaikaičiai, augę minėtų didelio garso žmonių sūnų ir dukterų namuose. Tie sūnūs ir tos dukterys, dabar tarp 30 ir 50 metų amžiaus, į savo tėvus nekreipę dėmesio, arba netinkamai paruošti, šeštadieniais su prieaugliu ramiai pailsi. Atrodytų, kad atsakomingi yra patys kaltintojai, bet ne LB visuomeninis vienetas. Kai augo šiandieniniai tėvai, ji pati vos laikėsi ant kojų ir nebuvo pajėgi viršyti net šeimų įtakos. Tačiau šiuo klausimu būtinai reikia ieškoti kažkokių stebuklų, nes greitai LB neturės pagrindo. Tada ir kiti darbai savaime sustos. Pasidžiaugta suaktyvėjusia Jaunimo sąjunga, tačiau ir jos tęstinumas kelia baimę. Kaip susirinks iškrikusieji, jei kelio nežino? Labai vertinamas dėmesys mūsų parapijoms, tačiau net po nuoširdžiausių išsikalbėjimų jos nesiliaus silpnėti, kai mažės parapiečiai, amerikiečių klebonams aukas atiduodami ir pas juos bingą žaisdami. Lituanistinės mokyklos ir čia turi didelę svarbą.
 
Kultūros taryba energingai perėjo į paskatos veiklą, gebėdama savo premijoms atrasti pinigų. Jai kokie nors priekaištai būtų neteisingi. Daug stengėsi ir daug atliko.
Socialinių reikalų taryba šuoliais pajudėjo. Tačiau į federalinės paramas tiesiama ranka gali susižeisti. Didelė atsarga turėtų saugoti LB darbo vaisius, kad jų neokupuotų pašaliečiai.

Apie Lietuvos atstovybės rūmus Washingtone JAV LB darbininkų tarpe kalbos prasidėjo jau prieš gerą dešimtmetį. Buvo siūlyta ne tik patalpas remontuoti, bet ir automobilį nupirkti. (Tuo laiku mūsų atstovas naudojosi varginga susisiekimo priemone). Tačiau diplomatai nepritardavo: esą, atstovybes išlaiko valstybės, ir visuomeninės aukos nepriimtinos. Buvo panašu į tvirtinimus, kad nereikia politiniai bendradarbiauti su ukrainiečiais; jie niekados neturėję savo valstybės, tad ir mums kristų dėmė. (Kad stipresnio balso skundas yra greičiau išgirstamas už silpnas aimanas, šis tikrovės faktas būdavo paneigiamas.). Galvojimas pasikeitė, atstovybės remontas artėja prie galo, JAV LB ir Altui bendradarbiaujant. Visuomenė šitai laiko svarbiu darbu.

Įprastinė veikla nestovi tame pa-žiame lygyje, ir žmonių domėjimasis įkyrėjusiais,; kasdieniniais darbais neauga. Kiekvieną rutiną apsupa nuobodulys, kuris persunkia ne tik visuomenę, bet ir vadovus. Leistis žemyn — tuo atveju vienintelė kryptis. Pavyzdžių turime daug. Ne viena mūsų organizacija sunyko dėl užsispyrusio laikymosi senstančių metodų, nors kai kurios stambios ir svarbios institucijos po ryžtingo persiorientavimo atsigavo.

Dėmesys parapijoms, atstovybės rūmų remontas, kultūros tarybos veiklos pasikeitimas, Socialinių reikalų tarybos įnašai, Jaunimo sąjungos demonstracija prie USSR ambasados buvo JAV LB gyvenimo naujovės per paskutinius trejus metus, kurias visi galėjo pastebėti. Kitose srityse sudrebėjimų ar prasiveržimų nejautėme. Net peršasi nepopuliarus spėliojimas — gal įprastinumas veikia lituanistines mokyklas. Dainų šventės, Tautinių šokių festivaliai savo formatų nekeičia. Ar šitai yra naudinga? Atskubančios Lietuvių dienos Chicagoje (PLB atsakomybė) išsiskiria įvykių perkrovimu, bet įvykiai primena istorines detales.

Rutina LB gyvenime savo grėsme prilygsta snauduliui ir nutautėjimui. Jos turime vengti ateityje, kaip iki šiol išvengėme.

Dr. Petras Kisielius, PLB seimo rengimo komiteto pirmininkas ir Vytautas Kamantas, PLB pirmininkas

Ramybės apsupime
Kalbant apie lituanistines mokyklas, buvo paliesta apgailėtina tėvų dėmesio stoka. Neminėti varginą ir nesibaigia Švietimo tarybos darbai, kurių dėka mokyklos laikosi, — turi vadovėlius, mokytojai vasarą renkasi į kursus, pasirodo žurnalas Švietimo gairės. Daugelio prileidžiama, kad taip turi būti, net pasiteirauti vengiant, kiek ten sveria finansai, iš kur jie ateina. Aplenkta Visuomeninių reikalų tarybos veikla, nes jau tikima, kad jos nariai privalo informuoti kitataučius, laikyti ryšius su JAV vyriausybės žmonėmis, reaguoti į kiekvieną netikėtumą, o kai netikėtumai sumažėja, jos darbas, nors aktyvus, kelia menkesnį smalsumą. Į "namų ruošą" pakliuvo krašto valdybos finansų kaupimas, gyvybės išlaikymas apygardose bei apylinkėse. Net Šeštoji tautinių šokių šventė, Penktasis teatro festivalis ir JAV LB trisdešimtmečio minėjimas, tarsi normalūs gyvenimo įvykiai, praėję be nelaimių ir be išskirtinių atpildų, buvo palikti tarp tuo laikotarpiu kilusių ir blėsu-sių įspūdžių. Tačiau šie didesnės ramybės apgaubti darbai džiovino krašto valdybos prakaitą. Kas arti jų nestovėjo, nesupras, kiek reikia formalumų nugalėti, pasitarimų vesti, laiškais ir telefonais susisiekdinėti, nemalonumų pernešti, aštresniais žodžiais keistis ir vėl grįžti protingon kalbon. Tik iš tolo vyrauja ramuma, o prie vykdymų arčiau esą jaučia, mato ir girdi kunkuliuojančius, vienas per kitą virstančius rūpesčius. Treji metai krašto valdybai yra sunkūs ir nervingi. Jie žmoniška prigimtimi apdovanotus angelus dažnai paverčia kasdieniniais žmogeliais.

Tarp siauriau žinomų krašto valdybos atliktų darbų reikia paliesti Bridges, angliškai kalbantiems lietuviams skirtą periodinį leidinį. Jį, nusilpusį, netvarkingai besirodžiusį, šiek tiek sustiprino ir privertė laikytis išėjimo tvarkos. Tai svarbus, bet mažai įvertintas uždavinys. Privalu šį žurnalėlį plėsti, nes daugeliu atvejų jis yra vienintelis ryšys su mūsų kilmės žmonėmis, esančiais už lietuviško gyvenimo ribų. Plėtimas suprantamas apimties, turinio, formos ir amerikietiškojo galvojimo požiūriais. Dabartinei krašto valdybai taip pat neleistina Bridges pamiršti arba jų pusėn tik skurdų dėmesį pasukti.
 
 
Vytautas Kutkus, JAV LB krašto valdybos pirmininkas 1979 - 1982 m.

Lituanus yra antrasis žurnalas, nuo kurio negalima šalin kreipti akių. Nors jame dedama medžiaga ir jo finansai, laimingu atveju, nuo JAV LB nepriklauso, neskaitant penkių narių skyrimo į leidėjų tarybą, šio žurnalo svarba yra tokia didelė, kad LB paskata redaktoriams ir leidėjų fondui, net kai jos neprašo, neturėtų būti pamiršta.

Tvarkingas šeimininkavimas
Kai dabar jau galima nužvelgti trijų paskutinių metų visumą, neuž-kliūvant už atskirų įvykių, emocinių staigumų ir kasdienybės gruodo, verta pasidžiaugti, kad JAV LB vienur išsilaikė savo aukštokame lygyje, kitur pasistiepė. Tik didelį rūpestį sudaro lituanistinės mokyklos bei jas baigusio ir nebaigusio jaunimo išlaikymas, nes Bridges pasieks vos nedidelę pasitraukusiųjų dalį. Ko netekome — netekome, bet ką turime, nepraraskime. Tad iš dabartinės ir iš visų būsimų krašto valdybų lituanistinės mokyklos su Jaunimo sąjunga prašo daug pastangų darbu ir protu, o gal net stebuklų. Buvusioji krašto valdyba, dar nespėjusi šių dviejų atsiveriančių žaizdų pilnai pajausti, įsipareigojimus vykdė gerai. Nestigo rūpestingumo, darbštumo, taktiškumo. Tai buvo ramaus, akylaus šeimininkavimo laikotarpis, nepastatant kokių ištaigingų rūmų, bet pridedant naujų pastatėlių, nors kai kur ne-spėjant senų suremontuoti.

Darbą baigiant (1982.X.23), krašto valdybą sudarė: Vytautas Kutkus (pirm.), Jonas Urbonas, Aušra Zerr, Juozas Plačas, Ingrida Bublienė, dr. Antanas Butkus, Alfonsas Vėlavičius, Algis Rugienius, Saulius Anužis, Robertas Selenis, Danguolė Jurgutienė, Audronė Kasputytė, Jurgis Ribinskas ir Vitas Plioplys. Šios kadencijos metu krašto valdyboj taip pat dirbo: Violeta Abariūtė, Karolis Balys, Irena Dainorienė, Algimantas Gečys, Jonas Kavaliūnas, Albertas Misiūnas ir Virgus Volertas.
Vytautas Volertas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai